Pasaulis, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaro Dano Jørgenseno vertinimu, susiduria su „tikriausiai sunkiausia visų laikų energetine krize“.
„Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios Europos Sąjungos šalys narės iškastinio kuro importui jau išleido per 30 mlrd. eurų daugiau, tačiau papildomo tiekimo už tai negavo“, – sakė jis Briuselyje.
Maždaug penktadalis pasaulyje parduodamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų paprastai gabenama Hormuzo sąsiauriu. Nuo JAV ir Izraelio konflikto su Iranu pradžios Teheranas beveik visiškai užblokavo laivybą šiuo vandens keliu. Vašingtonas savo ruožtu įvedė jūrinę blokadą laivams, įplaukiantiems į Irano uostus ar iš jų išplaukiantiems. Be to, praėjusiais mėnesiais per Irano atakas buvo apgadinti energijos gamybos įrenginiai keliose Persijos įlankos šalyse.
Pasibaigus karui, tikriausiai prireiks ne vienų metų, kol dujų gavyba regione vėl vyks įprastai, sakė eurokomisaras. ES, anot jo, rengiasi galimiems tiekimo sutrikimams, ypač aviacinių degalų. D. Jørgensenas atkreipė dėmesį į naują ES stebėjimo centrą, kuris renka duomenis apie turimas aviacinių degalų atsargas. Taip, be kita ko, norima laiku pastebėti, jei būtų reikalingos politinės koordinavimo ir perskirstymo priemonės.
„Tikimės, kad nesulauksime situacijos, kai tai taps reikalinga, tačiau rengiamės tam“, – kalbėjo ES energetikos komisaras.
Pastarąjį kartą energijos krizę Europoje sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. Tada kilo tiekimo trikdžių ir smarkiai išaugo kainos.
