„Visi tyrimai, kuriuose naudojama jonizuojanti spinduliuotė, privalo būti skiriami pagrįstai. Nauda turi būti didesnė nei spinduliuotės žalos rizika“, – teigia Santaros klinikų radiacinės saugos vadovė doc. dr. Birutė Gricienė. Specialistė perspėja pacientus, kurie dažnai pageidauja šių tyrimų: „Kiekvienas toks tyrimas lemia papildomą apšvitos dozę. Padidėja tikimybė ateityje susirgti onkologine liga.“
B. Gricienė sako, kad šiuolaikinėje medicinoje radiologinių tyrimų metu gaunamos jonizuojančios spinduliuotės dozės yra tūkstančiais kartų mažesnės, palyginti su tomis dozėmis, kurias gavo, pavyzdžiui, Čornobylio avarijos likvidatoriai.
„Tam, kad tyrimai būtų saugūs, yra skiriamas dėmesys spinduliuotės kiekiui. Dozės yra griežtai kontroliuojamos. Tiesa, skirtinguose tyrimuose naudojamos skirtingos dozės. Paprastas plaučių rentgenas turi mažiausiai apšvitos. Pavyzdžiui, tiek pat, kiek gautumėte vieno skrydžio lėktuvu metu.
O štai kompiuterinės tomografijos tyrime spinduliuotės dozės jau šimtais kartų yra didesnės. Pavyzdžiui, galvos kompiuterinės tomografijos metu žmogus spinduliuotės gauna tiek, kiek būtų gavęs atlikus šimtą plaučių rentgenogramų.
Didesnės apšvitos dozės gaunamos ir tada, kai kardiologijoje naudojama intervencinė radiologija. Šios procedūros metu taip pat gaunamos didesnės apšvitos dozės.
Radioaktyvios medžiagos gali būti naudojamos ir branduoliniuose inkstų, skydliaukės, kaulų tyrimuose. Tai yra vadinama scintigrafija“, – pasakoja specialistė.
Ji sako, kad apšvitos kiekis priklauso ir nuo atliekamos procedūros trukmės. Kuo ilgiau įjungtas rentgeno aparatas, tuo daugiau spinduliuotės pacientas gauna. Todėl labai svarbu, anot B. Gricienės, optimizuoti tokių procedūrų trukmę.
B. Gricienė sako, kad visi tyrimai, kuriuose naudojama jonizuojanti spinduliuotė, turi būti skiriami pagrįstai. Nauda turi būti didesnė nei spinduliuotės žalos rizika.
„Dėl tyrimų pagrįstumo sprendžia gydantis gydytojas, o ne pats pacientas. Net jei žmogus pakartotinai kreipiasi tyrimo į privačią kliniką, gydytojas privalo atsižvelgti į anksčiau atliktus radiologinius tyrimus. Tikiuosi, kad be medicininio pagrindo tyrimas nėra skiriamas. Reikia turėti minty, kad kiekvienas toks tyrimas lemia papildomą apšvitos dozę. Tada padidėja tikimybė ateityje susirgti onkologine liga“, – nepiktnaudžiauti radiologiniais tyrimais pataria specialistė.
B. Gricienė sako, kad atliekant tyrimus su jonizuojančia spinduliuote labai svarbu žinoti, ar moteris nėra nėščia.
„Tai svarbu dėl kelių priežasčių. Jeigu pacientė laukiasi, bet yra medicininė būtinybė atlikti šį tyrimą, būtina optimizuoti apšvitos kiekį. Pavyzdžiui, Santaros klinikose yra specialiai nustatyta nėščių pacienčių radiologinių tyrimų tvarka. Ji nurodo, kad tokiais atvejais turi būti šaukiamas gydytojų konsiliumas. Visada atsižvelgiama ir į nėštumo laikotarpį. Pirmasis trimestras – jautriausias spinduliuotei“, – pasakoja radiologijos specialistė.
Docentė pabrėžė, kad, skirtingai, nei kai kurie mano, magnetinio rezonanso tomografijos tyrime (MRT) jonizuojanti spinduliuotė nėra naudojama. Kaip ir ultragarso tyrimuose.
