Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas prekybininkai patyrė vieną darbingiausių savaitgalių. „Antrosiomis Kalėdomis“ praminta karštinė penktadaliu augino ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvartas. Pašoko buitinės technikos, būsto įrangos, apstatymo, baldų ir remonto bei sodo technikos pardavimai.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) balandį, palyginti su 2025 m. balandžiu, išaugo 8,9 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 1,5 proc., o ne maisto prekėmis prekiaujančių – net 18,8 proc.
Palyginti su pernai metų balandžiu prekybos apimtys garso ir vaizdo įranga, metalo dirbiniais, dažais ir stiklu, elektriniais buitiniais prietaisais, baldais ir apšvietimo įranga pašoko net 21,1 proc. Prekybos apimtys kompiuterine ir ryšių technologijų įranga, kultūros ir poilsio prekėmis, laikrodžiais, juvelyriniai dirbiniais didėjo 7,2 proc., farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekėmis – 13 proc.
Ketvirtadaliu per metus augo ir mažmeninės prekybos apyvartos nespecializuotose parduotuvėse, o elektroninės prekybos apyvartos – net trečdaliu.
Net ir įsibėgėjus infliacijai, gyventojų perkamoji galia nemažėja. Besitęsiant Hormuzo sąsiaurio blokadai ir šiam šokui vilnijant per pridėtinės vertės grandines, Lietuvoje jau stebimas sustiprėjęs infliacijos spaudimas vartotojams. Išankstiniais duomenimis, gegužę metinė infliacija jau siekė 5,1 proc.
Vis dėlto, vidutinis nominalus darbo užmokestis vis dar auga sparčiau nei kainos, todėl bendras vartotojų perkamosios galios lygis nemažėja.
Privačiame sektoriuje algos „ant popieriaus“ per metus padidėjo – 8,4 proc., o viešajame sektoriuje – net 11,1 proc. panašiai nuo metų pradžios buvo padidinta ir minimali mėnesinė alga. Vis dėlto šio infliacijos šoko specifika yra nepalanki tuo, kad sparčiausiai brangsta sunkiai išvengiamos būtinosios prekės ir paslaugos. Todėl tikėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai, didesnę pajamų dalį skiriantys maistui, kurui ir energijai, patiria aukštesnę „asmeninę infliaciją“ nei statistinis vidurkis.
Vartotojų lūkesčiai santūresni, tačiau elgsena nesikeičia. Kainų šokas ir išaugęs neapibrėžtumas pastaraisiais mėnesiais prastino vartotojų nuotaikas ir didino jų atsargumą. Vis dėlto namų ūkių vartojimo įpročių pokyčių kol kas nematyti. Viena vertus, perkamoji galia išlieka stabili, o infliacija veikia tik labai ribotą skaičių vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio kategorijų. Kita vertus, mažmeninės prekybos rezultatuose dominuoja momentinis apsipirkimų antplūdis gyventojams atsiėmus antrosios pakopos lėšas, tai maskuoja bet kokius galimus vartotojų elgsenos pokyčius. Tiesa, išaugusios degalų kainos smogė automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonėms – jų apyvarta per mėnesį smuktelėjo 4,3 proc.
Šiemet namų ūkių vartojimas – vienas kertinių ekonomikos augimo ramsčių. Dėl dosnaus, socialiai orientuoto biudžeto sparčiai didėja gyventojų pajamos, o vienkartinis II pensijų pakopos reformos poveikis turėtų ne tik didinti vartojimo indėlį į BVP, bet ir padėti amortizuoti infliacijos šoko poveikį namų ūkiams. Kol kas išleista tik mažoji dalis atsiimtų lėšų, tad gyventojai vis dar turi sukaupę finansinių rezervų ir erdvės manevrui.
