Latviją sukrėtė nelaimė, kai spalio pradžioje, važiuodamos išsinuomotu elektriniu dviračiu, Rygoje partrenktos traukinio žuvo dvi nepilnametės. Po du, kartais net tris nepilnamečius ant vieno dviračio ar paspirtuko neretai mato ir Lietuvos didmiesčių gyventojai, yra užfiksuota atvejų, kai tokiomis transporto priemonėmis nepilnamečiai važiuoja gatvėmis, išlekia į perėjas ir sukelia avarines situacijas. Kad daugėja nepilnamečių padaromų nusižengimų, pastebi ir Lietuvos policija.
Nepilnamečių padarytų pažeidimų daugėja
Birželį policija pranešė, kad pastebimas nepilnamečių padarytų administracinių nusižengimų padidėjimas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys LRT RADIJUI sako, kad nepilnamečiai drąsiai sėdo prie motorinių transporto priemonių, neturėdami teisės vairuoti, vairavo transporto priemones, kurios nebuvo apdraustos, nebuvo atlikta ir jų techninė apžiūra.
Anot pašnekovo, daugėja pažeidimų, kurie padaromi vairuojant dviračius ir kitas mikrojudumo priemones. V. Grašio teigimu, pernai iš viso tokių pažeidimų, susijusių su elektrinių mikrojudumo priemonių valdymu bei pėsčiųjų padarytais pažeidimais, buvo 494, o šiais metais fiksuota jau beveik 800 tokių pažeidimų.
„Tai rodo, kad tas elgesys vis dar yra neatsakingas, ir turime suremti pečius, kad išgyvendintume tą neatsakingą elgesį“, – sako policijos atstovas.
Anot jo, pareigūnai, matydami daromą kelių eismo taisyklių ar kitą pažeidimą, ypač nepilnamečių, yra įpareigoti imtis visų priemonių, kad tas pažeidimas būtų nutrauktas, o asmuo susilauktų tam tikros atsakomybės. Tačiau, pasak pašnekovo, atsakomybę prisiimti turėtų ir nepilnamečių tėvai, kurie paspirtukus registruoja savo vardu, tačiau naudotis jais leidžia savo vaikams.
„Atsakomybę turėtų prisiimti ir tėvai, kurie savo vardu registruoja mikrojudumo priemonės naudojimąsi paslaugų teikėjui, ir atiduoda tą elektrinį paspirtuką naudotis nepilnamečiam vaikui, neįsitikinę, ar tas jų vaikas žino, kad tai ne pramogos priemonė, o transporto priemonė, kad ja važiuojant reikia laikytis kelių eismo taisyklių, jas išmanyti, gerbti kitus ir save, saugoti save“, – aiškina V. Grašys.
Anot pašnekovo, mikrojudumo priemonių eismo įvykiai dažnai turi itin skaudžių pasekmių, kai nepilnamečiai būna stipriai sužalojami.
„Traumos, patiriamos nesilaikant kelių eismo taisyklių, važiuojant mikrojudumo priemonėmis, yra labai skaudžios – veido, galvos, galūnių – ir palieka dažnai liekamuosius reiškinius visam gyvenimui. Taip kad šitoje vietoje reikėtų kalbėti pirmiausia apie tėvus“, – pastebi pašnekovas.
Anot jo, dažnai tenka girdėti apie atvejus, kai nepilnamečiams yra dovanojamos mikrojudumo priemonės, neįsitikinus, ar vaikas supranta, kad tai yra padidinto pavojaus šaltinis, kad juo naudotis reikia laikantis tam tikrų taisyklių, o eismo įvykių pasekmės būna itin skaudžios.
Už nepilnamečių padarytus pažeidimus atsako tėvai
Priemonę nuomojant iš tokių platformų kaip „Bolt“ ar „Ride“, atsakomybė už nepilnamečių patirtus sužalojimus ir sukeltus eismo įvykius taip pat tenka ir tėvams.
„Įmonės turi savo taisykles. Kiek pamenu, jose yra įvardyta, kad tik pilnametis asmuo gali išsinuomoti tą transporto priemonę. Šioje vietoje vėlgi, įmonė, ko gero, taiko tam tikras sankcijas tėvams, jeigu kažkas atsitinka. Tačiau saugiai pasinaudojus ta transporto priemone, turbūt niekas niekam pretenzijų neturi, ir vėlgi, šitoje vietoje yra daromas tam tikras pažeidimas, bet niekas nesusilaukia atsakomybės“, – pažymi V. Grašys.
Anot policijos atstovo, šiuo metu jau daromi įstatyminiai pakeitimai, o jau nuo kitų metų mikrojudumo priemonių vairuotojai, tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai, privalės dėvėti šalmus.
„Turime Europos praktiką, teko lankytis ne per seniausiai Vengrijoje, kur visos mikrojudumo priemonės yra registruojamos ir turi valstybinius numerius, pagal kuriuos galima identifikuoti tą transporto priemonę, ir pagal tai tiksliai žinoti, kas padarė vieną ar kitą pažeidimą. Nes šiandien Lietuvoje policijos pareigūnas privalo sustabdyti, pasivyti tą patį paspirtuką, kad nustatytų, kas jį vairavo, ir taikyti tam tikras priemones“, – aiškina V. Grašys.
Anot jo, reikia ieškoti ne vien būdų, kaip pažeidėjams taikyti sankcijas ir bausti, bet ir kaip paskatinti visuomenę suvokti, kad tai yra ne pramogos priemonė, bet transporto priemonė, o jos vairuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių, gerbti aplinkinius bei save, saugoti savo ir kitų gyvybę bei sveikatą.
LRT RADIJAS komentarų kreipėsi ir į Lietuvoje veikiančias elektrinių paspirtukų ir dviračių nuomos bendroves „Ride“ ir „Bolt“. Nė vienos jų atstovai nesutiko kalbėti gyvai, tačiau savo pozicijas pateikė raštu.
Bendrovės „Ride“ vadovas Edgars Jakobsons LRT RADIJUI teigė, kad platformoje transporto priemones leidžiama naudoti tik pilnamečiams, o važiavimas dviese viena transporto priemone yra griežtai draudžiamas.
Bendrovės „Bolt“ paslaugos vadovas Benas Jurlovas teigė, kad, pagal „Bolt“ taisykles, dalijimosi elektriniais paspirtukais ir dviračiais paslaugomis negali naudotis jaunesni nei 18 metų asmenys, o jeigu sužinoma, kad vis dėlto paspirtuku naudojasi nepilnametis asmuo, nedelsiant stabdoma naudotojo prieiga prie paskyros.
Apie atvejus, kai pastebimas paspirtukų naudojimas, nesilaikant platformos ar kelių eismo taisyklių, įmonės ragina gyventojus pranešti platformų programėlėse.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
