Vyriausybė trečiadienį turėtų tvirtinti karantino keitimo planą, tačiau verslui tai dar nežada greito grįžimo prie įprasto gyvenimo – ryškiausi atlaisvinimai įsigaliotų, kai susirgimų skaičius 100 tūkstančių gyventojų neviršytų 100, o tai yra kone triskart mažiau nei dabar. Iki tol verslui teks tenkintis keliais pagalbos paketais. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, jei verslas nebus atlaisvintas, šalies ekonomika gali panirti į recesiją.
Grožio salono savininkė Gabrielė Jurkuvienė tikina atsargiai vertinanti Vyriausybės užmačias nuo pirmadienio leisti atverti kirpyklas. Didžiausias galvos skausmas – dėl būtinų 20 kvadratinių metrų vienam klientui. Nors premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad ploto reikalavimas nebūtų taikomas, jeigu vienu metu būtų vienas klientas, problema kyla dėl pačių darbuotojų.
„Pagal kvadratus, pas mus galės dirbti tik vienas, du žmonės. Kur kitus dėti? Kažkiek būtų galima laviruoti pusdieniais, dar kažkaip, bet tie žmonės, kurie turi pilną klientūrą, ką jiems daryti? Yra kalbama apie testavimą, tačiau iš kokių pinigų?“ – klausia G. Jurkuvienė.
Grožio specialistų atstovai sako, greičiausiai į darbą grįžti negalėtų apie 80 procentų darbuotojų, o tai reiškia, kad tektų gyventi iš valstybės skiriamos pagalbos.
Vyriausybė trečiadienį turėtų tvirtinti karantino keitimo planą ir pagalbos verslui paketus, bet verslui teks apsišarvuoti kantrybe, nes kol bus fiksuojama iki 500 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, tol veikti galės tik grožio salonai ir nedidelės, nebūtinųjų prekių parduotuvės, turinčios atskirus įėjimus. Ekonomistai pastebi, Vyriausybę greičiausiai kamuoja dilema – verslą atlaisvinti gal ir būtų galima greičiau, bet kas nutiktų, jei pandeminė situacija staigiai pradėtų blogėti? Kol kas pagalba daugiausia skirta smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie, pasak Vilniaus universiteto docentės Alfredos Šapkauskienės, neturi nei sukaupę išteklių, nei finansinio raštingumo žinių.
„Finansinis raštingumas ir prieiga prie finansinio valdymo žinių, nėra toks didelis kaip didelėse įmonėse, dėl to sprendimas būtent skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, subsidijuoti jų veiklą, turbūt yra pakankamai logiškas sprendimas šiame etape“, – teigia docentė.
Problema, kurią įžvelgia kai kurie ekonomistai – subsidijos turi nevirsti pašalpomis. „Vilnius Tech“ docentas Vladislavas Petraškevičius sako, toks subsidijavimas turi efektą iš pradžių, bet vėliau gali atsisukti prieš valdžią.
„Jeigu tas procesas vyks dar ilgiau, tie patys klientai dėl to keičia savo įpročius. Paskui grįžti atgal į nusistovėjusią tvarką, pritraukti, kad klientai vėl ateitų pas patį tą paslaugų davėją, yra labai sunku. Visos tos priemonės, kurios skirtos padėti žmonių darbui, palengvinti tą darbo pradėjimo procesą – sveikintinos, bet paprasčiausiai duoti pinigų nėra gerai“, – sako V. Petraškevičius.
Vyriausybė bando laviruoti – verslas didesnių atlaisvinimų gali tikėtis tik tada, kai susirgimų skaičius nebekils aukščiau 100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tada jau ir būtų leidžiami susibūrimai iki 5 asmenų viešose vietose. Bet kada taip nutiks – neaišku. Ekonomistas Ž. Mauricas sako, užsitęsęs karantinas didina šešėlinės ekonomikos augimo, emigracijos bangos ir augančio biudžeto deficito rizikas. Pasak Ž. Maurico, parama verslo problemų neišsprendžia, o užsitęsę ribojimai gali lemti ekonomikos smukimą.
„Išėjimo iš karantino planas tampa kuo toliau, tuo aktualesnis Lietuvai. Galbūt netgi būtų gera mintis uždėti galutinį tašką, tarkime, kovo 11 dieną – simbolinė data. Pasakyti: „taip, mes stengiamės viską daryti, kiek įmanoma labiau kontroliuoti epidemiologinę situaciją, kviesti visus gyventojus laikytis nurodymų, netoleruoti šešėlinės veiklos“, o po tam tikro taško atlaisvinti ženkliai ekonomiką“, – tikina ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, kovą atšaukus karantiną, šalies bendrasis vidaus produktas išlaikytų 1,8 proc. augimą. Pagal Vyriausybės planą, pasiekus 25 atvejus 100 tūkstančiui – vėliausiai atsidarytų kavinės ir restoranai, tada būtų panaikinti ir judėjimo tarp savivaldybių apribojimai, būtų leidžiami renginiai uždarose erdvėse iki 50 žmonių, atvirose erdvėse – iki 100 asmenų.
