Susisiekimo ministerijos kontroliuojamose valstybės įmonėse per socialdemokratų vadovavimo kadenciją pasitraukė arba buvo atleisti penki vadovai – apie pusė visų, nušalintų ar pakeistų visų sričių valstybės įmonėse.
Kai kurie jų atleisti dar nepasibaigus kadencijai.
Valdysenos ekspertai stebisi paviršutiniška atleidimų motyvacija – tai, anot jų, kelia abejonių proceso skaidrumu.
Dalis sprendimų atleisti susisiekimo sektoriaus įmonių vadovus buvo pristatomi kaip natūrali organizacijų raida, pasirengimas naujam veiklos etapui ar naujai strategijai, tačiau viešai nesakoma, kuo neįtiko buvę vadovai.
BNS pakalbino kai kurių įmonių valdybų narius, tačiau visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Vienos didelės įmonės valdybos pirmininkas, žadėjęs duoti interviu ir paaiškinti padėtį viešai, vėliau sprendimą pakeitė. Kai kurie atleisti vadovai taip pat nesutiko bendrauti su žiniasklaida.
Valdysenos ekspertų teigimu, konkrečių argumentų stoka kelia klausimų dėl valdybų nepriklausomumo bei galimo politinio poveikio šių įmonių valdymui.
„Mano nuomone, tai yra politiškai motyvuotas veikimas ir kišimasis į įmonių valdymą. Paprastai kalbant, partija (socialdemokratų – BNS) nori susiorganizuoti sau daugiau įtakos įmonėse ir darbo vietų bičiuliams“, – BNS sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, 2017 metų rudenį pasitraukęs iš tuometinės „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupė“) vadovo pareigų.
Valdyba atleido vadovą, o valdybą – ministerija
Kovo viduryje pranešta apie Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus atleidimą nuo liepos šalių susitarimu. Tuo metu tiek S. Bartkus, tiek įmonės valdyba teigė, jog naujam LTOU etapui reikia naujo vadovo.
Du su anonimiškumo sąlyga kalbėję Lietuvos oro uostų valdybos nariai BNS sakė, jog sprendimą pakeisti LTOU vadovą valdyba priėmė be Susisiekimo ministerijos spaudimo.
„Jie (ministerija – BNS) nieko bendro neturėjo su tuo sprendimu, čia valdyba“, – BNS sakė vienas valdybos narių.
Minėti šaltiniai teigė, kad tai buvo planuotas sprendimas. Pasak vieno jų, S. Bartkui buvo reiškiamos pastabos dėl nepakankamo dėmesio kritinei oro uostų infrastruktūrai.
Valdybos nariai tvirtino, kad tarp LTOU valdybos ir ministerijos nebuvo nesutarimų tiek dėl S. Bartkaus atleidimo, tiek dėl kitų klausimų.
Tačiau po valdybos sprendimo atleisti S. Bartkų netrukus buvo pranešta, kad ministerija nuo birželio vidurio atleidžia ir pačią valdybą, nors iki jos kadencijos pabaigos buvo likę dveji metai. Ministras Juras Taminskas tuomet BNS aiškino, kad šalies oro uostams reikia „naujo polėkio“, naujų kompetencijų, naujo požiūrio ir darbo metodų.
„Iš giedro dangaus šitas (sprendimas – BNS) iškrito dėl valdybos“, – teigė vienas valdybos narys.
Kitas narys pridūrė, kad ministerija šio sprendimo nemotyvavo.
D. Misiūnas teigė pasigedęs principingos komunikacijos iš LTOU valdybos dėl jos atleidimo.
„Patys yra atleidžiami netikėtai jiems ir nesugeba pasipriešinti – pasakyti, kad mus atleido politiškai, kad mums nepaaiškino. Čia yra blogas veikimas, nes jie tokiu būdu savo reputaciją gadina. Kuriamas precedentas toliau panašiam veikimui. Jų pareiga yra atsistoti į poziciją ir viešai pasakyti, kad čia yra politinis atleidimas“, – BNS sakė vadybos žinovas.
Personalo atrankos agentūros „AIMS International Lietuva“ vadovas Šarūnas Dyburis teigė, kad atleidus LTOU vadovybę kuriam laikui turės būti nukelti svarbūs sprendimai.
„Skrydžių grafiko nustatymai, lėktuvų pakilimai, nusileidimai – ta buitinė veikla oro uostų tikrai nesutriks. Bet visi sprendimai, kuriems reikia valdybos pritarimo, sprendimo, tokie, kaip investiciniai projektai, rangovų pasirinkimai, greičiausiai (...) turės būti nukelti ir negalės įmonė tų sprendimų padaryti. (...) Čia tikrai yra didelė žala“, – BNS sakė Š. Dyburis.
Atleidimas – be kritikos vadovui
Prieš kelias savaites taip pat pranešta apie „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko atleidimą šalių sutarimu.
LTG valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas tuomet teigė, kad grupė pradės naują plėtros etapą – stiprins vaidmenį atsparumo ir gynybos srityje, todėl peržiūrima jos strategija ir valdysenos modelis.
BNS pradėjus domėtis tema ir kalbinant LTG valdybos narius R. Vyšniauskas BNS žadėjo pakomentuoti padėtį, tačiau galiausiai nerado tam laiko.
LTG valdybos pirmininku 2021–2025 metais dirbęs Kęstutis Šliužas E. Lazausko darbą vertino gerai.
„Iš buvusios valdybos perspektyvos galiu pasakyti, kad (...) Egidijus plius vadovų komanda padėjo suvaldyti Ukrainos karo trumpalaikes pasekmes, padaryti labai tvarūs sprendimai kaštų valdyme, išjudintas iš sąstingio taško (...) „Rail Baltica“, – BNS pasakojo K. Šliužas.
Jo teigimu, jam neaiškios E. Lazausko atleidimo priežastys – pokyčiai įmonėje turėtų prasidėti nuo naujo lūkesčių laiško arba naujos strategijos, o iš to ir turėtų būti aišku, kokių kompetencijų vadovo reikia.
Vienas dabartinės LTG valdybos narys BNS sakė, kad R. Vyšniausko pranešime spaudai įvardyti E. Lazausko atleidimo motyvai iš esmės atitiko realią situaciją: „Čia nėra kažkas labai iškraipyta.“
Pasak jo, valdyba daug priekaištų buvusiam vadovui neturėjo.
Valdysenos ekspertė Orijana Mašalė, dirbusi „Regitros“ bei kitų valstybės įmonių valdybose, sakė, kad E. Lazausko atleidimo argumentai neatrodo nuosekliai.
„Geležinkelių (LTG – BNS) nauja įmonės strategija buvo pristatyta viso labo prieš keletą mėnesių. Jeigu yra argumentuojama tuo, kad reikia naujos strategijos, tai tada yra klausimas, kodėl buvo patvirtinta strategija, kas čia tokio kardinalaus pasikeitė?“, – BNS sakė O. Mašalė.
„Paprastai strategijos yra šiek tiek atnaujinamos, nebent ištinka kažkokie neordinarūs įvykiai, bet tų įvykių pastaruoju metu nematome“, – pridūrė ji.
Vadovai traukėsi ir patys, ir ministerijos valia
2025 metų vasarį atleistas buvęs „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas prabilo, kad valdyba jo pašalinimą iš pareigų argumentavo Susisiekimo ministerijos pageidavimu, nors pati valdybos pirmininkė tai neigia.
M. Švaikauskas pasakojo, kad po 2024 metų Seimo rinkimų su komanda svarstė, ar pasikeitus valdžiai gali būti kišamasi į įmonių veiklą. Jo teigimu, tuomet buvo pradėtas įmonės auditas, tačiau didelių pažeidimų neradus jis nemanė, kad gali būti atleistas.
„Jeigu tu kaip įmonės vadovas dirbi pagal akcininko lūkesčių laišką, pagal valdybos iškeltus tikslus ir tu visus tuos tikslus viršiji, tu neturi jokios net indikacijos, nes negali kištis politinis lygmuo į vadovų atrankas“, – BNS kalbėjo buvęs „Via Lietuvos“ vadovas.
M. Švaikausko teigimu, jį atleidinėjusios valdybos nariai pareiškė, kad tokį sprendimą priėmė po Susisiekimo ministerijos pageidavimo, ir jokių dalykinių pastabų nereiškė.
„Bent jau valdyba buvo sąžininga prieš mane: atsiprašome, akcininko valia tai yra. Suprantate, kai tokie žodžiai yra ištariami, tai tu supranti, kad tu grįžti dešimtmečiais atgal į valstybės įmonių valdymą“, – sakė buvęs vadovas.
„Labai aiškiai pati valdyba pasakė, kad akcininko valia, jūs netinkate akcininkui.(...) Įstatymai leidžia mane valdybai atšaukti tą pačią dieną“, – pridūrė jis.
M. Švaikausko manymu, jo atleidimas sugriovė mitą, kad „Via Lietuvos“ valdyba yra nepriklausoma.
Tuo metu „Via Lietuvos“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė-Pivoriūnienė sakė, kad M. Švaikauskas buvo atleistas valdybos sprendimu, apie kurį ji informavo tuometinį ministrą, socialdemokratą Eugenijų Sabutį.
„Marius Švaikauskas buvo atšauktas iš pareigų valdybos sprendimu. Iš anksto planuoto susitikimo su susisiekimo ministru metu buvo kalbėtasi apie bendrovės veiklą, jos rezultatus ir keliamus lūkesčius. Tai buvo susipažinimui ir veiklos rezultatams apžvelgti skirtas susitikimas, kuriame, be kita ko, ministras buvo informuotas ir apie valdybos sprendimą atšaukti generalinį direktorių“, – komentare BNS teigė R. Butautaitė-Pivoriūnienė.
Buvęs susisiekimo ministras, dabar Seimo narys Eugenijus Sabutis atsisakė BNS komentuoti M. Švaikausko atleidimo aplinkybes: „Ministerijos buvo išplatinta pozicija (dėl atleidimo – BNS) ir kapstytis po praeities dalykus aš nenusiteikęs.“
Vasarį pranešta, kad Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) palieka ilgametis vadovas Genius Lukošius, o kartu su juo traukiasi likusi vadovybė – abu pavaduotojai ir kanclerė.
Buvęs LTSA vadovas G. Lukošius BNS sakė, kad iš pareigų vasarį pasitraukė savo noru, tačiau pridūrė nejautęs pasitikėjimo iš ministerijos.
Jis pabrėžė, kad jo sprendimą trauktis, be kita ko, nulėmė ir dabartinės Vyriausybės reputacija.
„Aš vertinau visą aplinką politinę, kas vyksta su šita Vyriausybe. (...) Gerai kažkas pasakė, kad nesinori savęs tapatinti su šita Vyriausybe ir jos vykdoma politika. Tas irgi turėjo apsisprendime tam tikrą dalį reikšmės“, – aiškino buvęs LTSA vadovas.
Klaipėdos uosto vadovas liks poste, sako ministras
Kai kuriems ekspertams spėliojant, kad atleidimų eilėje stovi ir Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, kurį jau kartą bandyta atleisti konservatorių Vyriausybės valdymo metu, sako negavęs jokių signalų apie galimą jo atleidimą.
„Aš nejaučiu jokių požymių, (...), nežinau, kas kur kaip gali būti. Man įdomu yra tai, ką darau, bet visada turime savo valdžią ir valdžia nusprendžia, ar darbuotojai, kurie dirba, jiems tinka ar netinka“, – BNS sakė A. Latakas.
„Mes tikrai darome tuo tempu, važiuojame su savo klausimais, projektai dideli, milžiniški, veiklų yra ir kažkaip bandau atsiriboti nuo to viso“, – aiškino uosto vadovas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis 2021 metų gruodį dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip uosto vadovas galėtų dirbti toliau, tačiau direkcijos valdyba pareiškė pasitikėjimą A. Lataku ir nerekomendavo ministrui jo atleisti.
Dabartinis socialdemokratų susisiekimo ministras Juras Taminskas BNS užtikrino, kad neketina atleisti A. Latako.
Vis dėlto Vyriausybė jau inicijavo Seime svarstomą Klaipėdos uosto valdymo pakeitimus atsisakant dvipakopės sistemos – stebėtojų tarybos ir valdybos. Priėmus įstatymo pataisas keistųsi valdybos modelis – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du deleguoti ministerijos. Tai reiškia, kad bus renkama nauja valdyba, kurioje dabar dirba tik įmonės atstovai.
Pasak kai kurių ekspertų, nauja valdyba galėtų svarstyti ir vadovo klausimą.
A. Latakas į pareigas paskirtas 2020 metų birželį, kai „valstiečių“ Vyriausybės susisiekimo ministru buvo Jaroslavas Narkevičius.
2023 metų birželį, uosto direkcijos statusą iš valstybės įmonės pakeitus į akcinės bendrovės, jos stebėtojų taryba išrinko naują valdybą, o ši jos pirmininku ir generaliniu direktoriumi ketveriems metams taip pat paskyrė A. Lataką.
BNS nepavyko pasikalbėti su pernai lapkritį iš posto pašalintu Vidaus vandens kelių direkcijos vadovu Vladimiru Vinokurovu.
Pasigenda skaidrumo
Ekspertai sutaria, kad valstybės įmonių valdybos turėtų veikti skaidriau ir aiškiau komunikuoti sprendimus dėl vadovų atleidimo. Anot jų, viešumo stoka ne tik kelia abejonių dėl sprendimų pagrįstumo, bet ir gali pakenkti tiek įmonių reputacijai, tiek jų veiklos stabilumui.
Personalo atrankos agentūros „AIMS International Lietuva“ vadovo Š. Dyburio teigimu, kai kuriais atvejais valdybos turi svarių priežasčių atleisti vadovą, tačiau stebina tai, kad jos nėra viešai įvardijamos.
„Privačiuose pokalbiuose valdybos nariai geba paaiškinti (atleidimo priežastis – BNS) ir atrodo, tos priežastys yra pakankamai rimtos, tačiau viešumoje jos nepateikiamos. Reikėtų užduoti klausimą, kodėl jie (valdyba – BNS) to nepadaro, man irgi šiek tiek keista“, – BNS sakė Š. Dyburis.
„Galbūt iš dalies tai galima būtų paaiškinti tuo, kad nenorima reputacijos sugadinti to atleidžiamo žmogaus, bet kai kuriais atvejais nepasakymas priežasčių gali dar labiau sugadinti reputaciją, nes tada gali prisigalvoti gerokai baisesnių dalykų“, – aiškino ekspertas.
D. Misiūnas mano, kad apie vadovo atleidimą galima komunikuoti atskleidžiant problemas, bet pernelyg nekritikuojant paties vadovo.
„Vadovas palieka pareigas šalių sutarimu, nors visi supranta, kad čia yra atleidimas. Tai ar būtina taip griežtai (kritikuoti atleidžiant – BNS)? Greičiausiai ne, bet čia yra valstybės įmonės – visuomenė nusipelno žinoti, kokia situacija toje įmonėje. Gali nekritikuodamas vadovo atskleisti tą situaciją“, – kalbėjo valdysenos žinovas.
ISM rektorius taip pat kritikuoja institucijų komunikaciją:
„(Susisiekimo – BNS) ministerija šiuo atveju demonstruoja tiesiog visišką tvarkos ignoravimą. Sakyti, kad mums reikia naujos krypties, nepakeitus lūkesčių laiško, (...) kad mes tiesiog persigalvojome, yra neprofesionalu“, – BNS sakė jis.
Bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius pabrėžia, kad valdybos turi aiškiai atsiskaityti visuomenei.
„Tos valdybos nejaučia atskaitomybės visuomenei, kuri yra galutinė savininkė visų šių įmonių. Sako, nieko nesakysime, va taip tiesiog. Jie neatlieka savo pareigų, už kurias jie gauna atlygį“, – BNS aiškino R. Ambrazevičius.
D. Misiūnas priduria, kad valdybos šiuo metu renkasi tylėjimą.
„Aš labai tikiuosi visą laiką iš nepriklausomų valdybų narių daugiau skaidrumo ir principingumo, nes jie tam ir yra paskirti, kad užtikrintų apsaugą nuo politikų ir skaidrumą, bet kol kas mes matome, kad jie renkasi tylėjimo kelią, kas visiškai paneigia jų pagrindinę funkciją“, – sakė ISM rektorius.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad staigūs vadovų pokyčiai kenkia įmonių veiklos tęstinumui ir strategijai.
„Gerosios praktikos visada sako, kad pirma surandame, kas bus naujas vadovas, o tik paskui keičiame esamą vadovą, o ne pirma paleidžiame esamą vadovą, o paskui bandome rinkoje ieškoti kito vadovo. Tai yra labai bloga praktika ir tai yra žala įmonei“, – sakė R. Ambrazevičius.
Įžvelgia politikų kišimąsi
Valstybės įmonių vadovų atleidimai kelia ir klausimų dėl galimos politinės įtakos ir valdybų nepriklausomumo. Ekspertų teigimu, nepaaiškinami sprendimai griauna pasitikėjimą ir atbaido profesionalus nuo darbo viešajame sektoriuje.
R. Ambrazevičius teigia, kad aiškių ir pagrįstų vadovų kaitos argumentų stoka kelia rimtų abejonių dėl tokių sprendimų skaidrumo.
„Dabar įmonės dirba gerai (...) ir staiga vadovas atleidžiamas. Neįvardinama jokių realių aiškiai suprantamų ir pagrindžiamų priežasčių, kodėl tai daroma. Tai rodo ką? Kad valdybos arba nesupranta, ką daro, kas labai būtų sunku patikėti, arba kažkokius siaurus interesus kažkieno vykdo“, – BNS kalbėjo valdysenos ekspertas.
R. Ambrazevičius pabrėžė, kad būtent valdyba turi saugoti vadovą nuo politinio kišimosi į įmonės veiklą: „Jeigu yra išoriniai bandymai daryti poveikį įmonei, tai valdyba turi saugoti įmonę ir atitinkamai vadovą ir vadovybę“.
D. Misiūno manymu, vadovų kaita valstybės įmonėse – politiškai motyvuota.
„Tai yra politiškai motyvuotas veikimas ir kišimasis į įmonių valdymą. Paprastai kalbant, partija (socialdemokratų – BNS) nori susiorganizuoti sau daugiau įtakos įmonėse ir darbo vietų bičiuliams“, – BNS sakė buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas.
„Turime didelę problemą – valdybų nepriklausomumas, kuris veikia kitose šalyse, ypač Skandinavijoje, kaip saugiklis nuo politikų kišimosi. Nemaža dalimi atvejų tai daugiau panašu į teatrą valdybų negu į tikrą nepriklausomą veikimą“, – kalbėjo D. Misiūnas.
Pasak ISM rektoriaus, dalis valdybos narių nenori konfliktuoti su ministerija, nes bijo prarasti neblogai apmokamą darbą.
R. Ambrazevičiaus teigimu, tarp verslininkų ir vadovų stiprėja įsitikinimas, kad politinės partijos kišasi į valstybės valdomų įmonių ir jų valdybų veiklą.
„Ryti, ar tu išprotėjai? Tu man siūlai eiti į valstybinį sektorių, į valdybą? Ten politikai lieps man daryti tą, aną, trečią ar ketvirtą, o paskui apskritai išmes mane iš tos valdybos, jeigu aš nedarysiu to, ką jie sako. Tai čia yra plačiosios verslo visuomenės nuomonė. Su šitais dabar paskutiniais žingsniais šita nuomonė tik stiprėja“, – kalbėjo valdysenos ekspertas.
„Bus sunkiau pritraukti gerų specialistų į valstybinį segmentą, nes turime tokią situaciją, kad bet kada tave gali atleisti nepaaiškinant ir nepateikiant realių priežasčių“, – sakė „AIMS International Lietuva“ vadovas Š. Dyburis.
Vadovų kaita – ne tik Susisiekimo ministerijos įmonėse
Įmonių vadovai bei valdybos pastaruoju metu atleidžiami ne tik Susisiekimo ministerijos valdymo srityje. Neseniai darbą baigė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžios Infrastruktūros valdymo agentūros vadovas Giedrius Vanagas.
Be to, antrai kadencijai nebuvo perrinkti elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“ vadovavęs Rokas Masiulis bei energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorei „Energy cells“ vadovavęs Rimvydas Štilinis, nors ir dalyvavo atrankose. Šias įmones kontroliuoja Energetikos ministerijos valdoma grupė „Epso-G“.
Praėjusių metų birželį šalių susitarimu iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios Inovacijų agentūros vadovės posto pasitraukė jai nuo 2022 metų pavasario vadovavusi Romualda Stragienė.
Pernai balandį tuometinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas atleido tik kiek daugiau nei vienus metus dirbusį Žemės ūkio duomenų centro vadovą Algirdą Juozaponį ir penkių narių valdybą.
Pernai liepą Aplinkos ministerija atšaukė Valstybinių miškų urėdijos valdybą, rugpjūtį paskelbta trijų nepriklausomų jos narių atranka. Tačiau iki šiol nauja valdyba nepaskirta, rodo Registrų centro duomenys.
Šiuo metu vyksta naujos „Kelių priežiūros“ valdybos atranka, įmonei nuo 2023 metų pabaigos vadovauja Audrius Vaitkus. Be to, „Oro navigacijos“ valdyba sustabdė kovo pabaigoje paskelbtą naujo vadovo konkursą – jis bus tęsiamas, kai bus paskirta nauja valdyba.
Ieškoma ir naujo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ įmonės „Ignitis“ vadovo – Artūro Bortkevičiaus kadencija baigiasi liepos 9-ąją.
Tuo metu „Ignitis grupė“, kurios generalinis direktorius Darius Maikštėnas kovo pabaigoje paskirtas toliau vadovauti įmonės valdybai iki jo kadencijos pabaigos – 2027 metų vasario 28-osios.
Premjerė Inga Ruginienė valstybės valdomų įmonių vadovų kaitą vadino natūralia.
