Lietuva vertins technines ir ekonomines galimybes, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Atominės energetikos atstovai sako, pastačiusi kelis tokio tipo reaktorius, Lietuva visada turėtų nebrangios elektros. Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai idėją kritikuoja, anot jų – kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio mažojo reaktoriaus, nėra ir garantijų dėl jų saugumo, ar elektros kainos. Ar Lietuvai reikia to, ko dar neturi kaimyninės šalys – LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“.
Mažieji branduoliniai reaktoriai – galimybė Lietuvai?
Mažieji branduoliniai reaktoriai – naujos kartos elektrinės, naudojančios branduolinę energiją, nuo tradicinių branduolinių reaktorių besiskiriančios galia. Jų pajėgumas siekia iki 300 megavatų, kai tradiciniai branduoliniai reaktoriai dažnai viršija 1000 megavatų. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog Lietuva iš lėto grįžta prie diskusijų apie branduolinę energetiką dėl dviejų priežasčių: sukauptos patirties ir poreikio plėsti energetikos šaltinių įvairovę šalyje.
„Lietuva turi ilgą branduolinės energetikos istoriją – tai reiškia patirtį, kurią galime išnaudoti. Kita priežastis – energetikoje Lietuva vertina visas galimybes, mums svarbi šaltinių įvairovė, todėl manome, kad turėtume įvertinti ir šias technologijas, be abejo, atsakingai.
Mažieji modernieji reaktoriai šiuo metu patiria proveržį JAV, Lenkija jau yra apsisprendusi dėl šešių vietų, kuriuose reaktoriai galėtų stovėti. Lietuvoje turėtume įsivertinti technologijas, kurios galėtų būti pritaikytos. Mūsų tikslas per šiuos metus atsirinkti dvi ar tris technologijas, kurias toliau galėtume vertinti“, – teigia Ž. Vaičiūnas
Nors Lietuvoje ir Europoje netyla diskusijos bei svarstymai apie grįžimą prie branduolinės energetikos, Vidmantas Jankauskas sako, jog ekspertų nuomonė šiuo klausimų – dviprasmiška.
„Mažieji reaktoriai nebūtinai yra tokie jau ir maži. Esminis jų skirtumas nuo senųjų, tai yra tas, jog reaktorius yra kaip vienas blokas, surenkamas ir pristatomas ten, kur reikia. Tai užtrunka tik porą metų, kai jėgainės statyba gali užtrukti 8, o kartais ir dar daugiau metų.
Elektrą Lietuvoje dabar pagamina saulės ir vėjo elektrinės, bet jų negali vadinti bazinėmis, nes jos gali gaminti elektrą, bet gali ir negaminti. Šiuo atveju kyla klausimas – ką daryti su atominėmis elektrinėmis, kurios gamina pastovią elektrą, dirba 95 proc. laiko (...). Matome naujus vartotojus, kuriems reikia labai daug elektros: „Google“, „Amazon“, „Microsoft“ – šios įmonės sutinka rašytis ilgalaikes sutartis, kad elektrą pirks, tai yra garantija“, – priduria energetikos ekspertas V. Jankauskas.
Lenkija statys pirmąją didelę atominę elektrinę
Nors Lenkija neatmeta galimybės statyti mažuosius branduolinius reaktorius, pirma ėmėsi atominės elektrinės statybų projekto. Anot LRT bendradarbio Lenkijoje Lauryno Vaičiūno, projektui vystyti Lenkija pasirinko amerikiečių įmonę, tikintis sulaukti naujų ekonomikos galimybių šalyje ir regione.
„Visi žinome, kad Lenkija garsėja anglimi, lenkai supranta savo gyventojus ir Europos politiką, supranta, kad reikia keisti savo energetinę strategiją – branduolinė energetika jiems atrodo pats geriausias būdas (...). Nereikėtų pamiršti ir geopolitinių motyvų, atominei elektrinei pasirinktas amerikiečių projektas, jie nori prisitraukti amerikiečių verslus, kad jie liktų Europoje.
Įmonė planuoja statyti tris reaktorius į šiaurę nuo Gdansko. Pirmasis iš jų turėtų būti įjungtas iki 2036 metų (...). Šiais metais tikimąsi, kad būtų galima pradėti pirmuosius statybos darbus“, – priduria L. Vaičiūnas.
Energetikos ministras tikina, jog Lietuva nesidairo į kaimynines valstybes, bet yra pasiruošusi svarstyti naujas galimybes atnaujinti energetinę dinamiką šalyje.
„Lietuvoje yra priimtas sprendimas, kad šalyje didžiosios branduolinės energetikos nebus. Kalbant apie mažuosius reaktorius, šią galimybę svarsto ne tik Lenkija, bet ir Estija. Mes turime būti atviri technologijoms, bet atsakingai priimti sprendimus dėl ateities.
Pati technologija buvo naudojama anksčiau – povandeniniuose laivuose. Esminis klausimas, kad ji būtų konkurencinga, šiai dienai yra sunku prognozuoti technologijos kainą, todėl nebūsime pirmieji“, – sako jis.
Viso pokalbio klausykite čia:
