Nors Lietuvos gyventojai svetingai sutiko Ukrainos karo pabėgėlius ir suteikė jiems visą reikiamą pagalbą, išsinuomoti būstą didžiuosiuose miestuose nėra taip paprasta, o kai kurie nuomotojai atvirai siekia pasipelnyti iš ukrainiečių patiklumo. Specialistai teigia, kad šiandien nuomojamo būsto paklausa yra gerokai didesnė už pasiūlą, o išsinuomoti butą, turint ribotą biudžetą, – tiesiog neįgyvendinama užduotis.
Tekstą galite skaityti ir rusų kalba
Pusmetis būsto paieškų
Olga prieš pusę metų atvyko iš Charkivo. Netekusi darbo, nuolat priversta slapstytis nuo rusų antskrydžių ir kelis mėnesius gyvenusi be elektros ir vandens, moteris nusprendė gelbėti du savo vaikus ir persikelti į Vilnių.
„Esu iš tų, kurie manė, kad rytoj viskas baigsis, tereikia tik šiek tiek palaukti. Beveik pusę metų gyvenome pas tėvus Charkivo srityje ir neplanavome išvykti. Bet kai prasidėjo praktiškai kasdieniai apšaudymai, kai vaikai nematė šviesos, nes nuolat sėdėjome rūsyje, kai dingo elektra ir vanduo, nusprendžiau, kad reikia važiuoti“, – savo sprendimą aiškina Olga.
Jau kelerius metus Vilniuje gyvenanti Olgos draugė pasiūlė atvykti pas ją, pažadėjo padėti susirasti darbą ir iš pradžių leisti prisiglausti pas save. Tada ukrainietė net neįtarė, kad draugės svetingumu ji bus priversta naudotis net šešis mėnesius.
„Iš pradžių mes visiškai nesijaudinome, nes Maša (draugės vardas – LRT.lt) pažadėjo kuriam laikui mus apgyvendinti pas save. Jau tada ji sakė, kad Vilniuje susirasti būstą nėra lengva ir kad tai užtruks, bet ji turi nuosavą namą ir galės man su vaikais skirti kambarį. Atvykusi pradėjau tvarkytis visus reikalus su dokumentais, beveik iš karto atidaviau vaikus į darželį, o pati susiradau darbą. Ir visą tą laiką ieškojau būsto“, – pasakoja Olga.
Anot ukrainietės, ypatingų reikalavimų būstui ji nekėlė. Svarbiausia, kad tai būtų elementariai suremontuota gyvenamoji erdvė. Moteris ieškojo vieno kambario buto, už jį buvo pasiruošusi mokėti iki 400 eurų per mėnesį.
„Tokį biudžetą galiu sau leisti. Nes žinau, kad komunaliniai mokesčiai bus labai dideli, o aš gaunu 850 eurų per mėnesį ir dar turiu išlaikyti du vaikus. Daugiau nei pusės atlyginimo atiduoti už butą aš negaliu, tuo labiau kad nekeliu daugiau jokių reikalavimų. Buvau net pasiruošusi, jei reikės, pasidaryti remontą, išsivalyti, ką nors nusipirkti. Svarbiausia, kad būtų stogas virš galvos“, – aiškina Olga ir priduria, kad nors draugė leido jai su vaikais gyventi pas ją, kiek tik reikės, įtampa ir nepatogumai vis auga.
„Ji turi savo šeimą, du vaikus, vyrą, du šunis. Mums išskyrė vieną kambarį ir už tai esame be galo dėkingi, bet aš juk suprantu, kad čia jų namai, jie nori savo erdvės, o svetimi žmonės niekaip nedera prie jų šeimos gyvenimo“, – sako Olga.
Ukrainietė jau pusmetį skambina pagal visus būsto nuomos skelbimus, vyksta apžiūrėti butų, bet rezultato kol kas nėra. Rasti butą Vilniuje pasirodė neįgyvendinama užduotis.
„Kai kurie šeimininkai iš karto atsisako, vos tik pradedu su jais kalbėti rusiškai. Iš karto sako, kad ukrainiečiams nenuomoja. Kiti deda ragelį išgirdę apie du mažamečius vaikus. Treti atsisako jau po buto apžiūros, argumentuodami, kad butas bus išnuomotas kitiems asmenims. Kai kurie skelbimai man tiesiog netinka, nes vieno kambario buto kaina pernelyg didelė“, – apie nesėkmes ieškant būsto pasakoja Olga ir priduria, kad dėl finansinės padėties ji negali kreiptis į nekilnojamojo turto brokerius, o būsto paieška užima visą jos laisvą laiką.
„Esu apimta nevilties. Nemaniau, kad susirasti butą bus taip sunku. Taip, esu iš Ukrainos ir turiu du vaikus, bet ar tai ką nors keičia?“ – klausia ukrainietė.
„Atsiprašome, bet butus nuomojame tik Lietuvos piliečiams“
Problemų siekiant išsinuomoti būstą kyla ne tik vaikų turintiems ukrainiečiams. Vieniša ukrainietė Anastasija jau 3 mėnesius ieško būsto Kaune.
„Save vadinu idealia nuomininke – netekėjusi, be vaikų ir gyvūnų, dirbu IT įmonėje, esu moki ir tvarkinga“, – šypsodamasi pasakoja Anastasija.
Mergina prieš kelis mėnesius atvyko iš Kyjivo, nes Lietuvoje jai buvo pasiūlytas darbas. Anastasija priėmė pasiūlymą, o atvykusi iškart ėmėsi ieškoti buto.
„Didelių reikalavimų nekeliu. Gražiai suremontuotas vieno kambario butas su internetu. Biudžetas iki 600 eurų. Tačiau, kaip paaiškėjo, rinkoje pasiūlymų nėra daug, o aš jau po pirmo pokalbio nuolat girdžiu vien tik neigiamus atsakymus. Priežastis – esu iš Ukrainos“, – pasakoja mergina ir priduria, kad nuomotojai savo atsisakymą argumentuoja tuo, jog juos domina ilgalaikė nuoma, o užsieniečių atveju jie negali būti tikri, kad po kelių mėnesių nuomininkas neišvyks.
„Man sako, pasirašysime sutartį, o tau pasibaigs leidimas gyventi ir tu išvažiuosi – kur tada reikės tavęs ieškoti? Mano argumentai, kad aš čia dirbu ir planuoju įsikurti Kaune, lieka neišgirsti. Daugelis tiesiai šviesiai sako, kad pirmenybė teikiama lietuviams“, – aiškina Anastasija.
Paklausa dešimt kartų didesnė už pasiūlą
Nekilnojamojo turto brokerė Valerija Kotova sako, kad tokios būsto paieškų istorijos jos nė kiek nestebina, mat nuomojamo būsto paklausa per pastaruosius metus išaugo kelis kartus, todėl dabar ne nuomininkai renkasi butą, o buto šeimininkai renkasi nuomininkus.
„Nuo praėjusių metų kovo dėl karo veiksmų Ukrainoje daug žmonių buvo priversti atvykti į Lietuvą. Lietuva priima visus ir labai padeda ukrainiečiams, tačiau būsto nuomos situacija šiuo metu nėra pati šviesiausia. Šiandien paklausa yra daug didesnė nei pasiūla. Kitaip tariant, į vieną išnuomojamą butą gali būti daugiau nei 10 pretendentų, ir ne tik ukrainiečių. Dabar situacija tokia, kai butų savininkai renkasi nuomininkus pagal skirtingus kriterijus“, – aiškina brokerė V. Kotova.
Analizuodama rinką ekspertė pastebi, kad ukrainiečiai ieško labai įvairių būstų. Kai kas turi gana didelį biudžetą, ieško būsto miesto centre su visais patogumais ir yra pasirengęs mokėti 1000 eurų, o kai kas ieško biudžetinių variantų iki 300 eurų. Tačiau realybė ne visada atitinka norus. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune rasti butą, turint 300 eurų biudžetą, praktiškai neįmanoma.
„Pernai už 350 eurų buvo galima išsinuomoti pakankamai gerą vieno kambario butą sostinėje ar Kaune, o šiais metais nuomotojai ženkliai pakėlė būsto kainas. Vilnius ir Kaunas yra populiariausi miestai butų nuomai, todėl kainos čia gana aukštos. Jeigu ieškote buto šiuose miestuose, būkite pasiruošę už jį mokėti nuo 500 eurų“, – sako V. Kotova ir priduria, kad iš karto teks mokėti dar didesnę sumą, nes priskaičiuojamas depozitas už pirmą ir paskutinį mėnesį bei galimą žalą.
„Viską sudėjus išeina labai didelė suma už nuomą, nes iš karto tenka mokėti nuomą už 3 mėnesius. Be to, dideli komunaliniai mokesčiai. Kai kuriems ukrainiečiams tai neįkandamos sumos“, – sako ekspertė.
V. Kotovos teigimu, situacija, kai tokia didelė paklausa ir maža pasiūla, matoma ne visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Palangoje ne turistinio sezono metu pasiūlymų už prieinamą kainą gana daug, o mažesniuose miestuose – Panevėžyje, Jonavoje ir kitur – galima tikėtis pakankamai greitai susirasti gerą būstą.
„Čia yra kita problema – tokiuose miestuose labai sunku susirasti darbą. Mažuose miesteliuose darbo vietų mažai, visi važiuoja į didesnius miestus, o kurortuose darbo būna tik per sezoną. Todėl dauguma ukrainiečių renkasi Vilnių arba Kauną“, – aiškina V. Kotova.
Nepasitiki užsieniečiais
LRT.lt nusprendė patikrinti, ar tiesa, kad lietuviai nelinkę išnuomoti būsto ukrainiečiams, ir paskambino keliuose skelbimuose dėl butų nuomos nurodytais telefonais. Paskambinę 10 kartų, 8 kartus išgirdome, kad šeimininkai nenuomoja butų užsieniečiams, įskaitant ir ukrainiečius. Likę du sutiko aprodyti nuomojamą būstą, tačiau butų, kurių savininkai sutinka priimti nuomininkus ukrainiečius, nuomos kaina jiems neįkandama – siekia 900 eurų ir daugiau.
Nekilnojamojo turto brokerės teigimu, pirmenybė iš tiesų teikiama Lietuvos piliečiams.
„Būna savininkų, kurie iš karto sako: „Atsiprašome, bet mes teikiame pirmenybę Lietuvos piliečiams.“ Visi jie argumentuoja tuo, kad ukrainiečiai gali bet kada išvykti namo arba nutraukti sutartį anksčiau laiko. Jų nuomone, su Lietuvos piliečiais sutartis sudaryti yra patikimiau“, – sako V. Kotova.
Vieno buto šeimininkas lietuvis Saulius paaiškino, kodėl jis nenori nuomoti buto ukrainiečiams.
„Nenoriu nieko įžeisti. Aš visiškai palaikau Ukrainą. Kai tik prasidėjo karas, mes nemokamai buvome apgyvendinę pas save ukrainiečius ir su vaikais, ir su gyvūnais. (...) Žinau kelis atvejus, kai užsieniečiai (nekalbu vien apie ukrainiečius) pabėgo iš buto nesumokėję, išsivežė su savimi techniką. Yra tokių, kurie nemokėjo kelis mėnesius. Kai išnuomoji butą Lietuvos piliečiui, turi šiokias tokias garantijas (...), juk vien pažiūrėjęs į žmogų negali pasakyti, ar jis tvarkingas, ar ne“, – savo sprendimą argumentuoja Saulius, nuomojantis dviejų kambarių butą Vilniuje.
Aferistai nesnaudžia
Negana to, kad ukrainiečiams sunku išsinuomoti butą Lietuvoje, neretai jie susiduria ir su nesąžiningais šeimininkais, kurie pelnosi iš užsieniečių patiklumo. Pavyzdžiui, feisbuko bendruomenėse dažnai galima pamatyti įrašų apie nuomotojus Lietuvoje, kurie be jokios priežasties iškeldina nuomininkus iš buto, neatiduoda užstato ar reikalauja pinigų už neva sulaužytus daiktus.
Grupės „Ukrainiečiai Lietuvoje“ narė Alina neseniai paskelbė įrašą, kuriame visus įspėjo apie nesąžiningą buto šeimininką Mindaugą. Merginos teigimu, nuomotojas neatiduoda užstato, užuot rodęs komunalinių mokesčių kvitus, tiesiog įvardydavo atsitiktines sumas, o jai paskambinus išsiaiškinti, staiga ima nebesuprasti rusiškai.
Nekilnojamojo turto brokerės teigimu, tokie atvejai nėra pavieniai, o apsaugoti nuomininką gali tik tinkamai surašyta nuomos sutartis.
„Ukrainiečiai įpratę pasitikėti žodžiu. Žmonės tiesiog netiki, kad taip draugiškai jų atžvilgiu nusiteikę lietuviai gali juos apgauti, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Kartais nesudaroma nuomos sutartis, kartais ji surašoma tik lietuvių kalba, ukrainietis pasirašo, o paskui paaiškėja, kad ten apstu ginčytinų punktų. Būna ir taip, kad prašo 200 eurų užstato už buto rezervavimą, o paskui tiesiog nebekelia ragelio. Todėl pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra tai, kad privalu pasirašyti sutartį, antra – pinigų be sutarties neduoti, o trečia – visada skaityti, ką pasirašai. Jei nesinaudojate brokerio paslaugomis, į sutarties pasirašymą pasivadinkite draugą, kuris supranta lietuviškai ir gali padėti perskaityti sutartį“, – pataria nekilnojamojo turto brokerė V. Kotova.
