Nepaisant ekonominio augimo ir pamažu didėjančio būsto įperkamumo, dalis Lietuvos gyventojų vis dar priversti gyventi socialiniuose būstuose. LRT.lt nusprendė pasidomėti, kaip jie atrodo Lietuvos didmiesčiuose.
Kaip minėta, dėl įvairių priežasčių negalėdami įsigyti ar išsinuomoti būsto rinkos sąlygomis, dalis gyventojų vis dar gyvena socialiniuose būstuose.
Neretai šie žmonės susiduria su nedarbu, socialine atskirtimi ir kitais ekonominiais iššūkiais, todėl valstybė jiems suteikia galimybę gyventi savivaldybių skirtuose būstuose už mažesnį nuomos mokestį.
LRT.lt anksčiau rašė apie socialinius būstus kurortuose. Kai kuriems tik svajojant apie būstą pajūryje ar kitame šalies kurorte, dalis jų tokius gauna iš valstybės.
Taip pat skaitykite
Šįkart LRT.lt nusprendė pasidairyti, kaip atrodo socialiniai būstai šalies didmiesčiuose.
Socialinis būstas skiriamas gyventojams, kurie įtraukti į laukiančiųjų sąrašą ir atitinka keliamus reikalavimus.
Pavyzdžiui, į šį sąrašą gali būti įtraukti asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą mieste (arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą), Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, taip pat kai kurie užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje. Tuo metu gyventojų pajamos ir turtas negali viršyti nustatytų ribų.
Štai vidutinė socialinio būsto laukimo trukmė Klaipėdoje yra apie 6 metai. Šiuo metu savivaldybė yra sudariusi 683 socialinio būsto nuomos sutartis.
Socialinio būsto kaina Klaipėdoje siekia apie 50 eurų per mėnesį, tačiau kiekvienu atveju nustatoma individualiai.
„Paklausiausi Klaipėdos mieste yra 1 ir 3 kambarių socialiniai būstai. Socialinis būstas nuomojamas neterminuotai, jei asmuo ar šeima atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus“, – LRT.lt teigė Klaipėdos savivaldybės Būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė.
Būsto eilės tvarka gyventojai Vilniuje vidutiniškai laukia iki 5 metų. Kai kurie gyventojai būstą gauna greičiau, net jei nėra eilės pradžioje, nes jų situacija reikalauja skubesnės pagalbos.
Tuo tarpu kitiems tenka laukti ilgiau, nes ne visada iš karto atsiranda jų poreikius atitinkantis būstas. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės dažnai pageidauja gyventi tik tam tikrame rajone – arčiau sveikatos priežiūros įstaigų – ir pirmame ar antrame daugiabučio aukšte, nes lipti aukščiau jiems jau sudėtinga. Panašiai ir daugiavaikės šeimos neretai ieško būsto arčiau vaikų darželių ar mokyklų.
„Tačiau kol laukia socialinio būsto, sunkumų patiriantys gyventojai gali naudotis kita paramos forma – būsto nuomos kompensacija. Ji yra lankstesnė ir tinkama kur kas daugiau gyventojų, ne vien tik laukiantiems socialinio būsto. Pavyzdžiui, ji itin tinkama studentams“, – pažymi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė.
Šiuo metu sudarytos 1264 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto neterminuotos ir terminuotos nuomos sutartys.
Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja nuo 10,14 iki 249,81 Eur/mėn. (1 kv. m kaina nuo 0,60 iki 3,62 Eur). Tiksli socialinio būsto nuomos kaina priklauso nuo mikrorajono, kuriame yra būstas, būsto dydžio ir jame esančių patogumų.
Taip pat šiuo metu yra sudarytos 1569 Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos ir neterminuotos sutartys. Nors savivaldybės būstuose gyvenančios šeimos moka rinkos dydį atitinkančias nuomos kainas, tačiau kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms) su jomis gali būti pasirašomos socialinio būsto nuomos sutartys.
Labiausiai sostinėje trūksta nedidelių 1 kambario butų – tokių būstų laukia 1102 šeimos.
Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybė yra sudariusi 256 sutartis dėl socialinio būsto nuomos.
Daugiausia prašymų pateikia pavieniai asmenys ir dviejų asmenų šeimos, todėl didžiausia paklausa – vieno kambario butams.
„Socialinis būstas išnuomojamas neterminuotam laikotarpiui, tačiau siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama tiems, kam jos iš tiesų reikia, nuomininkai kasmet privalo pateikti pajamų ir turto deklaracijas.
Gavus informaciją, kad turtas ar pajamos viršija įstatyme nustatytas ribas, nuomos sutartis gali būti peržiūrima“, – teigia savivaldybės atstovė Rasa Rimšienė.
Vidutinė laukimo trukmė socialiniam būstui gauti Panevėžyje taip pat gali siekti apie 6 metus, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo turimų būstų pasiūlos, pageidaujamos vietos, buto dydžio ir konkrečios asmens ar šeimos situacijos.
„Savivaldybė nuolat vertina galimybes efektyvinti būstų paskirstymą bei plėsti jų pasiūlą“, – pažymi Panevėžio miesto savivaldybės atstovė.
Šiaulių miesto savivaldybė nuosavybės teise šiuo metu turi 827 būstus, iš jų 360 yra socialinių būstų.
Šiauliuose pietiniame rajone 1 kambario būsto nuomos kaina yra apie 31 eurą, 2 kambarių – apie 50 eurų, 3 kambarių –apie 67 eurus.
Centrinėje miesto dalyje 1 kambario – apie 31 eurą, 2 kambarių apie 61 eurą, 4 kambarių apie 80 eurų.
Šiauliuose socialinio būsto laukimo laikotarpis sąraše priklauso nuo šeimos dydžio. Paklausiausi būstai, anot savivaldybės atstovės Živilės Jagutienės, yra vieno kambario, jų reikia laukti apie 6–7 metus.
Tuo metu socialinio būsto poreikis šeimoms, kuriose yra 6 ar daugiau asmenų, pasak jos, yra visiškai patenkintas.
„Didžiausias poreikis yra vieno kambario būstų įvairiuose miesto mikrorajonuose. Neįgalūs asmenys, vyresnio amžiaus asmenys labiau norėtų išsinuomoti būstą, esantį 1 ar 2 pastato aukšte.
Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos mažėja. Pvz., 2025 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinis laukiančiųjų sąraše šeimos dydis yra 1,7, o, pvz., 2016 m. sausio 1 d. buvo 2,01“, – LRT.lt komentuoja Ž. Jagutienė.
Asmenys ir šeimos, kuriems nuomojamas socialinis būstas, turi pareigą kasmet pateikti duomenis apie turtą ir gautas pajamas, o savivaldybių administracijos turi pareigą kasmet šiuos duomenis įvertinti ir nustatyti, ar asmenys ir šeimos turi teisę į socialinio būsto nuomą.
