Vasario mėnesį jaunasis ūkininkas iš Biržų rajono Nojus Ambrazevičius LRT.lt jau pasakojo, kaip nekantraudamas laukia, kada jo auginamos gauruotos hailendų veislės karvutės atsives palikuonių. Ir pagaliau praėjusį sekmadienį jis sulaukė pirmojo mažylio, o po poros dienų – dar vieno. Šia žinia su LRT.lt pasidalijęs 23 m. ūkininkas neslėpė džiaugsmo.
„Kai balandžio 19 d. karvė atsivedė pirmąjį veršiuką, aš buvau apsirgęs, gulėjau namuose su temperatūra – jį nuvažiavęs pamatė mano tėtis ir tuojau man pranešė. Tiesa, jau iš anksto nujautėme, kad karvė veršiuosis, nes jos tešmuo prieš dieną labai padidėja, kaupia pieną, o ji pati labai sulėtėja, vos paeina. Kovo 21 d. dieną aš laukuose sėjau, o kai nuvažiavome prie karvių aptvaro, radome ir dar vieną naujagimę telyčaitę“, – pasakojo Nojus.
Ir patikino, kad šios veislės galvijai veršiuodamiesi nenori, kad žmonės būtų šalia, jiems geriau likti vieniems; paprastai jie apsiveršiuoja be jokios pagalbos.
Škotiškomis karvėmis dar vadinami galvijai daugelį žavi savo išvaizda – gauruotu kailiu ir įspūdingais ragais – tad jų palikuonis Nojus švelniai vadina „mažiukais meškiukais“. Mažajam veršiukui Nojus su tėvais bendromis jėgomis išrinko Marmaduko vardą, o telyčaitę praminė Barbe.
Stebėti mažylius šeimininkui labai smagu, juolab kad tokios veislės naujagimių iki šiol nebuvo matęs. „Buvau matęs tik nuotraukas, ir jie išties primena mažiukus meškiukus – tokie mieli ir pūkuoti, dar tik kūdikėliai. Labai įdomu stebėti, kaip jie stoviniuoja ant savo laibų kojyčių ir atrodo labai neproporcingi – nedidelis kūnelis ant gana ilgų galūnių. O bandydami eiti kojytes juokingai kraipo į šalis“, – pasakojo Nojus.
Du pirmieji bandos mažyliai dienos metu dažniausiai miega arba žinda pieną, mokytis vaikščioti dar neskuba. Nojus „meškiukus“ ir paglosto, tik reikia prie jų prieiti atsargiai, kad neišsigąstų. Jei tik jauniklis sunerimęs sumykia, tuojau prisistato jo mama, tiesa, mosuoti ragais ji nepuola, o išdidžiai nusiveda mažylį į šalį.
Netrukus dešimties suaugusių karvių bandoje, kuriai vadovauja bulius Haris, turėtų atsirasti dar keletas jauniklių – galbūt po vieną per savaitę.
Seniau Nojus LRT.lt pasakojo, kad gavęs jaunojo ūkininko pažymėjimą buvo susimąstęs ir apie elnių auginimą – tai tikrai didingi gyvūnai, tačiau gali kilti sunkumų su jų realizacija. Tad, pasikalbėjęs su patirties turinčiu kaimynu, nusprendė rinktis hailendus.
Šios karvutės atrodo labai simpatiškos, bet jos nemelžiamos, vilna – nekerpama, daugiausia jos auginamos mėsai. Nojui tai skaudi tema. „Gyvūnus myliu ir noro jų skersti tikrai neturiu. Karvių laikysiu ir daugiau, jas galima parduoti kitiems augintojams, sunkiau su buliukais – veisimui paliekami tik surinkusieji geriausius balus. Na, žiūrėsime, kaip čia bus“, – sakė jaunasis ūkininkas.
Ūkininkavimą vaikinas pasirinko dėl to, kad tą darė jo tėvai – jis matė, kaip jiems nelengva, ir norėjo padėti. Be to, vaikinas metus gyveno Vilniuje, bet gyvenimu sostinėje nesusižavėjo – kaime jam viskas atrodo paprasčiau. Na, o kad ūkininkauti nebūtų nuobodu, Nojus kuria vaizdo įrašus iš savo gyvenimo kaime ir jau turi daug sekėjų socialiniuose tinkluose.
