Tik karas Ukrainoje Lietuvos politikus ir pareigūnus privertė imtis daugelį metų apleistos civilinės saugos. Rengiamoje strategijoje planuojama numatyti ir prievolę naujų objektų statytojams įrengti specialias patalpas pasislėpti gyventojams. Tuo metu nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad jei toks reikalavimas galios ir gyvenamiesiems namams, pirkėjai turės ruoštis dar didesniam kainų augimui.
Sovietmečiu civilinės gynybos slėptuvių Vilniuje buvo apie tris šimtus. Išlikę – vos keliasdešimt. Viena jų priklauso gidui Albertui Kazlauskui. Vyras sako slėptuvę pirko norėdamas ją išsaugoti, čia rengia ir ekskursijas.
Anot slėptuvės savininko, patalpa daugybę metų neprižiūrėta, todėl praradusi svarbiausią saugumo kriterijų.
„Vienas iš svarbiausių kriterijų – slėptuvės sandarumas. Ji turėtų būti savotiškai kaip termosas: įpili arbatos ir ji gyvena savo kažkokį izoliacinį gyvenimą. Taip pat ir slėptuvėse“, – sako „Gatvės gyvos“ gidas.
Vis dėlto, esant kritinei padėčiai, ir čia būtų galima bent trumpam pasislėpti.
„Slėptuvėje yra išlikę įrenginiai, beje, veikiantys, kurių pagalba galima tiekti orą iš lauko. Jis yra prafiltruojamas, taip užtikrinant, kad negauname taršos“, – pasakoja sako gidas.
Greičiausiai ne tokios kaip sovietinės, bet slėptuvės vėl atsiras. Kuriamoje civilinės gynybos strategijoje planuojama įstatymiškai įpareigoti statytojus naujuose pastatuose – tiek viešosios paskirties, tiek gyvenamuosiuose – įrengti bent laikinas slėptuves.
Vilnius Tech universiteto profesorius Juozas Valivonis sako – gyvenant kaimynystėje su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje reikia statyti ne laikinas priedangas, o nuo karo veiksmų ir radiacijos galinčias apsaugoti slėptuves.
„Turi būti avariniai išėjimai, turi būti speciali inžinerinė įranga. Tai ir kanalizacija, vandentiekis, vandens rezervuarai, oro padavimas, valymo visa sistema“, – mano J. Valivonis.
Speciali darbo grupė kol kas vertina, kokio pobūdžio apsaugos statinių reikia, nuo to priklausys ir statytojams keliami reikalavimai.
Nekilnojamojo turto plėtros įmonės vadovas Mindaugas Vanagas neabejoja – įvedus reikalavimą, pavyzdžiui, naujiems daugiabučiams po žeme įrengti ir slėptuves, būstas brangs.
„Artimiausias dalykas, ką mes šiandien darom – tai turbūt yra požeminis parkingas, kuris šiek tiek panašumų turi. Tai mums statybų kaina tokio požeminio kvadrato kaina seniau siekdavo apie 300 eurų. Šiai dienai, kai kainos pabrango per 2-3 metus, paaugo iki 450 eurų už kvadratinį metrą, tai maždaug tiek ir kainuotų“, – teigia „Citus“ vadovas.
Pertvarkyti rūsius ar cokolinius aukštus, kad būtų tinkami gyventojų apsaugai, planuojama reikalauti ir vykdant renovaciją. Pasak ugniagesių gelbėtojų, ir dabartiniai gyventojų rūsiai, ypač daugiabučiuose, tiktų pasislėpti kelioms dienoms, jeigu būtų tam paruošti.
„Vienas patalpas, sandėliukus galima paversti maisto atsargoms, vandens atsargoms laikyti, kitas galbūt maisto ruošimui. Kitas miegojimui, gultų įrengimui. Tos pačios lentynos uogienei gali virsti niekuo kitu kaip gultu“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius.
Aplinkos ministras svarsto, kad ateityje gyvenamuosiuose rajonuose statomus apsaugos objektus civiliams jei ne visiškai, tai bent iš dalies galėtų kompensuoti valstybė.
