Šiemet neišvengiamai didėsianti bazinė palūkanų norma apie 98 proc. lietuvių, turinčių būsto paskolą, privers patuštinti kišenes. Tačiau didelei daliai Vakarų europiečių tai nė motais – paskolų palūkanas jie fiksuoja, o įmokos bankui nesikeičia daugelį metų. Tuo metu fiksuoti paskolų palūkanas Lietuvoje neįmanoma arba kainuoja 5 kartus daugiau nei Vakarų šalyse.
Dar 2021 m. pradžioje lietuvis Darius Ispanijoje įsigijo būstą, o šalyje veikiantis bankas 14 metų paskolą suteikė už 2,5 proc. fiksuotų metinių palūkanų. Panašią paskolą Darius turi ir Lietuvoje, skirtumas tik tas, kad Lietuvoje vyro paskola su kintančiomis palūkanomis ir jos perskaičiuojamos kas 6 mėnesius.
Tai reiškia, kad Darius už savo paskolą Ispanijoje, net ir Europos Centriniam bankui (ECB) šiemet didinant bazinę palūkanų normą, ateinančius 14 metų bankui mokės vienodas įmokas.
Tuo metu Lietuvoje vyro paskolos mėnesinė įmoka, kuri šiuo metu siekia apie 500 eurų, dar šiais metais, tikėtina, gali padidėti apie 50 eurų (EURIBOR didėjant iki 1 proc.). Jei ECB sumanytų bazinę palūkanų normą kilstelėti kaip Lenkijoje ar Čekijoje – daugiau negu iki 5 proc., per mėnesį bankui tektų atseikėti ir 800 eurų.
Darius teigia, kad norėtų išvengti tokios rizikos ir būtų mielai paskolos palūkanas fiksavęs ir Lietuvoje, tačiau bankai fiksuoti palūkanas 20 metų atsisakė, o už 5-erių metų palūkanų fiksavimą paprašė susimokėti apie 6 proc. siekiančias palūkanas.
Sumokame daugiau, miegame neramiau
Lietuvos bankas teigia, kad fiksuotų palūkanų produktas Lietuvoje beveik neegzistuoja.
Pavyzdžiui, 2021 metais tik 2,4 proc. naujų būsto paskolų srauto buvo paskolos, kurių palūkanų normos buvo fiksuotos ilgesniam kaip 1-erių metų laikotarpiui. Prieš dešimtmetį tokių paskolų dalis siekė 13 proc., tačiau ji nuosekliai mažėjo ir nuo 2018 metų svyruoja ties 3 proc. riba, vardija Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė.
Latvijoje ir Estijoje būsto paskolos su ilgesniam negu 1-erių metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis kiek populiaresnės ir sudaro atitinkamai 4,2 ir 9,3 proc. viso būsto paskolų srauto. Tuo metu euro zonoje 85 proc. naujų būsto paskolų buvo suteiktos su daugiau nei 1 metų laikotarpiui fiksuotomis palūkanų normomis.
Tikėtina, kad fiksuoti paskolos palūkanų ilgesniam laikotarpiui lietuviai nelinkę dėl bankų siūlomų itin didelių palūkanų. Prieš dešimtmetį buvusios panašios į euro zonos vidurkį, nuo 2016 m. jos ėmė sparčiai kopti į viršų.
Lietuvoje, norint turėti nekintančias būsto paskolos palūkanas 5–10 metų, teks mokėti 6–9 proc. siekiančias palūkanas, kai euro zonos vidurkis vos 1,3–1,4 proc.
Tuo metu skirtumas tarp būsto paskolų palūkanų, kurios fiksuojamos iki vienerių metų, tarp Lietuvos ir kitų ES šalių nėra tokios didelės, Lietuvoje 2022 m. vasarį siekė 1,98 proc., kai euro zonos vidurkis – 1,36 proc.
Lietuviai – rizikingi klientai
Lietuvos bankų asociacija aiškina, kad tokį didelį fiksuotų palūkanų skirtumą tarp ES šalių lemia reguliacinė aplinka, klientų rizikos ir kiti veiksniai, todėl lyginti kartais kone 5 kartus brangesnių fiksuotų palūkanų paskolų Lietuvoje su kitomis Europos šalimis nederėtų.
„Kalbėti apie palūkanų lygį euro zonos šalyse tikslingiausia vertinant tik konkrečios šalies rinką arba lyginant tarpusavyje panašias valstybes, nes palūkanų aplinką lemia įvairūs individualūs veiksniai.
Tai gali būti šalies kreditingumo reitingas, reguliacinė aplinka, paskolų teikėjų rinka, finansų sektoriaus išsivystymo lygis. Be to, būsto paskolų palūkanų svyravimai priklauso tiek nuo objektyvių ekonomikos ir rinkos reguliavimo veiksnių, tiek nuo kliento rizikos“, – rašo bankų atstovai.
Tuo metu Lietuvos bankas pastebi, kad daug daugiau už fiksuotas palūkanas susimokame ir dėl mažos bankų konkurencijos.
„Kaip ir kintamų palūkanų normų atveju, Lietuvoje didesnes fiksuotas palūkanų normas nei vidutiniškai euro zonoje lemia bankų finansavimosi sąlygos, įžvelgiama rizika Lietuvos rinkoje, masto ekonomijos galimybės bei konkurencinė aplinka“, – aiškina Lietuvos banko ekonomistė M. Stankuvienė.
Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad nors fiksuotų palūkanų paskolos Lietuvoje ir daug brangesnės, nedidelė su fiksuotomis palūkanų normomis išduodamų paskolų dalis rodo, kad tokios paskolos išduodamos specifiniais atvejais ir gali neatspindėti skolinimosi sąlygų vidutiniam vartotojui.
Tuo metu Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas įsitikinęs, kad fiksuotos palūkanos Lietuvoje itin didelės dėl mažos bankų konkurencijos.
„Neseniai kalbėjau su draugu, kuriam Liuksemburge pasiūlė fiksuoti palūkanas už 1,2 proc. Jungtinėje Karalystėje bankai netgi siūlo mažesnes fiksuotas palūkanas nei kintančias. Kadangi ten didelė konkurencija, fiksuodami paskolos palūkanas 5 ar 10 metų jie taip bando prisivilioti klientus. Lietuvoje visiškai kitaip, o tai lemia maža konkurencija tarp bankų“, – mano M. Jansonas.
Bankai – fiksuoti paskolos palūkanas beveik neįmanoma
LRT.lt kreipėsi į keturis Lietuvoje veikiančius bankus: SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Citadele“, tačiau nė vienas iš jų nesutiko atskleisti, kokio vidutiniškai dydžio yra būsto paskolų palūkanos, kurios kinta rečiau negu kartą per metus.
Pavyzdžiui, nors Lietuvoje tokių duomenų nėra, Švedijoje veikiantis „Swedbank“ sutinka 10 metų fiksuoti būsto palūkanas už 3,79 proc., o 5-eriems metams – už 3,44 proc.
Be to, patys bankai tikina, kad fiksuoti paskolos palūkanas Lietuvoje visam paskolos laikotarpiui, jeigu jis yra ilgesnis nei 10 metų, beveik neįmanoma, o dažniausiai klientams siūlomos terminuotai nekintančios palūkanos, kai jos užfiksuojamos keleriems metams.
Pavyzdžiui, bankas „Swedbank“ klientams dažniausiai siūlo iki 5-erių metų trukmės terminuotai nekintančias palūkanas.
„Klientams, pageidaujantiems turėti palūkanas, kintančias rečiau kaip 12 mėn., bankai įprastai siūlo palūkanas užfiksuoti 5-eriems metams. Vis dėlto tokių „Swedbank“ klientų, kurie būtų pasirinkę palūkanas, kintančias kas 5-erius metus, yra labai nedidelė dalis“, – LRT.lt sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Bankas „Luminor“ terminuotai nekintančių palūkanų normą nustato banko ir kliento sutarimu taip pat iki 5-erių metų. „Paskolos sutartyje aptariamos sąlygos, kokios bus palūkanos šiam laikotarpiui pasibaigus – ar įsigalios kintama palūkanų norma, ar bus galima susitarti dėl naujos terminuotai nekintančių palūkanų normos“, – pabrėžia „Luminor“ banko Būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
SEB bankas siūlo terminuotai nekintančias palūkanas pirmiems 2,3,5 arba 10 paskolos metų.
„Tuo metu fiksuotoji palūkanų norma SEB banke gali būti nustatoma, jei suteikiamo kredito laikotarpis bus ne ilgesnis kaip 10 metų. Fiksuotosios palūkanos nustatomos visam kredito laikotarpiui“, – aiškina SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Bankas „Citadelė“, esant bazinėms palūkanų normoms, artimoms nuliui, fiksuotų palūkanų normų klientams šiuo metu nesiūlo. „Tačiau, žinoma, jei keistųsi situacija palūkanų rinkoje ir augtų klientų susidomėjimas, poreikis skolintis būstui su fiksuotomis (ilgajam laikotarpiui) palūkanų normomis, svarstysime galimybę pasiūlyti klientams sudaryti ir tokias sutartis“, – sako banko „Citadelė“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Fiksavimas nuperka ramybę
Finansų eksperto, „Milvas“ fondo valdytojo Tautvydo Marčiulaičio teigimu, Lietuvoje beveik išnykusi fiksuotų paskolų rinka, nes bankai nesiūlo finansiškai patrauklių instrumentų, kaip jas būtų galima fiksuoti.
Tačiau šalies gyventojams tai tik į naudą, mat bankai, suteikdami paskolas su ilgą laiką nekintančiomis palūkanomis, dažniausiai iš kliento uždirba daugiau.
„Vartotojas vienareikšmiškai išlošia, nes bet koks palūkanų fiksavimas lems, kad žmogus bankui sumokės daugiau negu turėdamas kintančias palūkanas. Tą didesnę kainą vartotojas susimoka už ramybę. Žinoma, kartais gali nutikti tokių atvejų, kada palūkanos auga labai daug, todėl daliai žmonių gali būti sunku aptarnauti paskolą, tačiau tai yra ribiniai atvejai“, – sako T. Marčiulaitis.
Be to, jis sako skeptiškai vertinantis galimybę fiksuoti būsto paskolos palūkanas artimiausiu metu, tikintis išvengti drastiško paskolų brangimo ateinančiais metais.
„Niekada neišloši. Čia tas pats, kaip dabar nueiti į kazino ir tikėtis išlošti. Fiksuodamas tu niekada neišloši, nebent bankas nemoka skaičiuoti ir neturi skaičiuotuvo“, – tikina T. Marčiulaitis.
Fiksuoti palūkanų klientams nesiūlo ir bankas „Swedbank“, mat tokiu atveju palūkanos bus daug didesnės, taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiais.
„Swedbank“ klientams rekomenduoja rinktis kintamas palūkanas. Pagrindinė to priežastis – jos yra reikšmingai mažesnės negu fiksuotos, kurias pasirinkęs klientas mokės didesnes įmokas. Skirtingai negu kintamų palūkanų atveju, klientams, turintiems fiksuotas palūkanas, taikomi paskolos anksčiau termino grąžinimo mokesčiai (ir dalinio, ir viso grąžinimo atvejais). Papildomi mokesčiai taikomi ir tuomet, jei klientas pageidautų pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas“, – vardija P. Ladziato.
Kad tam tikrais atvejais fiksuojant būsto paskolos palūkanas galima susidurti su rizikomis, įspėja ir Lietuvos bankas.
„Pasirinkus būsto paskolą su fiksuotomis tik ribotą laiką, pavyzdžiui 5-erius metus, o ne visą sutarties galiojimo laikotarpį, palūkanų išaugimo rizika yra sumažinama tik tam tikrą laikotarpį, o jam pasibaigus, likusiam paskolos laikotarpiui kredito davėjas gali pasiūlyti gerokai didesnę negu prieš tai buvusi palūkanų norma“, – pabrėžia M. Stankuvienė.
Savo ruožtu M. Jansonas siūlo atkreipti dėmesį, kad pasirinkę fiksuotas arba terminuotai nekintančias palūkanas ir nusprendę pereiti prie kintančių nesibaigus fiksavimo laikotarpiui – gali sulaukti baudų.
Siekė naudos klientams
Lietuvos banko ekonomistė M. Stankuvienė išskiria ir dar vieną priežastį, kodėl fiksuoti palūkanų normą Lietuvoje nepopuliaru ir brangu.
M. Stankuvienė pasakoja, kad nuo 2017 m. keitėsi „Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo“ tvarka, kuri numatė, kad palūkanų norma gali būti vadinama fiksuota tik tais atvejais, kai ji nėra keičiama visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį.
„Visais kitais atvejais, kai palūkanų norma fiksuojama trumpesniam laikotarpiui negu paskolos trukmė, tokia paskola laikoma paskola su kintama palūkanų norma ir kredito davėjai turi užtikrinti, kad palūkanų normos kintamoji dalis – indeksas arba kitas rodiklis – būtų aiškiai pateikiama vartotojui, objektyvi ir nesunkiai patikrinama.
Taip skolininkams suteikiama aiškumo, kokiu būdu apskaičiuojamos palūkanų normos ir kokių jų tikėtis pasibaigus palūkanų fiksavimo laikotarpiui. Toks reguliavimas sustiprino besiskolinančiųjų interesų apsaugą, tačiau reikalavimai kredito davėjams išaugo, todėl galimai sumažėjo jų susidomėjimas tokių paskolų teikimu vartotojams“, – aiškina ekonomistė.
Tuo metu Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas M. Jansonas pastebi, kad keisti apibrėžimus 2017 m. teko po to, kai po 2008 m. finansų krizės pasipylė teismai, kada po palūkanų fikasvimo tam tikram laikotarpiui, jam pasibaigus palūkanų norma būdavo pakeičiama ne vartotojo naudai.
„Iki krizės buvo labai populiaru fiksuoti palūkanas. Tačiau po to buvo labai daug teismų dėl fiksuotų palūkanų. Žmonės vienaip suprasdavo, bankai kitaip. Būdavo sutariama banko marža penkiems ar dešimčiai metų. Po to laikotarpio reikėdavo vėl nustatyti palūkanų normą ir dėl to sąlygas derinti, o žmonės galvodavo, kad po fiksavimo laikotarpio jiems ta pati marža išliks“, – priežastis, kodėl prireikė keisti tvarką, aiškina M. Jansonas.
Kad toks reikalavimas sumažino fiksuotų paskolų patrauklumą, pripažįsta ir patys bankai.
