Pirtis daugeliui vis dar siejasi su poilsiu ir tradicijomis, tačiau vis dažniau kalbama ir apie jos poveikį savijautai bei sveikatai. Ar reguliarus kaitinimasis gali gerinti miegą, palengvinti migreną ar sustiprinti organizmą? Kada pirtis gali tapti rizika? Apie tai pasakoja buvusi teisininkė, konditerė, dabar profesionali pirtininkė Laura Donelė ir sporto mokslininkas profesorius Albertas Skurvydas.
Laura į pirtį atėjo po didelių gyvenimo pokyčių, iš intensyvios teisininkės ir konditerės kasdienybės. Dabar ji – diplomuota pirtininkė.
„Darbas advokatų kontoroje buvo labai įtemptas ir atsakingas. Be to, jaučiau, kad tai nėra mano vieta. Buvau nelaiminga, jaučiau nerimą, sutriko miegas“, – pasakoja ji.
Plačiau – vaizdo įraše:
Gyvenimo kryptis ėmė keistis išėjus motinystės atostogų.
„Norėjau būti laimingo žmogaus pavyzdžiu savo vaikui. Įkūriau kepyklą ir į advokatų kontorą nebegrįžau“, – sako Laura.
Kankino migrena
Laura pabrėžia, kad viskas susiję – fizinė ir emocinė sveikata viena kitą veikia. Pasak jos, daug ligų yra psichosomatinės.
Viena jų – migrena, lydėjusi Laurą nuo paauglystės.
„Priepuoliai būdavo labai įvairūs – nuo vienos dienos stipraus galvos skausmo iki kelių dienų tarpsnių, kai negali atsikelti, pykina, sukasi galva. Kartais atrodydavo, kad norėčiau tiesiog nusiimti galvą ir padėti šalia“, – atvirai pasakoja pašnekovė.
Lietuvoje nuo migrenos kenčia maždaug kas penktas žmogus, o vien vaistų simptomams suvaldyti dažnai nepakanka.
Laura pasakoja ilgai ieškojusi būdų, kaip sau padėti.
„Vartodavau simptomus malšinančias tabletes, bet ieškodavau ir alternatyvių būdų. Bandžiau akupunktūrą, sportą, keičiau mitybą, atsisakiau kavos. Pagerėjimas būdavo trumpalaikis, o pagrindinis gydytojų patarimas visada tas pats – mažinti stresą ir keisti gyvenimo būdą“, – sako ji.
Vis dėlto praktiškai tai padaryti nebuvo paprasta.
„Turėjau savo verslą, daug dirbau. Nors palaikiau fizinį aktyvumą, to ne visada užtenka. Dabar suprantu, kad buvau perdegusi – migrena stiprėjo, jaučiau stiprų nerimą, kankino nemiga. Galbūt buvo ir depresijos požymių“, – pasakoja Laura.
Atgijo noras gyventi
Ieškodama būdo padėti sau be medikamentų, ji atrado pirtį.
„Pirtis man ir pasirodė tas būdas, kuris šalutinio poveikio neturi, bet tempia iš juodos duobės“, – sako ji.
Pasak Lauros, į pirtį ji nuėjo ne gydytis, o dėl paties proceso – šilumos, šalčio kontrasto ir geresnės nuotaikos.
„Prisidėjo ir mintis apie nušveistą, pamaitintą odą, žinojimas, kad kitą dieną atrodysiu pailsėjusi ir graži“, – priduria pašnekovė.
Ilgainiui ji pastebėjo įtaką ne tik emocinei būsenai, bet ir sveikatai.
„Reguliariai lankantis pirtyje dingo panikos priepuoliai, pagerėjo miegas. Vėl atsirado noras kurti, veikti, tiesiog gyventi“, – pasakoja Laura.
Sporto mokslininkas profesorius A. Skurvydas sako, kad teigiamą pirties poveikį organizmui patvirtina ir moksliniai tyrimai.
„Pirtis gerina nuotaiką ir savijautą, nes stimuliuoja smegenis. Taip pat mažina visceralinį nutukimą, gerina cholesterolio rodiklius, stiprina širdį ir griaučių raumenis“, – aiškina jis.
Pasak profesoriaus, šilumos poveikis skatina mitochondrijų – energiją gaminančių ląstelių struktūrų – veiklą, todėl organizmas tampa ištvermingesnis.
Vantų skirtumai
Pajutusi pirties naudą sveikatai, Laura nusprendė šią sritį pažinti giliau – baigė Lietuviškos pirties akademiją, pirtininkų mokyklą. Pati riša vantas, gamina specialias druskas ir hidrolatus iš vaistažolių.
Pasak jos, kiekviena vanta pirtyje turi skirtingą paskirtį.
„Lietuvoje populiariausios beržo ir ąžuolo vantos. Beržas mažina raumenų skausmus, labai tinka odai šveisti. O, pavyzdžiui, klevo vanta švelni, raminanti“, – pasakoja Laura.
Tyrimai rodo, kad reguliariai lankantis pirtyje gali pagerėti kraujagyslių elastingumas, kraujotaka, susireguliuoti kraujo spaudimas. Tačiau specialistai pabrėžia – svarbu nepersistengti.
A. Skurvydas sako, kad lietuviai dažnai pirtyje praleidžia per daug laiko.
„Įprasta nueiti kartą per savaitę ar mėnesį ir kaitintis labai ilgai, tačiau organizmui tai gali sukelti per didelį stresą. Iš tikrųjų reikėtų per savaitę apsilankyti tris ar keturis kartus po 10–15 minučių 70–90 laipsnių temperatūroje“, – aiškina jis.
Pasak profesoriaus, saikingas ir reguliarus kaitinimasis organizmui sukelia panašų poveikį kaip lengvas fizinis krūvis.
Migrenos priepuoliai liovėsi
Laura sako pastebėjusi, kad ėmus reguliariai lankytis pirtyje migrenos priepuoliai beveik išnyko.
„Jau metus neturėjau migrenos priepuolio, išskyrus vieną neseniai. Tada dvi savaites nebuvau pirtyje“, – pasakoja ji.
Vis dėlto moteris pabrėžia, kad pirtis nėra universali priemonė visiems.
„Nenoriu, kad skambėtų taip, jog pirtis yra panacėja – nueisi į pirtį ir migrena dings. Labai svarbu, kokia tai pirtis, kiek joje būname, kokia temperatūra ir ką joje darome“, – sako Laura.
Anot jos, pirties poveikį lemia ne tik šiluma, bet ir papildomi ritualai: vaistažolės, aromatai ar mineralai.
„Į pirtį atsinešu daug gamtos – fitoterapiją, mineralų druskas, haloterapiją. Visa tai kartu su šiluma kompleksiškai veikia nervų ir hormonų sistemas“, – kalba ji.
„Kai kvėpuojame vaistažolėmis, jų poveikis daug greitesnis, nei geriant arbatą. Todėl aromaterapija gali būti labai efektyvi“, – priduria pašnekovė.
Laura nurodo, kad pirtyje dažnai taiko ir druskos terapiją.
„Prisotinu orą druskos, įsivynioju į druskos tirpale išmirkytas paklodes. Kvėpuojant sūriu oru sukuriamas tarsi pajūrio efektas – druska veikia kvėpavimo takus, odą ir nervinę sistemą“, – sako ji.
Karščio šoko baltymai
Pasak mokslininkų, pirtis organizmą veikia kaip nedidelis kontroliuojamas stresas. Kūnui įšilus suaktyvėja procesai, kurie gali mažinti uždegiminius procesus ir stiprinti imuninę sistemą.
„Naujausi tyrimai rodo, kad pirtis veikia kelis pagrindinius mechanizmus. Vienas jų – poveikis širdžiai ir griaučių raumenims. Jie tarsi treniruojami, panašiai kaip judant“, – aiškina A. Skurvydas.
Pasak mokslininko, svarbų vaidmenį čia atlieka vadinamieji karščio šoko baltymai.
„Pirtis skatina karščio šoko baltymų gamybą. Jie gerina kraujotaką, palaiko širdies ir griaučių raumenų veiklą, taip pat gali prisidėti prie geresnių cholesterolio rodiklių – mažesnio blogojo ir didesnio gerojo cholesterolio kiekio“, – sako A. Skurvydas.
Vis dėlto, anot jo, svarbiausia išlaikyti saiką.
Profesorius priduria, kad panašų poveikį organizmui galima pasiekti ne tik pirtyje.
„Nebūtinai reikia pirties – kūną galima sušildyti ir kitais būdais: šiltesnėje vonioje ar sportuojant namuose storiau apsirengus. Pakilus kūno temperatūrai, galėtume sakyti: kaip pirtyje. Ir čia būtų daug tiesos, nes pakėlus kūno temperatūrą, organizme gaminasi karščio šoko baltymai“, – aiškina jis.
Vis dėlto kaitinimasis pirtyje tinka ne visiems. Jis nerekomenduojamas žmonėms, turintiems labai aukštą kraujospūdį, sergantiems širdies nepakankamumu ir kai kuriomis kitomis ligomis, taip pat nėščiosioms, todėl prieš reguliariai lankantis pirtyje specialistai ragina pasitarti su gydytoju.
A. Skurvydas išskiria ir vieną pavojingiausių su pirtimi susijusių įpročių – alkoholio vartojimą.
„Su pirtimi dažnai siejama alkoholio kultūra, alaus gėrimas. Tačiau dabar jau matome, kad ši blogoji praktika beveik išnykusi“, – sako jis.
Anot mokslininko, alkoholis ir aukšta temperatūra yra ypač pavojingas derinys širdžiai.
„Alkoholis ir didelis karštis yra dvigubas smūgis širdžiai – gali ištikti infarktas ar net staigi mirtis. Todėl šio derinio vienareikšmiškai reikėtų vengti“, – pabrėžia A. Skurvydas.
Jis priduria, kad naujausi tyrimai vis labiau atskleidžia ir galimą saikingo pirties lankymo naudą.
„Daugėja tyrimų, rodančių, kad trumpas ir reguliarus lankymasis pirtyje gali padėti organizmui pašalinti kai kurias kenksmingas medžiagas per odą“, – sako profesorius.
Svarbu pripažinti, kad reikia pokyčių
Pakeitusi gyvenimo būdą Laura sako dabar gyvenanti paprasčiau – daugiau laiko leidžia gamtoje, daugiau dėmesio skiria judėjimui ir mitybai. Anot jos, būtent šie pokyčiai kartu su pirtimi padėjo susigrąžinti geresnę savijautą.
„Labai daug žmonių patiria nerimo sutrikimus ar panikos priepuolius, bet apie tai vis dar nelabai drįstama kalbėti. Šiais laikais visi norime atrodyti tobuli, ypač socialiniuose tinkluose, todėl kartais net sau nepripažįstame, kad kažkas negerai“, – sako ji.
Pasak Lauros, dažnai svarbiausias žingsnis yra pripažinti, kad reikia pokyčių.
„Kartais patogiau nieko nekeisti, nors jautiesi blogai. Bet kai pradedi ieškoti būdų sau padėti ir atrandi, kas tau tinka, supranti, kaip gera gali būti“, – priduria ji.
Parengė Ignas Ramanauskas.
