Verslas

2021.06.18 05:30

Vestuvių ir krikštynų vokelių intriga: kiek aukojama bažnyčiai ir kiek kainuos būti svečiu?

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.06.18 05:30

Vienos gražiausių gyvenimo švenčių kasmet patuština žmonių kišenes. LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad draugų vestuvėms tenka atsidėti ir beveik 700 eurų, apvalios sumos į vokelį dedamos ir einant į krikštynas. O štai jaunieji ar atžalos krikštynas rengiantys tėvai skaičiuoja tūkstantines sumas.

Krikštynų ir vestuvių organizatoriai sako, kad visos išlaidos priklauso nuo šventės pobūdžio, todėl gali svyruoti.

Vardija ir keliasdešimt, ir šimtus eurų siekiančias sumas

Vaiko krikštynoms Kaune besiruošiantys Vaida ir Tomas teigė, kad šios šventės išlaidos prasidėjo už ceremoniją bažnyčiai paaukojus 50 eurų. Pora sakė pati nusprendusi skirti tokią sumą, kuri, jų manymu, yra adekvati.

„Paaukojome tiek, kiek galėjome sau leisti. Nebuvo taip, kad bažnyčia būtų nurodžiusi kainą, nors ir tokių atvejų iš pažįstamų tenka girdėti. Patys įdėjome tiek, kiek norėjome“, – pasakojo Vaida.

Vaidos vyras Tomas sako besistebintis, kai tėvai bažnyčiai paaukoja 150 eurų ar net daugiau.

„Tenka girdėti, kad tėvai ar krikšto tėvai bažnyčiai palieka ir 150, ir 200 eurų. Tai yra auka, o ne koks nors mokestis ar rinkliava, todėl manau, kad 30–50 eurų tikrai pakanka“, – pridūrė jis.

Vaida nusiteikusi, kad viską sudėjus pasiruošimas krikštynoms atsieis gana brangiai.

„Krikštynoms skirtos puošnios suknelės kainuoja ir 50 eurų, prisideda bateliai, šventintas auksinis kryželis dar 60 eurų – viskas kainuoja“, – vardijo moteris.

Vis dėlto, anot poros, kaip reikiant kišenę tenka patuštinti ne pačiai krikštynų ceremonijai, bet šventei, į kurią jie žada kviesti 20 žmonių.

„Sodyba – 600 eurų, dar tiek pat kainuos patiekalai, dekoracijos, svečių užimtumas, pramogos. Norime, kad viskas būtų gražu, todėl ir ta kaina tokia. Bet kokiu atveju nė kiek nesigailiu dėl išlaidų, nes žinau, kad viskas bus tobula“, – sakė Vaida.

Paklausta, ar tikisi, kad krikštynos atsipirks gautomis dovanomis vokeliuose, Vaida teigė pastebinti, kad sumos, kurias svečiai skiria krikštynoms, taip pat vis didesnės. Vis dėlto, jos manymu, iš švenčių nereikėtų siekti pasipelnyti.

„Pasiklausau draugų istorijų ir girdžiu, kad jau ne tik per vestuves, bet ir per krikštynas į vokelius dedamos gana apvalios sumos. Pavyzdžiui, 100 eurų nuo poros ir pan. Vis dėlto, mano manymu, ši šventė yra kur kas kuklesnė, tad ir dovanos ar tos pačios sumos vokeliuose turėtų būti kuklesnės“, – kalbėjo moteris.

„Tikiuosi, kad tris kartus dėl pandemijos atidėtos sūnaus krikštynos pagaliau įvyks“, – pasakojo vilnietis Vidas ir pridūrė, kad nesidomėjo, kiek šiuo metu kainuoja bažnyčioje pakrikštyti vaiką, bet šeima jau nusprendė, kokio dydžio auką bažnyčiai skirs.

Jis pasakojo, kad didelės krikštynų šventės šeima nerengia, dalyvaus tik patys artimiausi žmonės: „Planuodami šventės biudžetą numatėme, kad bažnyčiai paaukosime 200 eurų. Nėra jokio objektyvaus šio sprendimo paaiškinimo – tiesiog taip sutarėme su žmona. Po ceremonijos, kuri suplanuota ne poilsio dieną, o penktadienio vakarą, svečius pakviesime vakarienės į kavinę.“

Pašnekovas sakė, kad yra girdėjęs apie atvejus, kai dvasininkai už Krikšto sakramento suteikimą nesitiki jokio atlygio, o pati ceremonija įvyksta prieš viešas pamaldas bažnyčioje ar po jų: „Gerbiu tokius kunigus, juk ne kiekviena šeima gali sau leisti tokias išlaidas, o pats šio sakramento suteikimas tikinčiai šeimai reiškia labai daug, bet yra tekę girdėti ir apie vadinamąsias kainas, kai dvasininkai įvardija, kiek konkrečiai turi skirti bažnyčiai. Tai man neatrodo labai etiška.“

Galimybė dalyvauti vestuvėse taip pat išlieka didele prabanga. Kaip LRT.lt pasakojo kaunietė Lina, tam, kad galėtų atšokti vienos geriausių draugių vestuves, mergina susiplanavo išties nemenką biudžetą.

„Drabužiai šventei turėtų kainuoti apie 150–200 eurų, profesionalus makiažas – 50–60 eurų, į voką – 300–400 eurų, tai iš viso – 600–700 eurų.

Vieni į voką deda mažiau, kiti daugiau, bet kiek pasikalbu su žmonėmis, kurie dalyvavo ar dalyvaus vestuvėse, neša nuo 50 iki 200 eurų nuo žmogaus, priklausomai nuo to, kiek artimi yra jaunieji“, – kalbėjo ji.

Draugė, kurios vestuvėse planuoja dalyvauti, svarbiausiai gyvenimo dienai planuoja skirti apie 10 tūkst. eurų, sakė Lina.

„Viskas brangsta, tai ir vestuvės. Jeigu nori sukviesti visus draugus, šeimą, o ir padaryti tikrą šventę, tenka patuštinti piniginę“, – pažymėjo mergina.

Skiria nuo 2 tūkst. eurų

Švenčių organizatorės, įmonės „Artišokas“ įkūrėjos Elenos Survilienės teigimu, užsakymų krikštynoms po karantino yra tiek pat, kiek ir įprastai. „Didelių pokyčių nesijaučia“, – sakė ji.

Paklausta, kokio pobūdžio krikštynų šventės domina tėvelius (puotos ar mažesni susibūrimai), ji pažymėjo, kad kol kas susirenkama siauresniame rate.

„Mažesnės šventės – iki 20–30 žmonių. Yra visai mažų, kai susirenka tik šeima, iki 10 žmonių. Aišku, anksčiau krikštynų šventės būdavo didesnės. Vykdavo ir 50 žmonių šventės, bet dabar tokių mažiau“, – komentavo E. Survilienė.

Pasak jos, šiuo metu krikštynos ir apskritai šventės paprastai rengiamos lauke, kad būtų taikoma kuo mažiau apribojimų.

„Tada žmonės nesuka galvos dėl žmonių skaičiaus, galimybių pasų ir visų kitų dalykų. Renkasi paviljonus, lauko terasas, kavines“, – vardijo švenčių organizatorė.

Anot E. Survilienės, krikštynų išlaidos priklauso nuo šventės pobūdžio, pasirinktos vietos, svečių skaičiaus, pramogų ir daugelio kitų dalykų, todėl įvardyti konkrečią sumą – sudėtinga. Vis dėlto, anot jos, vidutiniškai skiriama „nuo 2 tūkst. eurų ir daugiau“.

„Kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia nuo vietos, nes vieta paprastai sugeria didžiausią dalį biudžeto, toliau jau viskas priklauso nuo paslaugų kokybės. Yra labai didelis spektras įvairiausių paslaugų, galima rinktis nuo paprasčiausių mėsainių iki restorano lygio aptarnavimo su padavėjais, degustacijomis ir pan. Nuo formato priklauso ir biudžetas“, – akcentavo E. Survilienė.

Švenčių organizavimo projekto „Švenčių namai“ vadovė Kristina Pacevičienė taip pat sakė, kad šiai vasarai turi nemažai suplanuotų krikštynų, tačiau pripažino, jog laisvų savaitgalių dar yra.

„Apskritai pastebiu tendenciją, kad dalis žmonių šiemet švenčių neplanuoja labai iš anksto, dažnai sulaukiame užklausų dėl krikštynų likus vos mėnesiui iki šventės. Spėju, kad taip gali būti dėl to, jog žmonės nėra tikri, kokia bus situacija šalyje, ar nebus ribojamas žmonių skaičius ir t. t.“, – pažymėjo K. Pacevičienė.

Paklausta, kokio pobūdžio šventės tėvus labiausiai domina, K. Pacevičienė nurodė, kad jos klientai dažniau renkasi organizuoti mažesnes šventes.

„Krikštynos, kuriose dalyvauja 50 ar daugiau žmonių, sakyčiau, retesnis atvejis“, – pridūrė ji.

Sumos, skiriamos šventei, anot K. Pacevičienės, priklauso nuo to, ar tai tėra paminėjimas šeimos rate, ar didesnės iškilmės. Pirmuoju atveju išlaidos simbolinės, o jei susirenka didesnis būrys žmonių, užsakomas maistas, dekoras, pramogos, šventės vedėjas, fotografas, tuomet šventės biudžetas gali būti 2 tūkst. eurų ir daugiau.

„Dekoravimo paslaugos krikštynoms gali kainuoti nuo 150 Eur iki 600 Eur, priklauso ir nuo šventės biudžeto, ir nuo kliento vizijos. Pramogoms žmonės paprastai išleidžia nuo 200 Eur, renkasi animatorius, batutą, putų šou ir kitas populiarias pramogas. Fotografas 60–300 Eur“, – vardijo K. Pacevičienė.

Pasak jos, svečiai į vokelį šventės šeimininkams įdeda apie 50–150 eurų.

Vidutinė vestuvių kaina – 15 tūkst. eurų

Studijos „Idėjinė“ įkūrėja, renginių organizatorė Justina Matulevičienė sakė, jog tikėjosi, kad šią vasarą užsakymų vestuvėms bus mažiau, tačiau, anot jos, net ir paskutinę minutę atsiranda papildomų klientų.

„Šiai vasarai turiu 19 vestuvių švenčių. Tai yra daugiau šeimos susibūrimai iki 40 žmonių. Standartinės vestuvės vis tiek vyksta, kviečiama ir svečių iš užsienio“, – teigė J. Matulevičienė.

Pasak renginių organizatorės, vidutinis vestuvių biudžetas – 15 tūkst. eurų.

„Visi ateina su prašymu, kad būtų 10 tūkst., bet tai yra beveik nerealu su mūsų dabartinėmis Lietuvos kainomis.

[Įkainiai] šiek tiek augo, nes visų tiekėjų sezonas prasidėjo daug vėliau, daugelis vestuves atšaukė, nes jaunieji, kurie iš anksto planavo svečius iš užsienio, pabijojo, kad jiems nebus galimybės atskristi. Praradę klientus tiekėjai truputį pakėlė [kainas], bet nesakyčiau, kad labai ženkliai“, – komentavo J. Matulevičienė.

Anot jos, į 15 tūkst. sumą įeina šventės vieta, didžėjus, maistas, alkoholiniai gėrimai, vedėjas, fotografas, galima rasti net gerą muzikos grupę. „Aišku, jei kalbame apie labai didelius dekoro projektus, biudžetas viršija 20 tūkst. ir daugiau“, – pridūrė ji.

Vyskupai gali nustatyti orientacinį dydį

Reaguodamas į dalies gyventojų nuogąstavimus, jog pasitaiko atvejų, kai pati bažnyčia nustato aukos už krikštynas ar vestuves dydį, Vilniaus arkivyskupija pabrėžė, kad šventosios Mišios ar kitų sakramentų šventimas yra ne paslauga, bet sielovadinis patarnavimas bendruomenės nariui, o jis iš dėkingumo ir iš pareigos padėti išsilaikyti savo Bažnyčiai bei jos dvasininkams duoda didesnę ar mažesnę auką.

„Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas suteikia vietos vyskupams galimybę nustatyti jos orientacinį dydį, tačiau viešas to paskelbimas kaip tik ir galėtų būti klaidingai prilygintas kainininkui“, – akcentavo Vilniaus arkivyskupija.

Jei vis dėlto norima paaukoti daugiau, Vilniaus arkivyskupijos teigimu, galima „duoti tiek, kiek širdis sako“.

„Kiekvienas aukoja pagal savo valią ir išgales. Kunigas, reikalui esant, sugebės suorientuoti ir paklaus, ar aukojate ne per daug. Be to, dera priminti, jog ta pati Bažnyčios teisė nurodo dvasininkams prievolę ir dovanai patarnauti neturtingiesiems ar nepasiturintiesiems“, – atkreipė dėmesį arkivyskupija.

Vilniaus arkivyskupija taip pat ragino aukotojus suprasti, kad sielovadinis patarnavimas yra susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, pavyzdžiui, patalpoms apšildyti, apšviesti, joms prižiūrėti, valyti bei remontuoti, rūpintis muzikiniu ir meniniu apipavidalinimu, be to, išlaikyti dvasininkus ir patarnautojus.

„Tad jei auka yra mažesnė negu patiriamos sąnaudos, trūkumus dengia parapijos bendruomenė. Tad aukos dydis priklauso ne tik nuo aukotojo finansinių galimybių, bet ir nuo aukos supratimo. Prisiminę Viešpaties istoriją apie našlės paaukotą skatiką, galime sakyti, kad kartą per metus į bažnyčią užėjęs ir demonstratyviai 50 eurų banknotą aukojantis žmogus iš tikrųjų paaukoja mažiau negu kas sekmadienį bent po 1 eurą aukojanti močiutė, nes metuose yra 52 sekmadieniai.

Nors dažnai auką vertiname finansiškai, ji turi tik vienam Dievui geriausiai pažįstamą dvasinę vertę, kuriai Bažnyčios nariai negali prarasti jautrumo“, – rašoma Vilniaus arkivyskupijos atsakyme.

Viešas orientacinių dydžių paskelbimas būtų prilyginamas „kainininkui“

Kauno arkivyskupija savo atsakyme taip pat akcentavo, jog pats terminas „auka“ byloja, kad tai yra laisva, nenustatyta suma: „Taip, būna, kad žmonėms paklausus, pasakoma, kiek maždaug kiti tikintieji aukoja, tačiau tai visuomet būna pagal kiekvieno galimybes, labai asmeniškas sprendimas, todėl kiekvienas yra visiškai laisvas ir patarnauta jam turi būti nepriklausomai nuo paaukotos sumos.“

„Normalu, jei žmonėms pasiteiravus, būtų paaiškinta, kad čia kiti paaukoja maždaug tiek. Nenormalu, jeigu tai pasakoma, kaip nurodoma suma, o dar nenormaliau, jeigu tai pristatoma kaip „bažnyčios nustatyta suma“, nes tokios nėra. Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksas suteikia vietos vyskupams galimybę nustatyti orientacinius dydžius, tačiau viešas jų paskelbimas kaip tik ir galėtų būti klaidingai prilygintas it kokiam „kainininkui“.

Todėl vyskupų yra nustatyta kunigams, kiek jie gali pasilikti savo būtinam pragyvenimui, o visa kita turi būti, kaip minėta, skirta bažnyčios išlaikymui bei jos misijos vykdymui. Todėl ir tikintieji savo aukomis remia tą Bažnyčios misiją – skelbti Kristaus Evangeliją, todėl ir švenčiant sakramentus paliekama auka; tačiau tai jokiais būdais neturi sudaryti įspūdžio, kad Dievo dovanos tarsi „parduodamos“. Ir dėl šios priežasties vengiama skelbti konkrečias sumas. Be to, dera priminti, jog ta pati Bažnyčios kanonų teisė nurodo dvasininkams prievolę ir dovanai patarnauti neturtingiesiems ar nepasiturintiesiems“, – komentavo Kauno arkivyskupijos atstovas Darius Chmieliauskas.

Sako, kad įkainių ir kainų nėra

Kunigas Mykolas Sotničenka taip pat teigė, kad religinių bendruomenių nariai visame pasaulyje siekia remti savo bendruomenes malda, savanoriška tarnyste, laisvai skiriamomis aukomis.

„Aukos padeda išlaikyti bažnyčias, jų veiklas, tarnautojus bei bažnyčioje dirbančius žmones“, – sakė M. Sotničenka.

Jis pabrėžė, kad Krikšto, Santuokos ar kitų sakramentų šventimas suprastina ne kaip suteikiama paslauga, bet kaip sielovadinė tarnystė bendruomenės nariui, kuris iš dėkingumo ar iš pareigos padėti išsilaikyti savo Bažnyčiai duoda didesnę ar mažesnę auką.

„Kiekvienas aukoja pagal savo valią ir galimybes. Minima sielovadinė tarnystė yra susijusi ir su tam tikromis išlaidomis (patalpų šildymu, apšvietimu, jų priežiūra, valymu, remontais etc.).

Jokių įkainių ir kainų Bažnyčioje nėra, yra tik savanoriška auka. Savanoriškos aukos dydis priklauso ne tik nuo aukotojo finansinių galimybių, bet ir nuo aukos supratimo. Bažnyčios teisė nurodo dvasininkams prievolę ir dovanai patarnauti neturtingiesiems ar nepasiturintiesiems“, – tikino M. Sotničenka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.