Seimas po pateikimo pritarė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kuriais būtų siekiama mažinti rinkos monopolizavimą, keisti licencijavimo mokesčius ir stiprinant savivaldos vaidmenį. Kaip skaičiuoja projekto rengėjai, pokyčiai valstybės biudžetą papildytų apie 1 mln. eurų. Galutinį sprendimą Seimas priims rudens sesijoje.
Po pateikimo už projektus Seimas pasisakė bendru sutarimu.
Kaip pristatydamas nurodė projekto iniciatorius, konservatorius Mykolas Majauskas, įstatymo projektas parengtas kartu su Lošimų priežiūros tarnyba. Anot M. Majausko, projektas buvo parengtas prieš pusmetį, tačiau Seimo nariams pateiktas dabar, atsižvelgiant į vykstančius tyrimus.
„Tai darau atsžvelgdamas į vykstančius tyrimus ir suprasdamas, kad bent tam kartui verslo kišimasis į įstatymų leidybą gali būti apribotas ir galime turėti gana racionalią, objektyvią diskusiją“, – teigė M. Majauskas.
Anot jo, projektu siekiama trijų tikslų: panaikinti diskriminuojančias nuostatas, kurios leido rinką monopolizuoti trims nuotolinius lošimus vykdančioms bendrovėms, įvesti adekvačius licencijos mokesčius, kokie galioja daugelyje ES valstybių, ir stiprinti savivaldos vaidmenį, užtikrinant, kad savivalda turėtų teisę išduoti arba neišduoti leidimų.
Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Andrius Palionis tikslinosi, kokios yra priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta įpareigojimo sieti lošimus vykdančias bendroves su turima žeme.
„Kiek atsimenu, kai Lietuvoje buvo įteisinami nuotoliniai lošimai, ta pati Lošimo priežiūros tarnyba rekomendavo tą sąsają turėti su žeme. (...) Jiems buvo reikalinga žemė, kad vykdytų kontrolę ir uždrausų nelegalius nuotolinius lošimus“, – teigė A. Palionis.
M. Majauskas neslėpė nuostabos, kad tokią nuostatą galėjo pasiūlyti Lošimų priežiūros tarnyba.
„Man tai yra naujiena, kad tai yra Lošimų priežiūros tarnybos inicijuota dalis, nes būtent Lošimų priežiūros tarnyba inicijavo šio punkto panaikinimą“, – pripažino M. Majauskas.
Jis pridūrė, kad praktika sieti organizatorius su turima žeme netaikoma ir kitose valstybėse, nes tai apsunkina galimybes naujiems subjektams įeiti į rinką, tokiu būdu palengvinant galimybes jau veikiančioms bendrovėms monopolizuoti rinką.
Konservatorius Sergejus Jovaiša tikslinosi dėl galimų surinkti lėšų ir priminė apie vykstantį tyrimą: „Vėl lošimai, loterijos... Ar koks nors Puidoko padėjėjas jau buvo užėjęs paderinti klausimų? Kitas klausimas – ar įvedus šią normą kiek nors pasikeistų įplaukos į biudžetą?“
Atsakydamas M. Majauskas patikino spaudimo nesulaukęs ir ragino situaciją vertinti rimtai: „Atsakant į primą klausimą, tai ne, bet aš siūlyčiau rimtai žiūrėti į vykstantį tyrimą. Manau, kad tai turės didelės įtakos išskaidrinant visą lošimų sektorių.“
Skaičiuojama, kad už visų rūšių lošimų licencijas būtų surinkta 1 mln. eurų suma. Argumentuodamas M. Majauskas pridūrė, kad panašios sumos nustatytos ir kaimyninėje Latvijoje.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas taip pat tikslinosi, ar entuziazmas šioje srityje neblės ir rudenį bei teiravosi dėl rinkos dalyvių skaičiaus augimo.
„Drąsus siūlymas, linkiu ir rudenį tęsti tokiu pačiu tempu. Noriu kartu ir paklausti – viena didžiausių problemų yra monopolizuota, labai neskaidri rinka. Kokios jūsų prognozės, kiek po šio įstatymo priėmimo gali atsirasti papildomų iniciatyvų arba subjektų, kurie organizuotų lošimus Lietuvoje, ateitų į šį verslą?“ – klausė V. Bakas.
M. Majauskas atsakydamas ragino prie sprendimo prisidėti ir kitus Seimo narius bei nurodė, kad, priėmus nuostatas, situacija Lietuvoje turėtų panašėti į kaimynines Latviją ir Estiją.
„Tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra kartais daugiau nuotolinius azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Tikimės, kad taip [rinka] gali vystytis ir Lietuvoje“, – teigė M. Majauskas.
Paraginti Seimo narius projektą palaikyti po pateikimo registravosi keli Seimo nariai.
Projektas toliau Seime bus svarstomas rudens sesijoje.
