Per pandemiją daugeliui darbuotojų dirbant nuotoliu būdu, socialdemokratai siūlo darbo kodeksu įtvirtinti, kad dirbantieji namuose turėtų teisę būti nepasiekiami darbdaviui ne darbo valandomis. Darbuotojų atstovai sako, kad reglamentavimas – būtinas. Dabar žmonės esą pavargę, nes tenka dirbti nuolat. Darbdavių konfederacija aiškina, kad tokiems sprendimams anksti, be to, ne visi darbuotojai ir norėtų dirbti nuo 8 iki 17 val.
Išmaniosiomis apsaugos sistemomis prekiaujančioje įmonėje biure dirba tik keli darbuotojai. Kiti – iš namų.
Nors čia nustatyta įprasta 8 valandų darbo diena, kaip ir daug kur, perkėlus darbus į nuotolį, įmonės vadovas pripažįsta – pasitaiko atvejų, kai tenka darbuotojams rašyti vėlyvus laiškus.
„Rašydamas laiško pabaigoje, jei tai po darbo valandų, parašau: „Kolegos atsiprašau, kad siunčiu taip vėlai“. Ką dar papildomai taikome – rašant laišką prie subjekto, rašome: „Šitą laišką perskaitykite tokią ir tokią dieną, tokią ir tokią valandą“. Kad iškart neitų į vidų, o matytų kada pasižiūrėt. Tai veiki“, – pasakoja „Eldes“ vadovas Artūras Taicas.
Dirbant po darbo valandų kompensuojama.
„Kolegos išklausė seminarą, jis truko 1,5 val., buvo po darbo valandų. Ką mes tokiu atveju darom – žmogus gali kitą dieną anksčiau darbą baigti“, – nurodo A. Taicas.
Ne viena Europos šalis pastebėjo, kad dirbant iš namų sudėtingiau nustatyti ribą tarp poilsio ir darbo. Kai kuriose šalyse jau priimti įstatymai dėl nuotolinių darbuotojų teisės atsijungti nuo darbo laisvalaikiu.
Socialdemokratai siūlo tą padaryti ir Lietuvoje – Darbo kodekse įtvirtinti, kad nuotoliniu būdu dirbantieji turi teisę būti nepasiekiami ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis.
„Tas nuotolis tapo 24 valandos per parą, 7 dienos per savaitę – nėra ryškios ribos. Kai dirbi ofise, yra tam tikros ribos. Aišku, yra viršvalandžiai, entuziazmas dirbti ilgiau, bet yra nustatytos ribos“, – aiškina Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Darbuotojų atstovai džiaugiasi siūlymu. Anot jų, dabar kai kurie darbdaviai pavaldinius pratina prie minties, kad jei dirbi ir po darbo valandų esi geras darbuotojas, jei ne, esi – tingus.
„Tai turi katastrofiškas pasekmes. Ką mes pastebėjome: daugėja perdegimų skaičius, žmonės pradeda nebesiilsėti, o dirbti iš paskutinių jėgų, išnaudoja visas jėgas, tampa nedarbinti, nes normalu, kad kiekvienam darbuotojui reikia pailsėti, atsigauti ir iš naujo kibti į darbą“, – pabrėžia Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Darbdaviai aiškina, kad siūlymui dar anksti – per trumpai dirbama nuotoliu, kad būtų galima daryti išvadas ir pakeitimus. Be to, ne visiems darbuotojams reikia vienodo grafiko.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip jisai veiktų – kas kad darbuotojai turėtų teisę ir sakytų „aš atsijungiu, nes toks įstatymas?“ Mes sakome, kad reikia daugiau per susitarimus eiti, o čia norima imperatyviniu keliu kaip su mokiniais – baigėsi pamoka ir daugiau nereikia eiti“, – kritiką išsako Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto, kad darbdaviai su darbuotojais taisykles tiesiog galėtų sutarti tarpusavyje be jų tvirtinimo darbo kodekse.
„Mes matome galimybes ir šiuo metu tiek kolektyvinėse sutartyse sutarti dėl to, tiek įtvirtinti tai darbo tvarkos taisyklėse“, – nurodo ministerijos atstovė Vita Baliukevičienė.
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, trečdalis dirbančiųjų nuotoliu pripažįsta kartais ne savo noru dirbantys ir ne darbo valandomis.
