Estijos ministras apie siūlymą derėtis su Rusija: nesutinku su Putinu kalbėti apie ateitį

Mes negalime bijoti, o svarbiausia – nesuteikti Vladimirui Putinui priežasčių apsiskaičiuoti, kaip nutiko 2022 m. Ukrainoje. Taip sako Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, nepritariantis savo šalies prezidento siūlymams galvoti apie dialogą su Rusijos prezidentu V. Putinu.  

Interviu LRT.lt Estijos diplomatijos vadovas taip pat sukritikavo nuolatines Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio kalbas, esą po Ukrainos gali ateiti Baltijos šalių eilė. M. Tsahknos teigimu, Rusija įstrigusi Ukrainoje ir nėra jokių ženklų, kad agresorė ruoštųsi plataus masto invazijai prieš mus ar NATO.

M. Tsahkna su LRT.lt kalbėjosi Estijai priklausančioje Saremos saloje praėjusią savaitę vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (Nordic–Baltic Eight, NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime.

– Pasaulis keičiasi, keičiasi taisyklėmis ir tarptautine teise paremta pasaulio tvarka. Kas naujajame pasaulyje laukia Baltijos valstybių, kurios patyrusios, kaip jas dalijosi didžiosios šalys?

– Turime būti realistai – taisyklės, dėl kurių sutarėme po 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (nepaisant to, kad Baltijos valstybės liko okupuotos artimiausiems 50 metų), keičiasi. Turime į ateitį pasiimti viską, kas geriausia. Čia pirmiausia turiu omenyje teritorinio vientisumo, suvereniteto principus. Jie tokie pats svarbūs, kaip buvo iki šiol, netgi didžiosioms šalims. Būtent todėl turime laikytis kartu.

Štai du principai, kurių laikomės nepriklausomybę 1991 m. atgavusioje Estijoje. Pirmas – mes visada priešinsimės, smogsime atgal, kas benutiktų, kad ir kas mus šį kartą atakuotų. Visada smogsime atgal, nes to nepadarėme 1940 metais. Antras principas netgi dar svarbesnis – mes niekada nebebūsime vieni.

Štai kodėl mes, Baltijos šalys, turime laikytis tarptautinių organizacijų, kurios remiasi tomis pačiomis vertybėmis. Mums reikia pasisakyti, kad kas mums benutiktų, tai tiesiogiai paveiks viso pasaulio žmones. Dabar tą matome Ukrainoje. Ir, žinoma, turime būti pasiruošę patys. Štai kodėl Baltijos šalys, taip pat Lenkija, reikšmingai investuoja į gynybą.

Ir, svarbiausia, mes negalime bijoti. Baimė yra tai, ką Putinas naudoja prieš Vakarus. Svarbu parodyti ir savo partneriams – nėra ko bijoti, turi būti aišku, ką galime padaryti, kad mes ne vieni. Svarbiausia nesuteikti Putinui priežasčių apsiskaičiuoti, kaip nutiko 2022 m. Ukrainoje. Esu tikras – jei Putinas būtų žinojęs, kad agresija prieš Ukrainą tęsis daugiau nei 4 metus, bus tiek aukų, jis niekada nebūtų pradėjęs. Tad turime būti užtikrinti, kad yra vienybė, mūsų galimybės ir, jei reikės, mūsų šalys pasirengusios kariauti.

– Kalbate apie vienybę, pasiruošimą gynybai. Štai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis vis kartoja, kad po Ukrainos gali ateiti Baltijos šalių eilė. Ar tai tampa problema mūsų šalims?

– Pirmiausia, kaip jau sakėme prezidentui V. Zelenskiui ir mūsų Ukrainos draugams, nematome jokių ženklų, kad Rusija ruošiasi plataus masto invazijai prieš mus ar NATO. Nes Rusija įstrigusi Ukrainoje. Ir Rusija gerokai silpnesnė, nei mano daugybė Vakarų pasaulio šalių. Taip pat ir ekonomiškai. Žinoma, pasakymai, kad eilėje Baltijos šalys ar Narva, mums nepadeda. Aš nežinau, iš kur ši informacija ateina, tačiau tam nėra jokių žvalgybos įrodymų. Žinoma, turime būti pasiruošę, kad NATO gali būti Rusijos įvairiais lygiais išbandoma. Jau matėme įvairių hibridinių atakų prieš skirtingas Europos šalis.

Manau, tai Putino taktika: suskaldyti mus, suskaldyti mūsų visuomenes, įbauginti mūsų sielas ir širdis. Baltijos šalys turi aiškiai pasakyti savo sąjungininkams: mes nebijome, tiksliai žinome, ką daryti, turime toliau remti Ukrainą. Taip pat turime suprasti, kad ilgalaikei taikai reikia plėtros proceso ir turi nelikti pilkųjų zonų tarp Rusijos ir NATO, Europos Sąjungos. Turime laikytis savo raudonųjų linijų. Apie tai ir diskutavome su Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrais.

– Estijos prezidentas Alaras Karisas sako, kad su Rusija reikėjo derėtis prasidėjus karui Ukrainoje. Jis taip pat teigia, kad turime būti pasiruošę su Rusija kalbėtis po karo. Koks jūsų požiūris?

– Tai ir mane nustebino. Nes nebuvo progų derėtis, kuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Jei prisiminsime Rusijos ultimatumus, (...) tai nebuvo tik apie Ukrainą, teritorijas ir Ukrainos suverenumą. Tai taip pat buvo apie NATO, Baltijos šalis ir Aljanso įtaką čia. Taigi negaliu sutikti su šia prezidento mintimi.

Taip pat visiškai nesutinku su idėja, kad turime kalbėtis, diskutuoti su Putinu apie ateitį. Nes Putinas savo tikslų nekeičia. Europoje turime puikų planą: dar daugiau spausti Rusiją, remti Ukrainą ir atsikratyti pilkųjų zonų tarp Rusijos ir Europos Sąjungos bei NATO.

Europos Sąjungoje turime matyti Ukrainą kaip didžiulę karinio bendradarbiavimo, gynybos architektūros, taip pat ekonominio bendradarbiavimo galimybę.

– Jūsų prezidentas sako, kad karas Ukrainoje gali greitai baigtis. Matote priežasčių greitai karo pabaigai?

– Nematau greitos karo pabaigos, kol remiame Ukrainą, o mes ją ir toliau remsime, nes ji kovoja ir už mus. Pagrindinė tebesitęsiančio karo priežastis – Putinas nepakeitė tikslų. Stebėjome, kad prezidentas Trumpas aktyviai skatino Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau nėra Putino noro stabdyti karą. Kiekvieną naktį matome vis daugiau agresyvių atakų prieš civilius. O ir mūšio lauke negalime matyti jokio Rusijos proveržio. Taigi labai sunku pasakyti, kiek karas tęsis. Prieš keletą savaičių su kitais užsienio reikalų ministrais lankiausi Ukrainoje. Šalis jau ruošiasi kitai labai sunkiai žiemai. Taigi mūsų pareiga – remti Ukrainą.

Labai džiaugiuosi, kad po rinkimų Vengrijoje atsikratėme sprendimo dėl 90 milijardų eurų paskolos paketo Ukrainai blokavimo, sutarta dėl 20-o ES sankcijų paketo Rusijai. Bet turime padaryti daugiau ir patys ruoštis – turime naujus solidžius NATO regioninės gynybos planus, turime užkamšyti gynybos spragas ir likti vieningi.

– Šiaurės ir Baltijos šalių ministrai NB8 susitikime kalbėjosi apie Europos saugumo situaciją. Ar mes pajėgūs apsiginti be JAV?

– Mūsų pareiga ginti šalį nuo pirmų sekundžių. Tam esame įsipareigoję. Kartu neturiu abejonių, kad NATO veikia, 5 straipsnis veikia. Pagrindinė taisyklė – pirmiausia turi būti pasiruošęs ginti save, o tada ir kiti prisijungs. Neabejoju, kad ir Šiaurės šalys, ir visa Europa supranta – jei kas atsitiks Baltijos šalims, tai tiesiogiai paveiks ir visus juos – ne tik fiziškai, ekonomiškai, bet ir jų gyvenimo būdą.

Šis supratimas dabar aiškesnis nei bet kada. Juk Baltijos šalys būtent tai apie 20 metų kalbėjo, tačiau niekas mumis netikėjo. Deja, buvome teisūs. Dabar situacija pasikeitusi ir šiuo pasitikėjimu turime išmintingai naudotis. Taip pat turime parodyti, kad esame pasiruošę, smarkiai investuojame į gynybą ir bendradarbiaujame gynybos srityje. Be to, Švedija ir Suomija tapo NATO narėmis, tad paveikslas jau visiškai kitoks.

– Kalbant apie bendras Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vertybes, Estija Baltijos šalyse lyderiauja LGBTQ teisių srityje. Pas jus net vienalytės santuokos galimos, o štai socialdemokratų valdomoje Lietuvoje neįteisinta net partnerystė. Kaip santuokos lygybė pakeitė jūsų šalį?

– Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių grįžau į politiką, kurią palikau 2017 metais. 2023 m. mūsų nauja technokratinė liberali politinė partija pateko į Vyriausybę. Viena mūsų sąlygų buvo – pripažinkime tos pačios lyties asmenų santuoką. Ir mes tai padarėme. Pagrindinė diskusijų tema – ką žmonės apie tai mano. Šia tema Estijoje diskutavome daugiau nei dešimtmetį. Kai kurios diskusijos buvo bjaurios.

Ką šiandien galiu pasakyti? Šios diskusijos pasibaigusios. Žmonės gyvena taikiai, dalis porų susituokę, dalis – ne, bet tai nebėra diskusijų tema. Tai nebeskaldo mūsų visuomenės. Štai kodėl Estijoje priėmėme tokį sprendimą ir tuo džiaugiuosi.

Manau, svarbiausia gerbti žmogus teises. Lietuvos žmonės turi nuspręsti, kokių principų jie laikosi. Tai procesas, kurį dauguma Europos šalių perėjo.

Žurnalisto kelionę į Estiją apmokėjo Estijos užsienio reikalų ministerija. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.