Nuo internete plintančių lego stiliaus vaizdo įrašų ir dirbtinio intelekto sukurtų hiphopo kūrinių iki suklastotų karo vaizdų – karinis konfliktas Irane atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas (DI) tampa ginklu šiuolaikinėje karo ir valstybės valdymo praktikoje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šiuos staigius pokyčius „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) aptarė su Demokratijos gynimo fondo (angl. Foundation for Defense of Democracies – FDD) Kibernetinių ir technologinių inovacijų centre dirbančiu ir naujas grėsmes tyrinėjančiu vyresniuoju analitiku Maxu Lesseru.
– Jūs atidžiai stebite Irano vykdomas įtakos operacijas. Kiek sudėtingas Irano veikimas internete? Ar Irano karinio konflikto kontekste vyksta pirmasis pasaulyje tikras DI karas?
– Irano įtakos operacijos internete tampa vis sumanesnės. Be abejo, yra įvykęs didelis poslinkis. DI sukurti lego stiliaus vaizdo įrašai tikriausiai yra viena sėkmingiausių užsienio auditorijai skirtų Irano propagandos iniciatyvų, kurias man yra tekę matyti.
Tačiau tai tik viena iš Irano vykdomų įtakos operacijų rūšių. Jie sėkmingai vykdė įsilaužimo ir informacijos nutekinimo operacijas, pavyzdžiui, per [JAV prezidento Donaldo] Trumpo rinkimų kampaniją 2024 m., be to, jie jau seniai garsėja prieš užsienio auditoriją nukreiptomis agresyviomis įtakos operacijomis.
Nesakyčiau, kad tai yra pirmasis DI karas. Ankstesniuose konfliktuose, pavyzdžiui, per 12 dienų karą [2025 m. birželį], Iranas kūrė išmaniąsias vaizdo klastotes (angl. deepfakes) ir jas platino valstybinėje žiniasklaidoje. Tačiau didžioji jų dalis buvo skirta vidaus auditorijai ir siekiui įtikinti gyventojus, kad šalis pasiekia karinių laimėjimų.
Iranas jau kurį laiką naudoja DI ir užsienio auditorijai skirtose įtakos operacijose, tačiau iki šiol jiems tai ne itin gerai sekėsi. Šiandien iraniečiams tokios operacijos pavyksta kur kas geriau, nes jie išmoko, kaip pasitelkiant DI bendrauti su amerikiečiais šiems artimu būdu, – naudojama hiphopo muzika ar lego stiliaus filmukai. Ne paslaptis, kad palankiai nusiteikę amerikiečiai jiems net pataria, apie ką turėtų būti kitas vaizdo įrašas.
Taigi tai ne pirmas kartas, kai Iranas naudoja DI propagandos ir įtakos operacijose. Tai ne pirmas kartas, kai jie tai daro karo metu. Tačiau manau, kad tai pirmas kartas, kai DI grįstos jų įtakos operacijos sukėlė tokį didelį rezonansą.
„Psichologinis karas yra labai svarbu“
– Pabandykime pasiaiškinti šio reiškinio mastą: kai vykstant karui Irane Vakarų pasaulio žmonės naršo socialiniuose tinkluose, kokia dalis juos pasiekiančios informacijos iš tiesų gali būti melas?
– Sunku įvertinti skaičiais, nes kiekvieno žmogaus naujienų srautas skiriasi, priklausomai nuo jo pageidavimų ir algoritmų. Tačiau, kalbant konkrečiai apie melagienas ir išmaniąsias vaizdo klastotes, matydami karo vaizdus, raketų smūgių įrašus, žmonės turėtų patikrinti šią informaciją, prieš ja patikėdami. Kartais tai yra tikri sėkmingų smūgių įrašai, tačiau netrūksta būdų tokius vaizdus suklastoti ar jais manipuliuoti.
Tuo užsiima ne tik Iranas. Tiesą sakant, tokį elgesį pirmą kartą pastebėjau prieš kelerius metus, kai hučiai – Irano remiama karinė grupuotė – pasitelkę DI kūrė Raudonojoje jūroje liepsnojančių laivų vaizdus.
Tikrai yra tokio elgesio precedentų. Tai vyksta jau daugelį metų. Kiekvieną kartą susidūrę su tokio pobūdžio vaizdais, žmonės turėtų elgtis atsargiai ir ieškoti patvirtinimo oficialioje žiniasklaidoje.
– Ar Iranas naudoja DI daugiausia propagandai skleisti, ar siekdamas sąmoningai sukelti sumaištį ir paniką Vakarų šalyse? Ką jie bando pasakyti šiomis kampanijomis?
– Didžiąją dalį šių kampanijų sudaro istorijos pasakojimas iš jų perspektyvos ir naratyvų, kad JAV neva yra imperialistinė valstybė, o Iranas priešinasi šiai priespaudai, sklaida. Dažnai siekiama susieti Irano Vyriausybę ir jos kovą su Amerika su progresyviomis idėjomis JAV.
Viename iš neseniai paskelbtų lego vaizdo įrašų buvo parodytas iranietis vyras, Portlande kalbantis su D. Trumpo priešininku liberalu. Taip pat buvo paminėti „Black Lives Matter“ protestai ir demonstracijos prieš D. Trumpą.
Nemaža dalis Irano platinamos informacijos yra orientuota į konkrečią auditoriją: karo priešininkus, D. Trumpo priešininkus. Keista, bet buvo matyti net vaivorykštės spalvų simbolikos, nors Iranas yra itin homofobiška šalis. Jie strategiškai naudoja vaizdus ir naratyvus, kurie, jų manymu, gali susilaukti atgarsio Vakaruose.
Kita svarbi tema – [už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistas JAV finansininkas Jeffrey] Epsteinas. Iraniečiai dažnai JAV ir Izraelio elitą vadina „Epsteino klase“ ir bando save pateikti kaip besipriešinančius korumpuotam pasauliniam elitui. Ir vėlgi galingiausias ginklas – pasakojimas. Būtent tai pritraukia auditoriją.
– Ar žinoma, kas Irano valdžios struktūrose vadovauja šioms kampanijoms? Ir kokia jų dalis yra automatizuota, t. y. vykdoma naudojant botus, dirbtinius nuomonės formuotojus, DI sukurtas paskyras ir pan.?
– Vienas iš svarbiausių veikėjų yra Basidžas – Irano savanoriškos sukarintos pajėgos. Basidžas turi keletą padalinių, kurie specializuojasi propagandos ir psichologinių operacijų srityje. Didžioji dalis šių operacijų vykdoma šalies viduje – Basidžas naudoja įtakos operacijas kaip Irano gyventojų kontrolės priemonę.
Jie užtvindo Irano socialinius tinklus ir tokias vakarietiškas platformas kaip „X“ Irano gyventojams ir išeivijai skirta persų kalba skelbiama propaganda. FDD užregistravo šimtus tokia veikla užsiimančių paskyrų, nors manoma, kad jų gali būti tūkstančiai.
Be to, [Irano revoliucinės gvardijos korpuse] veikia įvairūs padaliniai, yra ir MOIS vadinama Irano žvalgybos ministerija. Visos šios institucijos dalyvauja įtakos operacijose, kibernetinėse atakose ir informaciniame kare.
Irano valstybinis transliuotojas IRIB taip pat atlieka svarbų vaidmenį, šalies viduje skleisdamas propagandą, vėliau ji plinta užsienyje. Tačiau egzistuoja ir pilkoji zona, kurioje režimui palankūs civiliai dalyvauja savarankiškai arba iš dalies savarankiškai.
Pavyzdžiui, lego vaizdo įrašų kūrėjai iš pradžių neigė ryšius su Irano Vyriausybe, tačiau vėliau prisipažino, kad valdžios institucijos buvo tarp jų klientų. Lieka neaišku, ar jie vykdo tiesioginius Teherano nurodymus, ar tiesiog kuria turinį, o jį vėliau platina Vyriausybė.
– Ar be „X“ ir „TikTok“, yra kokių nors kitų platformų, kurias Iranas naudoja kaip ginklą prieš Vakarus, pavyzdžiui, „Telegram“, „Instagram“ ar panašiai?
– Be abejo. „Telegram“ plačiai naudojamas koordinavimo tikslais, nes jis nėra toks populiarus tarp amerikiečių ir jame taikoma mažiau apribojimų. Esame pastebėję, kad Irano įtakos operacijų vykdytojai naudoja „Telegram“ naujų kadrų paieškai ir veiksmams koordinuoti.
Kiek anksčiau „Meta“ taip pat paskelbė ataskaitą, kurioje paaiškino, kad Irano agentai socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ apsimetinėjo amerikiečiais, siekdami tiesiogiai užmegzti ryšį su JAV auditorija.
Jie taip pat kūrė fiktyvias žiniasklaidos priemones ir fiktyvias naujienų agentūras. Tokios platformos kaip „Meta“ paprastai taiko griežtesnes taisykles, todėl Iranas jose dažnai naudoja labiau užslėptą taktiką.
– Jūs esate įspėjęs apie autoritarines įtakos ekosistemas. Kaip glaudžiai Iranas, Rusija ir Kinija šiuo metu bendradarbiauja internete?
– Labai sunku įrodyti tiesioginį veiklos koordinavimą. Asmeniškai aš nemačiau konkrečių įrodymų, kad jie užkulisiuose keistųsi žinutėmis ir tiesiogiai derintų propagandos kampanijas. Tačiau jie neabejotinai naudoja vieni kitų turinį, atkartoja vieni kitų naratyvus ir kopijuoja vieni kitų taktiką.
Rusija iš tiesų buvo viena iš šios srities pionierių – naudojo fiktyvias paskyras, įsilaužimo ir informacijos nutekinimo operacijas ir slaptas įtakos kampanijas. Iranas ir Kinija pasimokė iš šių pavyzdžių ir sukūrė savo versijas.
Pavyzdžiui, 2016 m. Rusija surengė įsilaužimo ir informacijos nutekinimo operaciją prieš prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusią [Hillary] Clinton, o per 2024 m. rinkimų kampaniją Iranas surengė panašaus pobūdžio operaciją prieš D. Trumpą.
Nors negaliu teigti, kad jų veiksmai buvo suderinti, akivaizdu, kad jie mokosi vieni iš kitų, atkartoja, o kartais ir tiesiogiai kopijuoja vieni kitus.
– Ar Jungtinės Valstijos pasirengusios DI paremtam psichologiniam karui?
– Ne, nemanau. Pažvelkite, kas nutiko su lego vaizdo įrašais. JAV iš tikrųjų nesiėmė jokių reikšmingų atsakomųjų veiksmų. Tačiau taip pat sunku pasakyti, kokia turėtų būti reakcija. Negalime tiesiog pašalinti šių vaizdo įrašų. Turime laisvą ir atvirą internetą ir garantuojamą žodžio laisvę.
Net jei juos pašalintume iš vienos platformos, jie atsirastų kitur – „Telegram“ ar kitose platformose, kuriose turinys mažiau kontroliuojamas. Taigi čia kalbama ne tik apie turinio pašalinimą. Amerika turi informuoti savo piliečius, paaiškinti, kas yra Irano režimas, kaip jis engia savo gyventojus ir kaip strategiškai naudoja propagandą. Būtent tai padės žmonėms neužkibti ant tokių kampanijų kabliuko.
– Ar siekdami pasinaudoti politine poliarizacija demokratinėse Vakarų valstybėse Irano įtakos tinklai skirtingai veikia amerikiečių ir europiečių auditorijas?
– Jie neabejotinai adaptuoja savo pranešimus. Pavyzdžiui, jie skleidė naratyvą apie Škotijos nepriklausomybę naudodami slaptas Škotijos auditorijai skirtas paskyras. Be to, jie sukūrė fiktyvias Prancūzijos žiniasklaidos priemones ir lokalizavo kampanijas Europoje.
Tačiau daugelis Amerikoje naudojamų naratyvų rezonuoja ir Europoje: prieš D. Trumpą nukreiptos žinutės, prieš karą nukreiptos žinutės, prieš sistemą nukreipti naratyvai. Iš esmės jie sako: „Esi prieš D. Trumpą? Mes taip pat esame prieš D. Trumpą. Nepritari šiam karui? Mes taip pat nepritariame šiam karui.“ Tada jie įpakuoja šiuos naratyvus į emocingus lego vaizdo įrašus su įsimintina muzika ir žmonės pradeda jausti emocinį ryšį.
JAV Vyriausybė turėtų geriau informuoti visuomenę apie tai, koks žiaurus iš tiesų yra Irano režimas, kaip jis elgiasi su savo žmonėmis ir kaip seniai remia terorizmą ir represijas.
Iranas pasakoja istoriją. Jungtinės Valstijos turi atsakyti pateikdamos įtikinamesnę ir teisingesnę istoriją.
