Verslas

2021.12.03 13:31

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžetui: papildomos lėšos saugumui, kompensacijoms už šildymą

atnaujinta 14.09
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.12.03 13:31

Ministrų kabinetas penktadienį pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektui. Finansų ministerijos skaičiavimu, biudžeto deficitas kitais metais sieks 3,3 proc.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto projektas, kuris yra teikiamas Seimui kaip patobulintas, labiausiai patobulėjo ta prasme, kad padidėjo biudžeto deficitas. Kai kurių dalykų, žinoma, turbūt negalėjome nei numatyti, nei ką nors su tuo padaryti, kaip pasikeitusių bazių, dėl kurių didėja įmokos į ES biudžetą, arba kofinansavimas, arba tas pats krašto apsaugos finansavimo mastas, dėl kurio esame sutarę. Jeigu prognozė atsinaujino, geriau iš karto į tai atsižvelgti, nei tai daryti per metus.

Vis dėlto raginu nepamiršti, kad papildomi dalykai, kurie yra pridedami, jie kol kas yra pridedami iš skolintų pinigų“, – aiškindama didesnį biudžeto deficitą Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

2022 m. biudžetas patikslintas atsižvelgiant į gautus Seimo komitetų, komisijų, narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus teisės aktus. Iš viso biudžetui tobulinti gauta pasiūlymų už 454 mln. eurų.

Patobulintas biudžeto projektas Seime bus svarstomas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.

Paklausta, ar tikisi atnaujinto biudžeto projekto palaikymo Seime, turint omenyje dar labiau augantį deficitą, finansų ministrė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad trečdalį augančio deficito lėšų sudaro vienkartiniai veiksniai, kurie nebeatsilieps 2023 m.

„Trečdalis augimo susijęs su tarptautinių institucijų priimtais sprendimais ar patikslintais duomenimis, ko nei finansų ministras, nei Seimas negali pakeisti, nes Lietuvos įnašą į ES biudžetą reikia mokėti pagal tai, kokį jį priduoda ES“, – sakė ji.

Vyriausybė pritarė patobulintam kitų metų biudžetui: papildomos lėšos saugumui, kompensacijoms už šildymą

Lėšos saugumui, COVID-19 pandemijai valdyti

Finansų ministrės G. Skaistės teigimu, biudžeto projektas buvo tobulinamas atsižvelgiant į tas pačias kryptis, kurios buvo išskirtos ir pirminiame jo projekte.

„Pagrindiniai akcentai yra skirti saugumo situacijai, atsižvelgiant ir į geopolitines įtampas, ir į COVID-19 situaciją, ir į naujas mutacijas, yra pastiprinamas saugumo aspektas. Papildomas dėmesys skiriamas žmonių pajamoms didinti didinant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį. Taip pat švietimo susitarimui įgyvendinti. Taip pat skurdo rizikai mažinti. Atsižvelgiant į išaugusias šildymo kainas, skiriama lėšų šildymo išlaidoms kompensuoti“, – vardijo ji.

Pasak finansų ministrės, valstybės saugumui biudžete papildomai numatyti 59 mln. eurų.

„EBPO patikslino ekonomikos prognozes Lietuvai. Kadangi NATO išlaidų skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į EBPO prognozes, tikslinamos ir skiriamos lėšos krašto apsaugai, kad būtų išlaikomas tas pats dydis, t. y. 2,05 proc. nuo BVP, 24,9 mln. eurų papildomai“, – paaiškina G. Skaistė.

Ministrės teigimu, iš papildomų asignavimų krašto apsaugai bus numatytos lėšos Lietuvos šaulių sąjungai – apie 600 tūkst. eurų, Rūdninkų poligonui – 0,1 mln. eurų, COVID-19 pandemijos padariniams šalinti – 14,7 mln. eurų.

„10 mln. eurų Vyriausybės rezerve yra vis dar COVID-19 padarinius patiriančio verslo paramos priemonėms. Jeigu matysime poreikį, suderinus schemą su Europos Komisija lėšos galės būti paskirstytos pagal poreikį. Taip pat Vyriausybės rezerve numatoma 4,7 mln. eurų medicininėms kaukėms pradinukams. Tai yra planuojamos lėšos, jeigu toks poreikis būtų, pusei metų, ir tai būtų daroma kompensaciniu režimu. Reiškia, kad savivaldybės patiria išlaidas ir tos išlaidos yra kompensuojamos“, – komentuoja G. Skaistė.

Atsižvelgiant į poreikį dėl situacijos pasienyje su Baltarusija, pasak ministrės, lėšų srautai šiuo atžvilgiu taip pat tikslinami.

Poreikiai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija auga 19,5 mln. eurų.

„Kadangi bendrai fizinio barjero statybai numatyta 150 mln. eurų, iš pradžių buvo planuojama, kad 50 mln. eurų bus išleista šiais metais, 100 mln. eurų – ateinančiais metais, tačiau įvykdžius konkursus ir matant, koks yra pinigų įsisavinimas šiais ir kitais metais, yra patikslinimas.

Šiais metais įsisavinama pinigų suma bus mažesnė ir ji perkeliama kitiems metams, t. y. 12,7 mln. eurų fizinio barjero statyboms užbaigti, tačiau bendra sienos statybai skiriama suma nesikeičia“, – akcentuoja G. Skaistė.

Migrantų byloms nagrinėti numatoma 2,6 mln. eurų, iš jų pusė numatoma teismų asignavimuose, pusė numatyta Vyriausybės rezerve. Įnašui į tarptautines organizacijas, kurios dirba su migrantais, t. y. Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui, numatoma skirti 0,2 mln. eurų. Sienų apsaugai – 4 mln. eurų.

„Taip pat numatomas rezervas skolinimosi limite, jeigu situacija blogėtų. Šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų. Matant, kaip situacija vystysis, jeigu toks poreikis bus, skolinimosi limite Vyriausybei numatyta teisė pandemijai valdyti pasiskolinti iki 300 mln. eurų, tačiau tikimės, kad to nereikės“, – kalba G. Skaistė.

Papildomi 20 mln. eurų numatyti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tai numatyta ir tarp partijų pasirašytame Nacionaliniame susitarime dėl švietimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugiasi, kad patobulintame biudžete – daugiau dėmesio investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

„Džiaugiuosi, kad Laisvės partijos keltas lūkestis reikšmingiau finansuoti MTEP ir pasiekti švietimo susitarime numatytus tikslus buvo išgirstas. Tam papildomai bus skiriama 20 mln. eurų. Tikiuosi, kad čia daugiau galimybių savo moksliniams darbams ras doktorantai, postdoktorantai, studentai. Inovacijų nebus be novatorių, kurie auga mūsų švietimo ir mokslo įstaigose. Tačiau taip pat svarbu, kad mokslo pasiekimai būtų pritaikomi ekonomikoje ir užtikrintų augimo darbotvarkę. Ypač biotechnologijų, pažangios gamybos, informacinių ir ryšių technologijų srityse, kurios ne tik augina Lietuvą, bet ir garsina mus pasaulyje“, – teigia ministrė.

Asignavimai darbo užmokesčiui, kompensacijoms už šildymą

G. Skaistės teigimu, numatytos ir papildomos lėšos darbo užmokesčiui didinti tam tikrose institucijose.

„Buvo priimtas sprendimas Seime dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimo. Kadangi Seimas jau priėmė tokį sprendimą, tam atitinkamai reikia numatyti lėšų. Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti dabar yra numatyta dar 4,8 mln. eurų, iš jų 2,3 mln. eurų yra būtent Seimo priimtam sprendimui“, – teigia finansų ministrė ir primena, jog pirminiame projekte darbo užmokesčiui didinti jau buvo numatyta 502,6 mln. eurų.

Skurdo rizikai mažinti, G. Skaistės teigimu, papildomai numatyta 16 mln. eurų. „Dėl išaugusių šildymo kainų savivaldybėms yra numatyta kompensacijas gyventojams mokėti iš valstybės biudžeto. Tikslinė dotacija – 16 mln. eurų. Tikimasi, kad šią kompensaciją iš viso galėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių“, – pažymi ministrė.

Kiti poreikiai sudaro 41,7 mln. eurų. „Tai iš dalies susiję su naujais tarptautinių institucijų duomenimis. Pavyzdžiui, patvirtinus Europos Sąjungos (ES) biudžetą, nustatoma Lietuvos įmoka į tą biudžetą ir atitinkamai tam reikia numatyti lėšų“, – paaiškina G. Skaistė.

Įmokoms į ES biudžetą mokėti ir netinkamam PVM finansuoti numatyta 27,4 mln. eurų. Nors Seimas nepriėmė įstatymo dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, ministrės teigimu, priklausomybių ligų prevencijai numatyta skirti 1,4 mln. eurų.

4,4 mln. eurų numatoma kultūrai, istorinės atminties projektams, bibliotekų fondams. Švietimui, mokslui ir sportui numatyta skirti 4,2 mln. eurų.

Rytų partnerystės programai (bendradarbiavimui su Moldova) – 350 tūkst. eurų. Įvairių institucijų pajėgumams stiprinti ir naujoms funkcijoms vykdyti – 2 mln. eurų. Sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų. Periodinių leidinių pristatymo nuostoliams kompensuoti – 0,4 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, iš viso, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtus asignavimus, prioritetai susidėliojo panašiai, kaip buvo ir pirminiame biudžeto projekte.

„Natūralu, kad didžioji lėšų dalis tenka tokioms sritims kaip socialinė apsauga, švietimas ar sveikatos apsauga, kadangi jos apskritai užima didžiąją dalį biudžeto. Žiūrint į didžiausią prieaugį nuo praėjusių metų, procentiškai finansavimas švietimui yra 15,3 proc. didesnis, aplinkos apsaugai – 15,4 proc., sveikatos apsaugai – 14,4 proc. didesnis nei praėjusiais metais, todėl šiose srityse matomas ženkliausias padidėjimas“, – atkreipia dėmesį finansų ministrė.

3,3 proc. biudžeto deficitas

Vertindama biudžeto projekto pajamų pokyčius, G. Skaistė sako, kad tai susiję su tarptautinių institucijų pokyčiais.

„Buvo nustatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės didinimo mokėjimų grafikas planui „Naujos kartos Lietuva“. Šiais metais planuojama gauti 504,2 mln. eurų. Tai yra labiau pinigų srautų klausimas, kadangi šie pinigai turės vėliau būti įgyvendinami per plano „Naujos kartos Lietuva“ priemones, per projektus. Tai nėra papildomos lėšos, kurias bus tiesiog galima išleisti kitiems dalykams“, – nurodo G. Skaistė.

Finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad taip pat tikslinamos pajamos iš Nekilnojamojo turto mokesčio – papildomai skiriama 4,7 mln. eurų, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimams – 3 mln. eurų, Žemės įstatymo pakeitimams – 6,2 mln. eurų, kitiems pokyčiams – 3,2 mln. eurų.

Planuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos bus 34,9 mln. eurų didesnės ir iš viso sieks 549,5 mln. eurų, dėl GPM pokyčių – 362,7 mln. eurų.

„Primenu, kad savivaldybės dar galės skolintis dėl to, kad yra ekonomikos atotrūkis nuo potencialo. Mažosios savivaldybės dar galės skolintis 1,5 proc. nuo savo išlaidų, didesnės pagal ciklinę komponentę iš viso galės skolintis iki 45 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos su ES lėšomis sieks 14,4 mlrd. eurų. Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, jis auga 521,2 mln. eurų. Neskaitant ES lėšų, biudžeto pajamos kitais metais sieks 11,1 mlrd. eurų, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, pajamos auga 17 mln. eurų.

Išlaidos su ES lėšomis sudarys 16,6 mlrd. eurų ir, lyginant su pirminiu projektu, augs 146,1 mln. eurų. Neskaitant ES lėšų, išlaidų augimo pokytis – 141,5 mln. eurų.

Biudžeto deficitas, planuojama, sieks 3,3 proc. (buvo 3,1 proc.).

Nepritarė nė vienam siūlymui

LRT.lt primena, kad Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) lapkričio pabaigoje nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. BFK Vyriausybei tik nubrėžė gaires, kur reikia papildomo finansavimo, bet konkrečių sumų nenurodė.

Pavyzdžiui, papildomo finansavimo gali sulaukti mokslas, bibliotekų fondai, aukšto meistriškumo sportas, Šaulių sąjunga, kai kurios už mokesčių surinkimą atsakingos institucijos. Didesnis finansavimas taip pat siūlomas Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, atsižvelgiant į Astravo atominės elektrinės grėsmes, savivaldai – kompensacijoms už šildymą, o taip pat Sausio 13-osios memorialui prie Seimo bei Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams.

Pirminiame projekte buvo numatyta, kad valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc.– iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc., iki 16,481 mlrd. eurų. Tuomet planuota, kad bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt