Rumunijos socialdemokratų partija ketvirtadienį pranešė, kad pasitraukė iš ministro pirmininko Ilie Bolojano koalicinės vyriausybės, taip sukeldama naują politinę krizę nuo neramumų pavargusioje šalyje.
Socialdemokratų partija (PSD), didžiausia parlamente, turinti apie 130 vietų iš 465, prie proeuropietiškos valdančiosios koalicijos prisijungė praėjusių metų birželį.
Tai užbaigė kelis mėnesius trukusius politinius neramumus, kuriuos pažymėjo prezidento rinkimų anuliavimas dėl įtarimų Rusijos kišimusi 2024-ųjų gruodį.
„Nuo šiol ministras pirmininkas nebeturi parlamentinės daugumos palaikymo, o tai reiškia, kad jis nebeturi demokratinio legitimumo eiti Rumunijos vyriausybės vadovo pareigas“, – teigė partija.
I. Bolojano vyriausybė ėmėsi virtinės nepopuliarių priemonių, pavyzdžiui, mokesčių didinimo, siekdama sumažinti didžiausią Europos Sąjungoje (ES) deficitą.
Šie žingsniai sukėlė PSD, kuri mato, kaip jos rinkėjų bazę ardo kraštutiniai dešinieji, pyktį.
Proeuropietiškas kursas
Ketvirtadienį PSD pareiškė, kad yra atvira būti „naujos proeuropietiškos vyriausybės“ dalimi ir palaikyti kitą ministrą pirmininką, „nesvarbu, ar tai būtų politikas, ar technokratas“.
I. Bolojanas ne kartą sakė, kad atsisako atsistatydinti ir toliau vadovaus vyriausybei.
Ketvirtadienį jis padėkojo PSD ministrams „už bendradarbiavimą per pastaruosius 10 mėnesių“ ir paskelbė laikinuosius ministrus, kuriuos siūlo į jų vietą.
Pats I. Bolojanas, be premjero pareigų, eitų ir laikinojo energetikos ministro pareigas.
57-erių politikas užsitarnavo reformatoriaus, siekiančio pažaboti viešųjų pinigų švaistymą ir pritraukti ES lėšų, reputaciją, tačiau buvo kritikuojamas dėl savo „nelankstumo“.
Šalies prezidentas Nicusoras Danas, trečiadienį surengęs konsultacijas su valdančiosios koalicijos partijomis, po susitikimų ragino išlaikyti ramybę ir patikino, kad Rumunija išliks proeuropietiškame kurse.
Jis teigė, kad šalis išliks teisingame kelyje viešųjų finansų ir prieigos prie Europos fondų atžvilgiu, nepaisant skilimo koalicijoje, ir atmetė bet kokią kraštutinių dešiniųjų atėjimo į valdžią galimybę.
Politologas Sergiu Miscoiu AFP sakė, kad be parlamentinės daugumos Rumunija susiduria su politine krize, kai „daugelis būtinų sprendimų nebegalės būti priimti“.
Jis teigė, kad politinė klasė yra neatsakinga.
„Būtent tos stiprybės, kurias turėjo Rumunija – jos stabilumas ir tai, kad proeuropietiškoms jėgoms pavyko persigrupuoti ir nugalėti Rusijos remiamą populizmą bei nacionalizmą – bus prarastos, paaukotos“, – sakė S. Miscoiu.
