Inovacijų agentūrai ketvirtadienį paviešinus Lietuvos 2026–2035 metų dirbtinio intelekto (DI) strategijos gaires, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad kalbamasi su užsienio įmonėmis dėl investavimo į DI infrastruktūrą, įskaitant duomenų centrus.
Be to, anot jo, investuotojams į DI sektorių svarstoma taikyti mokesčių lengvatas, teikti subsidijas – norima pasiekti, kad per dešimtmetį Lietuva taptų DI centru Europoje.
„Yra labai daug potencialių investuotojų, kurie duomenų centrus statytų Lietuvoje“, – interviu BNS sakė ministras.
„Potencialių investuotojų yra iš įvairių tiek Europos, tiek ir ne Europos valstybių, bet dėl derybinių procesų, tam tikrų atsargumų negaliu daug detalių atskleisti, nes dėl investuotojų konkuruojame ne tik su Lenkija, Latvija, Estija, bet (...) ir su Prancūzija, Vokietija, Singapūru ir kitomis valstybėmis“, – teigė E. Grikšas.
Ministras pabrėžė, kad duomenų centrai nesukuria daug darbo vietų, tačiau investuojamas didelis kapitalas.
„Darbo vietų nėra sukuriama tiek, kiek sukuria įprastinė pramonės gamykla, bet kalbant apie CapEx (kapitalo išlaidas – BNS), prieigą prie resursų, tai yra svarbi investicija“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras.
E. Grikšas pripažįsta, kad elektros, kurios duomenų centrams reikia itin daug, kainos Lietuvoje yra aukštos, tačiau tikisi, kad augant atsinaujinančios energetikos pajėgumams šie kaštai taps Lietuvos privalumu, o ne trūkumu.
„Taip, elektros energijos kaina yra viena iš tų dedamųjų. Turime pripažinti, kad Europos Sąjunga pralaimi prieš JAV, Aziją, prieš Kiniją, Indiją dėl elektros kainos, nes yra gerokai didesnės, o Lietuvos, Baltijos šalių yra didesnės už ES vidurkį. Tai čia natūralus paskaičiavimas, kur konkurencines kovas galime pralaimėti“, – aiškino ministras.
„Pasiimkime tą patį Kruonį (Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę – BNS), kur turime gigavatą elektros energijos. ES retenybė yra tokie pajėgumai. Energetika ypač svarbi kalbant apie dirbtinio intelekto duomenų centrus. Lietuvoje esame labai didelį šuolį padarę nuo to, kai buvom priklausomi, o dabar planas yra, kad iki 2028 metų būsime jau eksportuojanti elektros energiją valstybė. Tai visiškai keičia mūsų vertės pasiūlymą į gerąją pusę“, – aiškino E. Grikšas.
Anot ministro, kartu su Energetikos ministerija ieškoma būdų, kaip trumpuoju laikotarpiu sumažinti elektros kainas.
„Aišku, turim kitas vertės pasiūlymo dedamąsias, kurios nusveria elektros energijos kainas. Dirbame ir su Energetikos ministerija, kokie galėtų būti mechanizmai galbūt taikant vokišką ar čekišką modelį su elektros energijos kainų tam tikru subalansavimu, kol būsime jau pigesnės elektros šalimi“, – sakė E. Grikšas.
Ministras teigė, kad investuotojams į DI sektorių planuojama taikyti mokesčių lengvatas, teikti valstybės subsidijas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras kelia tikslą, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva taptų DI centru Europoje, bus siekiama šalį padaryti patraukliausia šalimi kurtis DI verslams.
„Apie pačią viziją, siekį mūsų ministerijos, tai kad Lietuva būtų dirbtinio intelekto centru ne tik Centrinėje ir Rytų Europoje, bet ir visoje apskritai (Europoje – BNS). Turėjome gerą pavyzdį ir tebeturime dėl fintech (finansinių technologijų – BNS), su fintech smėliadėžėmis, su fintech skatinimo veiklomis. Visame pasaulyje Lietuva tapo žinomu fintech centru. Tas pats yra ir su dirbtiniu intelektu“, – interviu BNS sakė E. Grikšas.
„Buvimas centru ta prasme, kad Lietuva yra ta vieta, kurioje palankiausia aplinka yra kurtis įmonėms ir tuo pačiu augti vietiniams dirbtinio intelekto pajėgumams, ar tai būtų startuoliai, ar tai būtų pramonės įmonės, diegiančios sprendimus“, – pridūrė ministras.
Dirbtinio intelekto fabriko „LitAI“ vaidmuo
E. Grikšas teigia, kad kartu su ES finansuojamas DI fabrikas „LitAI“ netiesiogiai sukurs apie 100 darbo vietų.
„Viena iš (dabartinių Lietuvos – BNS) silpnybių yra infrastruktūra. Iš karto atsakymas tam – tai mūsų „LitAI“ dirbtinio intelekto gamykla – 130 mln. eurų projektas, kurį veda konsorciumas, sudarytas iš mokslo, viešojo sektoriaus ir verslo. (...) Tai reiškia, tiesiogiai ir netiesiogiai sukuriamos papildomai apie 100 darbo vietų“, – tikino ministras.
Jis pabrėžė, kad „LitAI“ infrastruktūra suteiks galimybę auginti DI ekspertus, dėl kurių Lietuva konkuruoja su visu pasauliu.
„Mintis yra kurti studijų programas ir paruošti ne mažiau nei 3 tūkst. specialistų per artimiausius penkerius metus dirbtinio intelekto srityje. Visų nesulaikysime tikrai. Čia yra tas žavingumas sektoriaus dirbtinio intelekto, kad mes konkuruojame ne su ES valstybėmis dėl talentų, o mes su JAV, Azija, kitomis valstybėmis, su didžiosiomis korporacijomis“, – sakė ministras.
E. Grikšas aiškino, kad „Infobalt“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) įmonės galės naudotis „LitAi“ fabriko infrastruktūra, su juo Lietuva bandys koncentruotis į kibernetinio saugumo, biotechnologijų ir medicinos technologijų sektorius.
„Kai teikėme paraišką, ten yra numatyti prioritetai, į ką mes orientuosimės. Tai ir kibernetinis saugumas, ir biotechnologijos, medtech'as (medicinos technologijos – BNS) apskritai“, – kalbėjo ministras.
„Turim labai daug pajėgumų genų inžinerijoje, personalizuotoje medicinoje, retų ligų gydyme. Tą pastiprinant dirbtinio intelekto sprendimais galime pagreitinti procesus turbūt šimtais kartų, kai ieškome tam tikros sekos kuriant vaistus“, – pridūrė jis.
Ministras tikisi, kad „LitAI“ sukurta DI infrastruktūra paskatins kurti ir kitus verslus Lietuvoje. Anot jo, DI yra tokia pat pasaulį transformuojanti technologija, kaip ir elektra ar internetas.
„Labai svarbu suvokti dirbtinio intelekto aprėptį, kad tai yra viena horizontaliausių technologijų. Kažkada turėjome elektrą, kiek ji pakeitė viską iš esmės, tada turėjome internetą, dabar turim dirbtinį intelektą“, – reziumavo ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengtos DI strateginės gairės numato spartų perėjimą nuo pavienių iniciatyvų prie koordinuotos, visos šalies mastu veikiančios DI ekosistemos, ketvirtadienį pranešė Inovacijų agentūra.
Anot jos, DI technologijų infrastruktūra ir duomenys turėtų kurti technologinį proveržį. Tai didintų DI plėtrą viešajame sektoriuje ir moksle, spartintų ekonomikos transformaciją, būtų stiprinamos darbuotojų DI kompetencijos, viešasis sektorius pirktų patikimus DI sprendimus, be to, tikimasi, kad DI mažins administracinę naštą, spartins viešąsias paslaugas gyventojams.
Be to, numatoma sukurti finansines paskatas brandžioms DI inovacijoms skatinti. Bus siekiama į Lietuvą pritraukti rizikos kapitalo fondus, kurie investuotų į DI įmones.
Valstybės parama investicijoms į DI skatins kuo daugiau įmonių – ypač mažų ir vidutinių – naudoti, kurti ir plėtoti DI sprendimus.
