Verslas

2021.11.25 10:59

Biudžeto projektas ant Seimo stalo: vieniems tai atlyginimų ir pensijų biudžetas, kitiems – miltų maišas vietoje torto

atnaujinta 11.39
Jonas Deveikis, LRT.lt, ELTA2021.11.25 10:59

Seimas ketvirtadienį apsvarstė 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Vieni jį gyrė dėl numatytų lėšų atlyginimų augimui, kiti kritikavo tikindami, kad biudžeto projektas per daug optimistinis ir jį teks koreguoti.

Planuojama, kad kitąmet šalies biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

2022 m. į valstybės biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. lėšų numatoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.

M. Majauskas: tai bus atlyginimų ir pensijų biudžetas

Kitų metų biudžeto projektą Seime pristatęs Mykolas Majauskas pažymėjo, kad 2022 m. biudžete skiriamas didelis dėmesys tam, kad augtų atlyginimai ir pensijos.

„Tai yra atlyginimų ir pensijų biudžetas. Jame papildomai numatyta 500 mln. eurų atlyginimams ir 500 mln. eurų pensijoms. Tai gydytojams vidutiniškai atlyginimą į rankas didintų 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais“, – kalbėjo M. Majauskas.

Jis akcentavo, kad Valstybės kontrolė, įvertinusi biudžeto projektą, konstatavo, jog jame numatoma ilgalaikių išlaidų, kurioms padengti nėra numatyta ilgalaikių tvarių pajamų šaltinių, todėl labai svarbu nedidinti biudžeto išlaidų.

„Gavau ir vakar pasirašyta Europos komisaro Paolo Gentilonio raštą, kuris labai aiškiai sako, kad Lietuva neužtikrina pakankamos išlaidų kontrolės. Tai yra labai rimtas signalas mums visiems svarstant šį biudžetą. Aš suprantu, kad džiaugiamės didėjančiais atlyginimais, pensijomis, bet turime atsižvelgti į kompetentingų institucijų pastabas“, – akcentavo politikas.

Jo teigimu, Seimo nariai siūlo dar labiau didinti biudžeto išlaidas. Parlamentarai papildomai pateikė 103 prašymus už 423,7 mln. eurų, o Seimo komitetai prašo dar 250 mln. eurų.

„Bendra prašymų suma yra 674 mln. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti pajamų, o tik išlaidas. Dominuojantis šaltinis didinti išlaidas buvo skola. (…) Žinant, kad biudžetas bus deficitinis, buvo pasiūlyta atmesti visus Seimo narių pasiūlymus. Tokį sprendimą priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas“, – kalbėjo M. Majauskas.

Nerimas dėl deficito ir nesuplanuotų išlaidų

Seime kalbėjęs Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad kyla klausimų dėl biudžeto viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu.

„Reikia pabrėžti, kad didėja struktūrinis fiskalinis deficitas. Aš neatsimenu tokio atvejo, kada BVP auga 4 proc., o mes dar didiname struktūrinį fiskalinį deficitą. Ilgalaikių išlaidų didinimas būtų galimas, jei joms dengti būtų numatyti įvairūs pajamų šaltiniai. Tačiau 2022 m. biudžeto projekte tvarūs pajamų šaltiniai nenumatyti“, – įspėjo A. Butkevičius.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys sako, kad biudžetas nėra blogas: „Kartu su biudžetu priimame įstatymų, kurie gerina padėtį, mažiną skurdą. Darbo partija palaiko tuos sprendimus ir dalį jų mes netgi siūlėme prieš 10 metų“, – pažymėjo politikas.

Vis dėlto V. Gapšys turėjo ir pastabų, jis pažymėjo, kad iki šiol nežinoma, kur bus panauda dalis biudžeto lėšų.

„Pirmiausia – milžiniškos rezervų ir nepaskirstytų išlaidų eilutės, jų bendra suma siekia milijardą eurų. Nesugebėjimas šių lėšų priskirti konkrečioms programoms atima iš parlamento galimybę realiai įvertinti tų pinigų panaudojimo tikslingumą. (...) Todėl taip jaučiamės, lyg pirkdami tortą gautume miltų maišą ir mums bandytų paaiškinti, kad tortas bus be galo skanus. Gal ir taip, bet šiandien to garantuoti mums niekas negali“, – kalbėjo V. Gapšys.

Turėsime lėktuvą ar tanką, bet be vairuotojo

„Valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, kad iš pirmo žvilgsnio biudžetas atrodo geras, tačiau taip nėra.

„Iš pradžių viskas atrodo gražu. Kitais metais viskas augs ir žydės. Manoma, kad ekonomika augs, surinksime daugiau mokesčių. Bet realybė yra kitokia. Aišku, galime pasidžiaugti, kitais metais COVID-19 pasibaigs, tam nereikės lėšų skirti. Džiugu, kad valdantieji jau žino, kada pasibaigs pandemija. (...) Tai matosi iš skiriamų lėšų pandemijai valdyti. Šiemet tam skirti 2 mlrd. eurų, o kitąmet jau tik 300 mln. eurų.

Bet po tuo slepiasi ir kiti dalykai. Pažiūrėkime į sveikatos apsaugos finansavimą. Atlyginimai medikams augs, viskas gražu. Bet, jei nubrauksime COVID-19 finansavimą, tai algos medikams mažės.Tą medikai pajus tik metų pradžioje ar viduryje“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jis taip pat ironizavo, kad krašto apsaugai finansavimas didėja, tačiau iš to naudos gali jokios ir nebūti.

„Visi džiaugiamės, kad gynybai finansavimas didėja, kaip gražu. Bet ministras patvarkys tą finansavimą, kaip norės. Kodėl iš Krašto apsaugos bėga darbuotojai dirbti į kitą NATO valstybę, pavyzdžiui, Lenkiją? Dėl labai mažų atlyginimų. O kodėl jie yra mažai? Nes mūsų ministras nesilaiko įstatymų ir NATO standartų. Ten aiškiai parašyta, kad 50 proc. karinei technikai ir kitiems dalykams ir 50 proc. atlyginimams. Bet mūsų ministras nusprendė, kad užteks tam skirti ir 30 proc. Turėsime lėktuvą ar tanką, bet be vairuotojo“, – kalbėjo politikas.

V. Ąžuolas akcentavo, kad kitąmet gali būti krizė, todėl dalį išlaidų tektų mažinti. Be to, jis stebėjosi, kad jau 2023 m. mokesčiai didės.

„Valdantieji pasiruošė ir drastiškam mokesčių didinimui tik ne kitais, bet 2023 m., nes jie žino, kad kitąmet bus duobė. O tas mokesčių didinimas baigsis tuo, kad teks ir už lietų, automobilius mokėti ir netgi arklio negalėsi įsigyti, nes reikės mažinti gyvūnų bezdėjimą“, – Seime kalbėjo V. Ąžuolas.

G. Skaistė: tai bus galimybių biudžetas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad 2022 m. biudžetas yra skirtas didinti žmonių pajams ir mažinti skurdo riziką.

„Jei biudžetą reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų galimybių biudžetas. (...) Drauge su šiuo biudžetu mes investuojame į pokytį išnaudoti ekonomikos augimo galimybes tiems pokyčiams įgyvendinti“, – kalbėjo finansų ministrė.

Anot jos, biudžete skiriamas papildomas dėmesys saugumui, o išlaidos krašto apsaugai didinamos 128 mln. eurų. COVID-19 pandemijos suvaldymui bus skirti 300 mln. eurų, 100 mln. eurų bus skirta fiziniam barjerui su Baltarusija pabaigti.

„Labai svarbus ir švietimo susitarimas, kuris leis mokytojų, dėstytojų darbo užmokestį nuo naujų metų padidinti 10 proc.“, – pažymėjo G. Skaistė.

Finansų ministrė ramino, kad nereikia jaudintis ir dėl planuojamo 3,1 proc. nuo BVP biudžeto deficito: „Tai yra standartinis dydis, koks yra daugumoje Europos Sąjungos valstybių, galbūt net šiek tiek mažesnis“, – sakė ministrė.

LRT.lt primena, kad tai buvo pirmasis biudžeto svarstymas. Biudžeto projektas ir vėl bus pateiktas Vyriausybei, kuri spręs, ar atsivželgti į Seimo narių pastabas. Antrasis biudžeto svarstymas Seime vyks gruodžio 9 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt