Augančios naftos kainos sudavė nemenką smūgį aviacijos sektoriui, tačiau augančių lėktuvų bilietų kainų keleiviai kol kas nepastebi. S. Bartkus aiškina, kad tai lemia rinkoje vyraujantis pasiūlos ir paklausos santykis.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus, prasidėjus JAV ir Izraelio kariniams veiksmams prieš Iraną, transportas per Hormuzo sąsiaurį buvo sutrikdytas iš karto.
„Reaktyvinio kuro kaina vos per dešimt dienų padvigubėjo. Mūsų regiono aviakompanijos prieš karą mokėjo 800–900 JAV dolerių už toną, dabar moka apie 1 700 JAV dolerių“, – statistika savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijosi S. Bartkus.
Tokį kainų šuolį, anot eksperto, lėmė tai, kad tarptautiniams skrydžiams naudojami aviaciniai degalai neapmokestinami nei akcizu, nei pridėtiniu vertės mokesčiu (PVM), o taip pat ir tai, jog Europos aviacinių degalų gamybos pajėgumai labai sumažėję – kontinentas importuoja ne žalią naftą, o jau perdirbtą reaktyvinį kurą, kuris taip pat gabenamas per Hormuzo sąsiaurį.
„Degalai prieš karą sudarė 20–40 proc. visų aviakompanijų kaštų, vidutiniškai apie 25 proc. Kai šis rodmuo per dešimt dienų padvigubėja, tai ne eilinis kainų svyravimas – tai žemės drebėjimas balanse“, – komentavo S. Bartkus.
Visgi lėktuvų bilietai nebrangsta, atvirkščiai, balandį fiksuotas kainų kritimas.
Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, taip yra todėl, nes lėktuvų bilietų kainas lemia ne skrydžių kaštai, o pasiūlos ir paklausos santykis, kuris šiuo metu palankesnis keleiviams: nors skrydžių pasiūla išliko stabili, keleivių skaičius auga lėčiau, tad norint užpildyti visas lėktuvų vietas, tenka mažinti kainą.
„Pasiūla išliko stabili: aviakompanijos į vasarą įėjo su visais suplanuotais skrydžiais – kai kas tiek pat, kiek pernai, kai kas šiek tiek daugiau. Tuo tarpu paklausa Europoje pernai ir šiemet auga lėtai. <...> Savotiškos išimtys Europoje yra Lenkija ir Lietuva: Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet auga 3,7–3,8 proc., o keleivių srautai – dvigubu tempu. Lietuvos oro uostuose pirmą ketvirtį fiksuotas rekordinis 9 proc. keleivių augimas. Tačiau šis regioninis entuziazmas per mažas, kad kompensuotų Vakarų Europos sąstingį“, – situaciją apibūdino ekspertas.
Tam, kad kainos kiltų, oro linijų bendrovėms reikėtų mažinti skrydžių pasiūlą, tačiau itin konkurencingoje rinkoje tai padaryti nėra lengva, mat kyla rizika prarasti dalį keleivių.
Tiesa, kituose pasaulio regionuose skrydžių bilietų kainos augo, pavyzdžiui, tarp Europos ir Pietryčių Azijos ar Australijos.
„Taip nutiko ne dėl pakilusių degalų kainų, o dėl to, kad karui prasidėjus iš pasiūlos dingo skrydžiai per Dubajų, Abu Dabį, Dohą, Muskatą ir kitus persėdimo taškus, o kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Europa–Australija, skrydžiai su sustojimais Artimuosiuose Rytuose sudarė net 60 proc. viso pajėgumo“, – aiškino S. Bartkus.
Situacija jau normalizuojasi, kai kurios oro bendrovės skrydžius nukreipia į Indiją ar Afrikos šalis, dalis jų ir toliau siūlo skrydžius su persėdimais Artimuosiuose Rytuose, tačiau daug patrauklesnėmis kainomis.
Brango ir kelionių organizatorių siūlomos kelionės, kadangi tarp aviakompanijų ir kelionių organizatorių sudaromose sutartyse degalų kainų riziką paprastai prisiima pastarieji.
„Verslo modelis veikia taip: nusipirkę vietą lėktuve už 300 eurų, lovą viešbutyje savaitei už 300 eurų ir autobusą už 50 eurų, pridėję garantijų, pagalbos ir pirkimo galios vertes, geba parduoti keliautojui už 700 eurų. O staiga vietos lėktuve užsakomuosiuose skrydžiuose jiems tapo po 400 eurų. Dabar skubiai diegiami papildomi degalų mokesčiai, kurie natūraliai kelia nepasitenkinimą ir dar labiau stumia keliautojus į savarankišką kelionių planavimą“, – rašė S. Bartkus.
Brangimas jau netrukus?
S. Bartkus svarsto, kad šią vasarą situacija rinkoje dar išliks įtempta, bet ne katastrofiška, kadangi daugelis aviakompanijų yra apsidraudusios nuo degalų kainų šuolių. „Ryanair“ apsidraudęs 80 proc. apimties iki kito pavasario. Todėl visos degalų krizės pasekmės į bilietus dar nepateks – keleiviai vasarą tiesiogiai didžiojo smūgio galbūt nepajus.
Visgi jau rudenį ir kitąmet situacija gali keistis.
„Apsidraudimo sutartys baigsis, ir aviakompanijos susidurs su tikrosiomis rinkos kainomis. Degalų rinkos ekspertai skaičiuoja: jei dabartinės kainos išsilaikytų, bilietų kainas reikėtų pakelti 10–30 proc., išlaikant pelningumą. Didesnė rizika gali išryškėti 2027 m., kai apsidraudimo lygis mažės visoje industrijos grandinėje“, – galimus bilietų kainų šuolius įvardijo ekspertas.
Negana to, Europoje taip pat bus peržiūrėti regioniniai tinklai – gali nelikti dalies mažo ir vidutinio pajėgumo krypčių.
„Mes čia Lietuvoje pataikėme laiku: šią vasarą iš Vilniaus atsirado daugiau tiesioginių trumpų krypčių į kaimyninius miestus – Krokuvą, Varšuvą, Prahą, Gdanską, Turku, Taliną“, – teigė S. Bartkus.
