Daugelis neįsivaizduoja šventinio stalo be alkoholinių gėrimų, tačiau paskutiniu metu žiniasklaidoje vis dažniau girdime, jog iš neblaivių tėvų yra atimami jų nepilnamečiai vaikai. Ar tikrai pagrįsta visuomenėje įsivyravusi baimė, jog būnant prie savo nepilnamečių vaikų negalima vartoti net nedidelio kiekio alkoholinių gėrimų, priešingu atveju galima sulaukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) dėmesio ir turėti rimtų nemalonumų?
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje kas trečio nepilnamečio vaiko tėvai nesaikingai vartoja alkoholį. Nepaisant to, alkoholio vartojimas prie nepilnamečių vaikų nėra draudžiamas nei įstatymu, nei poįstatyminiu teisės aktu, kitaip tariant, nulio promilių taisyklės Lietuvoje nėra. Tačiau įstatymai numato tėvams pareigą užtikrinti vaiko interesus. O vienas iš tokių – saugi aplinka. Vadovaujantis Tarnybos oficialiai išreikšta nuomone, vaiko aplinka laikoma nesaugia, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Pirmiausia – vertinama, ar aplinka nepilnamečiui yra saugi
Esant įtarimams, jog nepilnametis vaikas yra su asmenimis, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, reikėtų pranešti tiek policijai, tiek Tarnybai. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą.
Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, apklausia liudytojus, renka įrodymus ir patikrina blaivumą.
Tarnybos specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie esamą situaciją. Svarbu paminėti, kad Tarnybos specialistai alkotesterių neturi ir blaivumo patys netikrina. Jeigu pirmiau į pranešimą apie galimą nesaugią aplinką nepilnamečiui vaikui sureaguoja Tarnybos specialistai, tai kilus įtarimų dėl galimo neblaivumo, jie kviečia policijos pareigūnus neblaivumui nustatyti.
Tarnyba vertina, ar aplinka nepilnamečiui vaikui yra saugi, ar vaikui yra kilusi reali grėsmė. Akivaizdžiu apsvaigimu laikoma, kai asmenys negali rišliai kalbėti, stabiliai stovėti ir koordinuotai judėti.
Siekiant įvertinti kilusią grėsmę nepilnamečiui vaikui, yra pildoma Vaiko situacijos vertinimo anketa (toliau tekste – Anketa). Pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį, t. y. ar egzistuoja galimi rizikos veiksniai, dėl kurių kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Taigi, Tarnyba atlikdama vertinimą atsižvelgia ne tik į tai, kad nepilnametis vaikas rastas su neblaiviais asmenimis, bet ir į tai, ar vaikas nelanko mokyklos be pateisinamų priežasčių, išsiaiškina aplinkybes, ar vaikas nebėga iš namų, analizuoja jo elgseną, pavyzdžiui; ar nesmurtauja prieš kitus asmenis. Taip pat, vertinama, ar tėvai patenkina vaiko poreikius pagal jo amžių bei atsižvelgiama į kitus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše numatytus atvejus. Nurodyti rizikos ir apsaugos veiksniai, nustatyti atliekant vaiko situacijos vertinimą, turi būti pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurie Tarnybai tapo žinomi vaiko situacijos vertinimo metu.
Suteikia pagalbą vaikui ir šeimai
Tarnybos specialistai atlikę vaiko situacijos vertinimą gali, (I) vaiko teisių pažeidimo nenustatyti arba (II) nustatyti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, arba (III) vaiko apsaugos poreikį.
Tais atvejais, kai Tarnybos specialistai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato, kad nei vienas iš tėvų nėra vartojęs alkoholinių gėrimų arba vienam iš tėvų ar tėvams, yra nustatomas lengvas girtumo laipsnis, tačiau nesukeliantis akivaizdaus apsvaigimo ir tėvas ar tėvai elgiasi adekvačiai ir geba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, vaiko teisių pažeidimo nenustato. Tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino.
Jei Tarnybos specialistai nustato galimą vaiko teisių pažeidimą, jie vertina ar reikalinga nustatyti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Pavyzdžiui; Tarnybos specialistai randa nepilnametį vaiką su neblaiviu tėvu, kuriam nustatomas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis, tačiau šalia buvo blaivių pilnamečių asmenų. Jei yra nusprendžiama teikti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, Tarnyba kreipiasi į šeimos gyvenamosios vietos miesto/rajono socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos šeimai inicijavimo. Kitą darbo dieną nuo kreipimosi, šeimos gyvenamosios vietos miesto/rajono socialinių paslaugų įstaiga paskiria atsakingą atvejo vadybininką, kuris susipažįsta su šeimos situacija ir kviečia į pirmąjį posėdį, kurio metu sudaro pagalbos šeimai planą (pradedamas atvejo vadybos procesas). Taigi, kai Tarnyba nustato pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, šeimai nekyla jokių teisinių pasekmių, o yra suteikiama tik pagalba šeimai.
Vaiko paėmimas – tik kraštutiniu atveju
Tarnybai nustačius, kad neblaivaus tėvo ar tėvų elgesys, kelia tiesioginę grėsmę vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, yra nustatomas vaiko apsaugos poreikis. Tokiu atveju Tarnyba kreipiasi į šeimos gyvenamosios vietos miesto/rajono socialinių paslaugų įstaigą dėl pagalbos šeimai inicijavimo.
Kitą darbo dieną, po kreipimosi į šeimos gyvenamosios vietos miesto/rajono socialinių paslaugų įstaigą, paskiriamas atsakingas atvejo vadybininkas, kuris susipažįsta su šeimos situacija ir kviečia į pirmąjį posėdį, kurio metu sudaromas pagalbos šeimai planas (pradedamas atvejo vadybos procesas).
Be to, per 2 darbo dienas į pagalbą šeimai atvyksta mobilioji komanda, kuri visą mėnesį teikia intensyvią pagalbą šeimai ir padeda išspręsti iškilusias problemas, kad pati šeima galėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Nepilnamečiui vaikui nustatoma vaiko laikinoji priežiūra. Jei yra nurodomas giminaitis ar kitas artimas asmuo, galintis laikinai prižiūrėti nepilnametį vaiką, jis perduodamas jiems. Tačiau jei nėra nurodomas asmuo, kuris gali laikinai prižiūrėti vaiką arba jei laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų nekeitė savo elgesio, t. y. toliau vartoja alkoholinius gėrimus prie nepilnamečių vaikų ir toliau išliko didelė grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, priimamas sprendimas paimti vaiką iš tėvų ar vieno iš tėvų ir vaikas laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje, kurioje vaiku rūpinasi giminaičiai, kiti artimi vaikui asmenys ar budintys globotojai. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas vaiką paimti iš šeimos, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į gyvenamosios vietos apylinkės teismą, kuris (ne)išduoda leidimą paimti vaiką.
Sprendimas turi būti pagrįstas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų yra trauminė patirtis vaikui, todėl Tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Todėl Tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.
Paminėtina, kad visais atvejais, kai teisme sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką, vaiko tėvams paskiriamas valstybės finansuojamas advokatas. Jei teismas leidžia paimti vaiką, pradedamas laikinosios globos nustatymo procesas. Visą šį laiką vaiko gerove rūpinasi ir jo interesus užtikrina laikinieji globėjai.
Atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus
Tėvams ar vienam iš jų už vaiko teisių pažeidimus gali būti taikoma administracinė, civilinė, ar baudžiamoji atsakomybės. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.
Taip pat, gali būti taikoma civilinė atsakomybė – laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Baudžiamoji atsakomybė kyla už piktnaudžiavimą tėvo, motinos teisėmis ar pareigomis fiziškai, ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.
Taigi, nors Lietuvoje nėra nulio promilių taisyklės ir būtų galima teigti, jog nedidelio kiekio alkoholinio gėrimo vartojimas nesukeltų akivaizdaus apsvaigimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienodas alkoholinio gėrimo kiekis asmenis veikia skirtingai, rekomenduojama, kad bent vienas pilnametis asmuo, esantis prie nepilnamečių vaikų, būtų blaivus. Tai reikalinga tam, kad kas nors iš suaugusiųjų asmenų galėtų pasirūpinti nepilnamečiu vaiku nelaimės atveju, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą, adekvačiai vertinti situaciją, suteiktų vaikui saugumo jausmą.
