Verslas

2019.08.02 14:59

Kiek kainuoja lietuviškos gėrybės: pigiau daržovių užsiauginti ar jų tiesiog nusipirkti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.02 14:59

Savos daržovės skanesnės, naudingesnės sveikatai ir nieko nekainuoja – tokį požiūrį turi ne vienas. Tačiau tiek daržoves auginančios bendrovės, tiek daržoves savo malonumui auginantys žmonės su paskutiniu aspektu nesutinka – savos daržoves ne tik kainuoja, bet jas užsiauginti dažnai kainuoja gerokai brangiau, nei įsigyti parduotuvėje ar turguje.

Palyginimui – kilogramą pomidorų su šakelėmis parduotuvėje galima įsigyti už maždaug 1,5 euro. Kai kurios pomidorų rūšys nekainuoja nė euro, kitas, retesnes, galima įsigyti ir gerokai brangiau. Už tokių pačių pomidorų sėklų pakuotę sumokėtumėte apie 1,2 euro.

Žinoma, iš vienos sėklų pakuotės galėsite užsiauginti daugiau nei vieną kilogramą pomidorų, tačiau, kaip pastebi LRT.lt pašnekovai, tam dar reikės įsigyti ne tik daigyklų, žemės, trąšų ar kitų priemonių, bet ir skirti net kelis mėnesius savo laiko.

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir siūlo smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kokia Gedimino bokšto kaina? Ar išlaikyti šunį jau kainuoja tiek pat, kiek auginti vaiką? Kas brangiau – daržoves augintis pačiam ar jas nusipirkti parduotuvėje? Kiekvieną penktadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale, o 15.15 valandą mamos darže nuskintas ir parduotuvėje įsigytas daržoves nešimės ir kainas lyginsime „Laba diena, Lietuva“ studijoje!

Į galutinę sumą siūlo įtraukti ir tranporto išlaidas

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė neabejoja – daržoves daug pigiau pirkti, nei jas auginti: „Ypač prekybos tinklų parduotuvėse, nes ten visada rasi akcijų. Dar brangiau daržovės atsieina, jeigu jas augini ne ten, kur gyveni. Tokiu atveju į daržovių kainą reikia įskaičiuoti ir išlaidas degalams ar viešojo transporto bilietui.“

Z. Cironkienė vardija ir kitus svarbius daržovių auginimo ypatumus – norint turėti gerą derlių, reikia derlingos žemės, gero šiltnamio, gerų sėklų, gerų daigų ir kitų priemonių. Anot jos, jas įsigyti mėgėjui kainuoja brangiau nei profesionalui, kuris šias prekes ar priemones perka dideliais kiekiais.

„Dažniausiai mėgėjas nenaudoja cheminių trąšų ar augalų apsaugos priemonių, todėl derlius nuo pat pradžių užprogramuotas būti mažesnis. Tačiau daržininkas mėgėjas sąnaudų neskaičiuoja, nes tai jo hobis, aš pati iš tokių. Tad manyčiau, kad tai nelygintini dalykai“, – atkreipia dėmesį Z. Cironkienė.

Jos vertinimu, jeigu žmogus neturi noro auginti savo daržovių, jis gali net nesukti galvos – įsigyti daržoves tikrai pigiau, tačiau tie, kurie vis dėlto pasirenka tapti augintojais, jie tai daro dėl kitų priežasčių nei pigesni maisto produktai.

Savas daržoves valgyti galime ne ištisus metus

Panašios pozicijos laikosi ir „Kietaviškių gausos“ rinkodaros vadovė Bitė Kotryna Valatkaitė. Paklausta, ar daržoves labiau apsimoka įsigyti, ar pačiam užsiauginti, B. K. Valatkaitė net nedvejodama atsako – žinoma, kad labiau apsimoka jas tiesiog įsigyti.

„Man tai tokia tema, kur net nereikia mąstyti, bet aš žvelgiu iš miesto žmogaus perspektyvos“, – atkreipia dėmesį B. K. Valatkaitė.

Kaip teigia ji, savas daržoves auginantys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais keblumais: Lietuvoje šiltnamyje daržoves auginti galima tik šiltuoju metų laiku, tam reikia ir gero šiltnamio, ir įsigyti sėklų bei trąšų, skirti laiko.

„Tuo ir skiriasi [įsigytos ir užsiaugintos daržovės], kad žmonės, kurie nori šviežias daržoves valgyti visus metus, produkciją perka prekybos centre, o savo gali užsiauginti tik vasarą ir užsimarinuoti ar užsikonservuoti“, – sako B. K. Valatkaitė.

Išlaidų pareikalauja ir pastangos užaugintų daržovių neišmesti

Pašnekovė svarsto, kad konservuotos daržovės vis dėlto praranda dalį naudingųjų medžiagų, o norint jas užkonservuoti reikia ne tik laiko, bet ir tam tikrų priemonių: stiklainių ir dangtelių, acto, druskos, prieskonių ir kt.

Be to, dar daugiau išlaidų žmonės patiria, jeigu sumano užsiauginti retesnių ar egzotinių veislių daržovių, kurių sėklos brangesnės ir kurie kartais reikalauja išskirtinės priežiūros.

„Yra ir egzotinės veislės, pavyzdžiui, gintariniai, kokteiliniai pomidorai, minikumato (juodieji, mažiukai pomidorai). Šios veislės yra egzotinės, retos. Jų Lietuvoje beveik niekas neaugina. Tokios veislės yra brangesnės, todėl ir tas galutinis produktas brangiau kainuoja. Manau, kad labai viskas priklauso ir nuo veislės, nes vien sėklų kaina skiriasi“, – sako B. K. Valatkaitė.

Jos teigimu, vis dėlto dažniausiai savas daržoves auginti pasirinkę žmonės to imasi ir dėl to, kad tai – jų hobis, laisvalaikio užsiėmimas.

„Manau, jeigu turi sąlygas, žinoma, tai labai malonu, tai suteikia malonumą, bet neturint tikrai gerų žinių, kaip tai daryti, galima gal iš dalies ir prisižaisti, nes tu galbūt tiksliai nežinai, kiek ir kaip reikia tręšti, gali kažkokių trąšų padauginti. Žinoma, priklauso ir nuo trąšų. Juk pomidorai ir agurkai neužaugs tiesiog ant vandens“, – sako B. K. Valatkaitė.

Daržoves auginanti Solveiga: norint išsaugoti augalus, šiltnamyje teko įjungti ir elektrinį pečiuką

Socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „My Cozy Garden“ kūrėja ir daržovių augintoja Solveiga Jančiauskaitė taip pat įsitikinusi – užsiauginti daržoves kainuoja gerokai brangiau. Nors pašnekovė teigia niekada nebandžiusi skaičiuoti, kiek kainuoja užsiauginti kilogramą agurkų ar pomidorų, ji tvirtina, kad ypač daug išlaidų patiria tie, kurie daržoves augina šiltnamiuose.

„Tiesą sakant, niekada neskaičiavau, nes daržoves auginu ne dėl finansinių sumetimų, bet, nors ir neskaičiavau, esu įsitikinusi, kad daugiau kainuoja užsiauginti, negu nusipirkti. Žinoma, dar yra skirtingi auginimo būdai. Lauke auginti pigiau, šiltnamyje – gerokai brangiau. Tarkime, pomidorus ir agurkus auginu tik šiltnamyje, nes lauke tikrai ne visada sulauksi derliaus, nes yra toks dalykas, kaip stichijos. Šiltnamis suteikia didesnių galimybių, nors ir ten visko gali nutikti“, – sako S. Jančiauskaitė.

Ji skaičiuoja, kad į kainą, auginant daržoves, reikėtų įtraukti ne tik išlaidas paties šiltnamio įrengimui, bet ir sėklas, daigyklas, vazonėlius, trąšas, agroplėvelę bei visus kitus reikmenis ir netgi vandens ar elektros išteklius.

„Tie, kas augina šiltnamyje, tikisi ankstyvo derliaus, dažniausiai tuos augalus pasodina anksčiau, o, pavyzdžiui, šiemet buvo labai vėlyvos šalnos pavasarį, gegužės mėnesį, tad teko net elektrinį pečiuką nešti, kad išsaugočiau tuos augalus. Tai elektra taip pat kainavo. Taip pat priklauso nuo to, ar turi vandens telkinį prie namų, ar neturi. Mes renkame tik lietaus vandenį, nes kažkokio tvenkinio nėra pas mus. Jeigu nėra lietaus vendenuko, jo neprisikaupia, vadinasi, iš vandentiekio vandenuko gali tekti palaistyti. Žinoma, laikas irgi yra pinigai“, – vardija S. Jančiauskaitė.

Požiūrį, kad savos daržovės nekainuoja, laiko pasenusiu

Paklausta, kaip vertina kai kurių žmonių požiūrį, kad savos daržovės nieko nekainuoja, S. Jančiauskaitė svarsto, kad tai – senų laikų įsitikinimas: „Aš jo iki dabar nelabai suvokiu, bet tie žmonės, vyresni žmonės... ir pati turiu kaimynų, jie daržuose prabūna nuo ryto iki vakaro. Paskaičiuokime vien tai, kad žmogus tam praleidžia visą dieną. Apie kitus kažkokius finansinius išteklius net nekalbu.“

S. Jančiauskaitė pasakoja pati daržoves auginanti, nes tai – jos hobis. Ji sako mėgstanti auginti ir retesnes daržovių veisles, kurių kartais net neįsigysi prekybos centruose. Be to, atkreipia dėmesį pašnekovė, savas daržoves užsiauginęs žmogus visada žino, ar jos buvo tręštos, jei taip, kokios trąšos buvo naudotos. O ir savų daržovių skonis, priduria S. Jančiauskaitė, nepalyginimas.

„Tai yra mano hobis, kaip meditacija. Man tai yra kažkoks stebuklas, kad pasėji mažą sėklytę, o už kelių mėnesių stovi su daržovių kibirais. To stebuklo iki šiol nesuvokiu. Man tikrai labai gera žiūrėti, kaip dygsta, kaip stiebiasi, kaip noksta. Kad ir kiek tų minusų yra, nes jų tikrai yra daug, bet man toks pasimėgavimas tikrai viską atperka“, – teigia S. Jančiauskaitė.

Prie šiltnamio derinti tenka ir išvykas

Be jau paminėtų minusų S. Jančiauskaitė įvardija ir tai, kad daržoves šiltnamyje auginantis žmogus prie namų yra pririštas, nes šiltnamio be priežiūros negalima palikti ilgiau kaip kelioms dienoms, o užklupus karščiams – ir dienai. Tokiu atveju, pastebi S. Jančiauskaitė, norint išvykti, tenka prašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos.

„Arba tu tiesiog negali išvykti, arba ieškai kaimynų, giminių, kurie važiuotų, laistytų. Tai irgi toks didelis minusas. Kitas dalykas, jeigu augini lauke, tu niekada nesi tikras, ar to kelių mėnesių darbo neprarasi dėl vienos užėjusios krušos ar liūčių. Man kažkuriais metais viskas ėmė ir supuvo. Prieš tai kelis mėnesius vargsti su tais augalais ant palangės, neši į lauką... ir viską tiesiog per keletą dienų ima ir nubraukia“, – sako S. Jančiauskaitė.

Ji priduria – kartais pasitaiko ir atvejų, kai rūpintis daržovėmis paprasčiausiai nesinori, tačiau, nenorint prarasti derliaus, tai daryti privalu: „Kartais to laiko negali ar nenori skirti, bet augalai nepalauks. Kartais turi eiti ir daryti. Kartais tai darai netgi per prievartą. Juk ne visada esame nusiteikę tiems savo hobiams. Bet jeigu jau matai, kad vaisiai krenta nuo šakų, pūva, turi eiti, skinti, kažkur tą derlių dėti. Tai toks užburtas ratas.“

Ji svarsto, kad auginti daržoves gali apsimokėti nebent tuo atveju, jeigu pasitaiko itin geras derlius ir daržovės auginamos lauke. Tuomet išlaidos auginimui gali būti mažesnės, tačiau kitu atveju jos gali būti net kelis kartus didesnės, nei perkant daržoves parduotuvėje ar turguje.

Auginti patiems rekomenduoja prieskoninius augalus

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė LRT.lt tvirtina, kad kai kuriems žmonėms daržovių auginimas gali padėti sumažinti finansines išlaidas maistui, nes jos dažnai yra gana nemažos.

„Mūsų instituto paskutiniai atlikti tyrimai rodo, kad būtinųjų išlaidų didžiausią dalį sudaro maistas. Keturių asmenų šeimai, gyvenančiai Vilniuje, vidutiniškai maistui per mėnesį tenka išleisti apie 300 eurų. Be jokios abejonės, gyvenant užmiestyje ir turint galimybę bent dalį maisto užsiauginti patiems, šios reikšmingos išlaidos sumažėja. Ne veltui dažnai gausesnės šeimos keliasi gyventi iš miesto ir taip sutaupo ne tik maisto, bet ir nemažą būsto išlaidų dalį“, – sako J. Cvilikienė.

Ji priduria, kad, gyvenant mieste, vis dėlto užsiauginti daržovių yra gana sudėtinga. Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus žmonės yra išsaugoję sodų sklypus už miesto, kuriuose augina daržoves.

„Tokiu atveju labai svarbu įvertinti kuro išlaidas, nes nuolatinis važinėjimas gali kainuoti išties daugiau, nei reikalingų daržovių įsigijimas turguje“, – akcentuoja J. Cvilikienė.

Ji apibendrina – bet kokiu atveju, turint net ir mažiausią galimybę, namuose finansiškai naudinga auginti

Bet kokiu atveju, turint net ir mažiausią galimybę, patiems auginti verta prieskoninius augalus, nes šie parduotuvėse brangūs.

Daržovės iš nuosavo daržo: prabangus hobis ar protingas sprendimas?