Vertindamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, sako, kad šie metai gali sukelti daugiau iššūkių, nei buvo prognozuota. Anot jo, užsitęsęs karantinas didina šešėlinės ekonomikos augimo, galimos emigracijos bangos bei augančio biudžeto deficito rizikas.
Visgi, jei karantino ribojimai bus atšaukti kovo mėnesį, ekonomisto teigimu, BVP augimas 2021 metais turėtų būti teigiamas. Jeigu karantino ribojimai užsitęstų, neatmestina ir recesijos tikimybė.
„Ekonomikos pavasaris yra atidedamas, bet jokiu būdu nereiškia, kad jis neįvyks, tiesiog jis įvyks vėliau. Jis turėtų būti gana šiltas Lietuvoje, nes praėjusiais metais ji įrodė, kad jos ekonomika yra subrendusi atlaikyti tokio tipo krizes. Mes jau esame įžengę į aukštesnę valstybių lygą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Antradienį vykusiame „Luminor“ banko nuotoliniame ekonomikos prognozių pristatyme „Sniego gniūžtės efektas: kaip užsitęsę karantino ribojimai paveiks šalies ekonomiką?“ vyriausiasis banko ekonomistas Ž. Mauricas pasidalijo įžvalgomis apie laukiančius ekonomikos iššūkius ir galimybes.
Ekonomistas aptarė netikėtus pasiekimus COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kaip užsitęsę karantino ribojimai paveiks šalies ekonomiką bei augančių skolų dinamiką žemų palūkanų aplinkoje.
„Visi sėdime vienoje valtyje ir čia lengvų sprendimų negali būti ir, kaip matome, nėra, nes tiek ekonomika, tiek sveikatos apsaugos sistema yra tampriai susijusi“, – pabrėžė ekonomistas.
Po pirmojo karantino sparčiai atsigavo
Žvelgdamas į praėjusius metus, Ž. Mauricas kalbėjo, jog retas, kuris tikėjosi, jog ekonomikos atsigavimas bus toks spartus. Nors antrąjį metų ketvirtį ekonomika smuko, trečią ir ketvirtą ketvirčius ypač sparčiai atsigavo, pastebėjo jis.
„Ekonomikos atsigavimą lėmė daug priežasčių, kurių dauguma vis dar egzistuoja šiuo metu. Tai suteikia vilties, kad panašų scenarijų galimai matysime ir šį pavasarį bei vasarą, jei neišsipildys didžiausios rizikos“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, 2020 metais puikų Lietuvos pasirodymą lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas („V“ raidės formos atsigavimas), tiek darni eksporto plėtra.
„Mes matome, kad Lietuvos sėkmė nebuvo tik laužta iš piršto – ją lėmė daug sisteminių priežasčių ir dalinai tam tikra prasme savotiškos sėkmės istorijos, pavyzdžiui, žemės ūkis Lietuvoje sudaro vieną didžiausių BVP dalių visoje ES, todėl dėl gero derliaus mes gavome papildomą ekonomikos impulsą“, – kaip pavyzdį pateikė Ž. Mauricas.
Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka, priešingai nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio. Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990 metų, išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.
„Pirmojo karantino metu būsto rinka sureagavo, sandorių skaičius buvo ženkliai kritęs, kam įtaką darė ir ribojimai, ir didesnė baimė. Antrojo karantino metu tos baimės beveik nebėra ir gruodžio mėnesį Vilniuje buvo nupirktas rekordinis skaičius naujų butų“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, jog nerimą kelia itin spartus turto kainų kilimas, kas gali išbalansuoti ekonomiką.
„Ko bijau ir kas jau vyksta, kad mes „supūsime“ turto kainų burbulus. Matome, kas vyksta su bitkoino kaina, kas vyksta su NT kainomis, [...] akcijų kainomis. „K“ formos atsigavimas toliau ryškės ir ne tik realios ekonomikos pjūvyje, bet ir [...] tarp finansų rinkų ir tų sektorių, į kuriuos galima investuoti pinigus. Čia yra vienas didesnių iššūkių“, – akcentavo ekonomistas.
Ž. Mauricas teigė nesąs įsitikinęs, ar palūkanos ilgą laiką bus labai žemos: „Rankinį stabdymą centriniai bankai kažkada turės bent jau pradėti komunikuoti, nes kitu atveju galime dar labiau išbalansuoti ekonomiką negu kad ją būtų išbalansavusi pandemija. Ir tai ypač pradės matytis kitų metų antroje pusėje.“
Karantiną atšaukus kovą, BVP siektų 1,8 proc.
Grįždamas prie praėjusio karantino, Ž. Mauricas priminė, jog iš pradžių ekonomikos atsigavimo prognozė Lietuvai buvo itin neigiama.
„Europos Komisijos (EK) prognozė nebuvo džiuginanti. Ji prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Vis dėlto, anot ekonomisto, rezultatai buvo kur kas gereni nei buvo tikėtasi ir pesimistinės prognozės nepasitvirtino – ES ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc.
„Ekonomika smuko nežymiai, mažiausiai visose Baltijos šalyse. [...] Kas gi lėmė Lietuvos gerą pasirodymą? Paskaidžius sektorius, nors dar neturime visų metų duomenų sektorinių, [...] matome, kad beveik visų ekonominių sektorių rezultatai buvo geresni nei ES vidurkis“, – pabrėžė jis.
Vis dėlto, Ž. Mauricas pastebi, jog praeitų metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Kokias BVP kritimo žemumas pasieksime ir kokią atsigavimo trajektoriją turėsime, visų pirma priklausys nuo to, kada bus atlaisvinti karantino suvaržymai. Prognozuojama, kad karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc.
Kuo ilgesnis karantinas, tuo didesni nuostoliai
Vertindamas šiuos metus, Ž. Mauricas neslepia, jog ką nors prognozuoti yra sudėtinga, kadangi situacija nuolat kinta. Vis dėlto lemiantis veiksnys, anot jo, yra karantino trukmė ir griežtumas.
„Kadangi aiškumo yra labai nedaug, daug dinamikos, situacija keičiasi kas savaitę, įvertinome, koks poveikis galėtų būti bendram metiniam rezultatui. Jei tai būtų bazinis scenarijus, darant prielaidą, kad kovą būtų panaikinamas karantinas ar didžioji dalis ribojimų, atsigavimas būtų spartus ir prasidėtų jau antrame ketvirtyje. Būtų dejavu praėjusios vasaros scenarijui“, – teigė Ž. Mauricas.
Karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį.
„Jeigu karantinas tęsis ilgiau, iki gegužės pradžios, toks scenarijus yra gana įmanomas, žvelgiant iš epidemiologų prognozių, [...] tada visgi metinis bendras rezultatas gali būti neigimas su didžiuliu užkilimu antroje metų pusėje.
Būtų labai didžiulis kontrastas – pirmą ketvirtį turėtume reikšmingą ekonomikos kritimą, tikėtina, didesnį, nei pernai antrą ketvirtį. Antras–trečias (ketvirtis – LRT.lt) kokiais 2–3 proc. geresnis, o ketvirtas – jau reikšmingai geresnis“, – komentavo Ž. Mauricas.
Pasak Ž. Maurico, blogiausias scenarijus, kuomet ekonomikos rodikliai ženkliai kristų, yra mažai tikėtinas, tačiau įmanomas. Pesimistiškiausio, kaip teigia ekonomistas, britiškojo blaškymosi scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai, ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc.
„Mažos tikimybės scenarijus yra „britiškasis“. Britai nelabai buvo atlaisvinę ekonomikos, jie taikė suvaržymus visus metus, kas sukėlė daug neapibrėžtumo, todėl jie to atsigavimo taip ir neturėjo, nėrė atgal į rudeninį karantiną ir dėl to Britanijos ekonomika bus arti 20 proc. kritimo. Tokios tikimybės nereikia atmesti Lietuvoje, nors ji labai nedidelė“, – akcentavo ekonomistas.
Aptardamas kitas galimas ilgesnio karantino pasėkmes, Ž. Mauricas perspėjo, jog į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją, o taikomi judėjimo ribojimai gali paskatinti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis keltis į kitas šalis, kuriose tokie ribojimai nėra taikomi.
Biudžeto deficitas vis auga
Aptardamas Lietuvos biudžeto deficitą, Ž. Mauricas tvirtino, jog jis dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius.
„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto apibendrinimu, vietoje 2020 metų rudenį prognozuoto „V“ raidės formos atsigavimo, šiais metais, tikėtina, turėsime „W“ raidės formos atsigavimą. Jo aiškinimu, šių ir praeitų metų atsigavimai bus panašūs tuo, kad jį nevienodai jaus skirtingi ekonominiai sektoriai. Kitaip tariant, bus ir toliau stebimas „K“ raidės formos atsigavimas, nes vyraujantis neapibrėžtumas ir karantino ribojimai turės didesnį neigiamą poveikį turizmo, laisvalaikio paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriams.
„Šiuo metu Lietuva taiko griežčiausias karantino priemones Baltijos šalyse. Kuo ilgiau jos truks ir kuo griežtesnės bus, lyginant su kitomis regiono šalimis, tuo daugiau ir didesnių neigiamų šalutinių karantino poveikių turėsime. [...]
Karantino poveikį ekonomikai galima palyginti su sniego gniūžtės efektu – jei karantino trukmė yra trumpa, atlaisvinus suvaržymus ekonomika greitai grįžta į savo vėžes, nes susikaupusių problemų kamuolys yra mažas, tačiau kuo ilgiau tęsiasi karantino suvaržymai – tuo didesnis tampa susikaupusių problemų kamuolys, tad pasibaigus karantinui ekonomikai nėra lengva sugrįžti į savo vėžes“, – aiškino Ž. Mauricas.
Anot jo, vos per vienerius metus įvykę reikšmingi ekonominės struktūros pokyčiai taps dideliu iššūkiu darbo rinkai, nes didins struktūrinio nedarbo augimo riziką. Visgi, antrąjį 2021 metų pusmetį ekonomikos augimas turėtų paspartėti dėl karantino priemonių panaikinimo bei beprecedenčių ekonomikos skatinimo priemonių.
Taigi, jeigu Lietuva susitvarkys su kylančiais iššūkiais, anot ekonomisto, šie metai Lietuvai galėtų būti „galimybių metai“.
„Gausime beprecedentę ES paramą, esame tikrai geroje startinėje pozicijoje kalbant apie ekonomikos tikrai nežymų susitraukimą ir, jei nepadarysime esminių klaidų, mes turime tikrai labai didelį potencialą augimui“, – teigė jis.
