Nors genai vaidina svarbų vaidmenį senėjimo procese, naujas pasaulinio masto tyrimas rodo, kad svarbu ne tik kilmės vieta – panašu, kad ir geografinė gyvenamoji vieta turi įtakos mūsų senėjimui, skelbia „ScienceAlert“.
„Pirmą kartą atlikome išsamų žmonių iš įvairių pasaulio vietų genominį tyrimą“, – sako Stanfordo universiteto genetikas Michaelas Snyderis.
M. Snyderis ir jo kolegos atrinko 322 iš Europos ir Rytų bei Pietų Azijos kilusius žmones.Imtį sudarė žmonių grupės, turinčios panašius protėvius, tačiau šiuo metu gyvenančios skirtingose pasaulio dalyse.
Mokslininkai neapsiribojo vien DNR tyrimu, bet įtraukė į tyrimą įvairius biologinius sveikatos žymenis, pavyzdžiui, baltymus, riebalus, žarnyno bakterijas, imuninius žymenis ir metabolitus – visus šiuos duomenis galima sujungti, siekiant sudaryti išsamų žmogaus biologijos vaizdą.
Rezultatai parodė, kad kilmės neįmanoma ištrinti vien susikrovus daiktus ir persikrausčius į kitą vietą. Bendrą paveldą turintys žmonės nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio dalyje šiuo metu gyvena, turi bendrą genetinį pagrindą, panašų žarnyno mikrobiomą ir medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, reaguojant į didesnį antigenų poveikį, iš Pietų Azijos kilusiems žmonėms išsivystė stipresnė ir intensyviau veikianti imuninė sistema.
Kilusieji iš Rytų Azijos pasižymėjo savitais riebalų apykaitos ypatumais. O europiečių mikrobiomas buvo įvairesnis nei kitų gyventojų grupių.
Tačiau gyvenimas toli nuo namų taip pat buvo susijęs su pokyčiais, o skirtingose gyventojų grupėse išryškėjo tam tikri dėsningumai.
Vienas iš labiausiai tyrėjus nustebinusių atradimų buvo susijęs su biologiniu amžiumi – kitaip tariant, su tuo, kokio amžiaus atrodo organizmo ląstelės ir audiniai, lyginant su chronologiniu žmogaus amžiumi. Pavyzdžiui, už Rytų Azijos ribų gyvenantys šio regiono gyventojai seno sparčiau nei gyvenantys pačiame regione.
Europiečiai atvirkščiai: Europoje gyvenantiems žmonėms būdingas spartesnis biologinis senėjimas nei gyvenantiems Šiaurės Amerikoje.
„Nustebome pamatę, kaip nuosekliai etninė priklausomybė veikia imunitetą, medžiagų apykaitą ir mikrobiomą, net ir tada, kai žmonės buvo persikėlę gyventi už tūkstančių mylių, – sako genetikas Richardas Unwinas iš Mančesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Tačiau taip pat akivaizdu, kad gyvenamoji vieta gali turėti didelį poveikį pagrindinių molekulių grandinių funkcionavimui – net mūsų ląstelėse vykstantiems senėjimo procesams – ir nukreipti jas skirtingomis kryptimis, priklausomai nuo to, kas tu esi. Tai įrodo, kad tikslioji medicina turi atspindėti realią pasaulinę įvairovę, o ne vieną populiaciją.“
Mokslininkai mano, kad šiuos skirtumus gali lemti įvairių veiksnių derinys, įskaitant mitybą, taršos poveikį, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, stresą, gyvenimo būdą ir žarnyno mikrobiomo pokyčius po persikėlimo. Panašu, kad pastarasis atlieka ypač svarbų vaidmenį. Tam tikros žarnyno bakterijos buvo susietos su sfingolipidais vadinamų riebalų pokyčiais, o šie, savo ruožtu, buvo susiję su genais, dalyvaujančiais telomerų – su senėjimu siejamų chromosomų galų – palaikymo procesuose.
„Padidėjęs sfingolipidų kiekis siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsparumu insulinui, ateroskleroze ir neurodegeneracija“, – savo straipsnyje pažymi mokslininkai.
Tyrimo išvados nereiškia, kad viena etninė grupė sensta „geriau“ už kitą arba kad šie rezultatai yra visuotiniai. Priešingai, jos rodo, kad medicininiai ir mitybos patarimai negali remtis vienodais, visiems tinkamais modeliais, o turi atsižvelgti į tokius veiksnius kaip etninė priklausomybė ir geografinė vieta.
Tyrimas čia.
