Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį Kuršių marių taršos byloje baigė klausytis kaltinamųjų paskutinių žodžių ir išėjo rašyti nuosprendžio. Jis bus skelbiamas beveik po septynių mėnesių – lapkričio pradžioje.
„Tik viena iš 15 kaltinamųjų savo kaltę pripažino iš dalies, kiti ją neigė ir teismo prašė juos išteisinti. „Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, didelę jos apimtį, specifiką, siekdamas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai įvertinti bylos duomenis ir priimti teisingą sprendimą, jį byloje skelbs lapkričio 6 d.“, – rašoma teismo pranešime.
Sakydami savo paskutinį žodį, kaltinamieji neigė dalyvavę organizuotos grupės veikloje ir padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Bendrovės „Grigeo“ grupės prezidentas Gintautas Pangonis tvirtino, kad apie tai, jog nuotekos išvalomos nepilnai, sužinojo tik 2019 metų gruodį. Dabartinis šios Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas tvirtino, kad jis bendrovėje savo darbą pradėjo tik 2019 gruodį, nebuvo spėjęs net susipažinti su visu įmonės gamybos procesu. Abu kaltinamieji teismo prašė juos išteisinti.
Valstybinį kaltinimą palaikančių prokurorių baigiamosioms kalboms pakako dviejų dienų. Jų kalboje akcentuota, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų, ekspertų, specialistų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Anot prokurorių, kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarytos organizuota grupe. Akcentuota, kad dėl kaltinamosios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų gamtai buvo padaryta žala.
Valstybinės kaltintojos teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes – pinigines baudas.
„Grigeo“ grupės prezidentui G. Pangoniui, teismo prašoma paskirti bausmę – 200 tūkst. eurų baudą, dabartiniam „Grigeo Klaipėda“ vadovui T. Eikinui – 50 tūkst. eurų baudą.
Griežčiausią bausmę – 5 mln. eurų baudą – prokurorės prašo skirti kaltinamajai bendrovei „Grigeo Klaipėda“.
Valstybinės kaltintojos teismo prašė tenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento pareikštą daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys bendrovės „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galimai yra klastojama.
Kuršių marių sąsiaurio taršos istorija į viešumą iškilo 2020 metų sausį teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų.
ELTA primena, kad byloje 14 kaltinamųjų yra fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo – bendrovė AB „Grigeo Klaipėda“.
Šioje didelės apimties daugiau kaip 140 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
