Verslas

2019.04.18 10:20

Kaip gyvensime senatvėje: kas septintas ketina prašyti šalpos pensijos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.18 10:20

Kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad išėjus į pensiją jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos, nes vien „Sodros“ senatvės pensijos oriai senatvei neužteks. Tokias tendencijas konferencijoje pristatė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Situacija netgi sudėtingesnė, kai imama kalbėti apie pasiruošimą juodai dienai – netekę darbo Lietuvos gyventojai turėtų vos du pajamų šaltinius: valstybės pašalpą ir santaupas.

Tokius rezultatus parodė jau antrą kartą atliktas bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius. Tiek prieš dvejus metus, tiek šiemet atliktas reprezentatyvus tyrimas patvirtino, jog Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė – net 75  proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje, taigi savo oria senatve reikia pasirūpinti patiems.

„Nepasikeitė žmonių nuomonė, kad „Sodros“ senatvės pensijos oriai pensijai neužteks. Šiek tiek pasikeitė atsakusiųjų skaičius, kurie nesutinka su šiuo teiginiu ar neturi nuomonės. Galbūt daugiau žmonių vis dėlto šiuo metu labiau pasitiki „Sodros“ pensija, nes nemažai dėmesio tam skiriama ir viešojoje erdvėje, vyksta pensijų indeksavimas. Kas liečia antrą pakopą, tai į klausimą, ar papildomo kaupimo per antrą pakopą visiškam apsirūpinimui užtektų, tai 62 proc. atsakė, kad net ir sudėjus tai, kas yra pirmoje pakopoje ir antroje pakopoje, vis dėlto nepakanka. Apie du trečdalius gyventojų vis dėlto mano, kad to nepakaks. Būtina ieškoti kitų finansinių priemonių, kad senatvė būtų užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas  Artūras Bakšinskas.

Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, jog, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik antroje pakopoje nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.

Anot LGDĮA valdybos narės „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, žmonės nurodo net penkis pajamų šaltinius: „Sodros“ pensija, antroje pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.

„Tie žmonės, kurie daugiau taupo, labiau pasitiki savo veiksmais, todėl jų pagrindinių penkių šaltinių rikiuotėje svarbų vaidmenį vaidina tiek antroje pakopoje, tiek gyvybės draudime kaupiamos lėšos. Aiškiai matyti, kad gyvybės draudime kaupiamos lėšos turi aiškią paskirtį – kaupimas senatvei“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Ji atkreipė dėmesį – kaupimas finansiniais instrumentais žmonėms labiau suprantamas ir geriau prieinamas, todėl pagrindinės pozicijos susijusios su kaupimu per finansinį turtą.

„10 proc. sumažėjo žmonių, kurie planuoja gyventi iš „Sodros“ [lyginant su 2017 m. apklausos rezultatais – LRT.lt.]. [...] Labai aiškiai matyti, kad gerokai pakito skaičius tų, kurie patikėjo antra pensijos pakopa ir jie daug labiau vertina antros pakopos pensijos dalį ateityje. Galbūt prie to prisidėjo ir pensijų reforma“, – svarstė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tokius pokyčius ji apibendrino kaip gerus. S. Gutauskaitės-Bubnelienės išvada – žmonės vis labiau suvokia, kad ateitimi turi rūpintis patys. Be to, gyventojai deda lūkesčius ir į kitas kaupimo formas.

„Nepaisant to, kad žmonės mato kaupimo svarbą ir ta tendencija tikrai gera, [...] 15 proc. apklaustųjų pasakė, kad tikisi ir socialinės paramos iš valstybės, kai jie išeis į pensiją. Tai reiškia, kad kas septintas apklaustasis galvoja, kad jam reikės paramos, kai jis išeis į pensiją. Toks skaičius gana didelis. [...] Beveik 70 proc. apklaustųjų, kurie tikisi paramos, yra žmonės, vyresni kaip 36 metų, gyvenantys mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse. Galima įsivaiduoti, kad tai žmonės, sukūrę šeimas, auginantys vaikus, gaunantys vidutines ar net mažesnes pajamas“, – sakė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„SEB gyvybės draudimo“ vadovė pastebi, kad net ir apklausoje dalyvavę jaunuoliai mano, jog sulaukus pensijos jiems gali prireikti prašyti socialinės paramos išmokos. Taip atsakė kas penktas tyrimo dalyvis nuo 18 iki 25 metų amžiaus.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė daro išvadą, kad pašalpos dažniausiai tikisi tie, kuriems sukaupti sunku jau šiandien.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad žmonės tikisi, jog senatvėje jais pasirūpins ir artimieji. Tokios paramos ateityje tikisi net kas šeštas apklausos dalyvis. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.

„Dalis mūsų visuomenės vis dar mano, jog būtų priimtina prašyti šeimos ar giminaičių finansinės paramos pensijoje. 18 proc. apklaustųjų tikisi, kad sulaukus pensijos jais pasirūpins kažkas kitas“, – apklausos rezultatus komentavo S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tyrimas rodo, kad per dvejus metus žmonių nuomonė šiuo klausimu beveik nepakito – manančiųjų, jog jiems gali prireikti artimųjų finansinės pagalbos, skaičius mažėjo 2 proc. (2019 m. – 18 proc., 2017 m. – 20 proc.).

Nelaimės atveju žmonės vis dažniau tikisi valstybės paramos

Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas atkreipė dėmesį – apklausa rodo, kad nemaža dalis žmonių valstybės paramos tikėtųsi ne tik senatvėje, bet ir nutikus nelaimei. Tokių žmonių skaičius per pastaruosius dvejus metus netgi išaugo.

„Galima pasižiūrėti ir kita puse – augantis pasitikėjimas valstybe ne visada yra blogai. [...] Valstybė, kaip šaltinis, yra svarbu. Tai tas pagrindinis atramos taškas, kuris visada bus, [...] bet, kaip matome, du trečdaliai nesitiki valstybės paramos“, – sakė I. Zokas.

S. Gutauskaitė-Bubnelienė antrino – žmonės paramos nori, bet iš tiesų jos gauti – nesitiki: „Žmonės nori valstybės paramos, bet nesitiki, kad ją gaus adekvačią. Visiškai sutinku su kolega – mes norime matyti kitokį valstybės vaidmenį, pasitikėjimas auga, bet ne iki tokio lygio.“

2017 m. kaip savo pajamų šaltinį valstybės gaunamas išmokas nurodė 65 proc., šiemet – 71 proc. Vis dėlto didelė dalis žmonių, net 63 proc., mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.

„2017-aisiais šis skaičius siekė 70 proc., tačiau buvo išreikštas ir didesnis nesutikimas su šiuo teiginiu. Taigi manančių, jog valstybė gali tinkamai padėti irgi sumažėjo, tačiau atsirado dvigubai daugiau neturinčių nuomonės“, – sakė I. Zokas.

Kur kas saugesni finansiškai jaučiasi tie, kurie taupo papildomai ir renkasi investuoti turimas pajamas įvairiais būdais. Kaip teigė LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė, „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė, tarp gyventojų itin populiarėja kaupiamasis gyvybės draudimas. Taip pat – taupymas, gaunant garantuotas palūkanas.

„70 proc. gyventojų pritaria, kad gyvybės draudimas yra pagalba, užtikrinanti didesnį finansinį saugumą nelaimės atveju ir didesnes pajamas senatvėje. Reprezentatyvaus tyrimo rezultatai antrą kartą parodė, jog gyvybės draudimu daugiausiai naudojasi vidutines pajamas gaunantys žmonės – daugiausiai per gyvybės draudimą taupo gaunantys nuo 200 iki 500 eurų per mėnesį vienam šeimos nariui. Tokių žmonių yra net 63 proc. Oriai senatvei, vaikų ateičiai ir „juodai dienai“ taupo  jaunos šeimos, gyvenančios miestuose“, – sakė L. Damulienė.

Konferencijos dalyviai pastebėjo – žmonės daug labiau rengiasi pensijai nei netikėtam nelaimingam įvykiui ar kitai „juodai dienai“. A. Bakšinsko vertinimu, žmonės mokosi rūpintis savimi ir savo finansine ateitimi, tačiau nemaža visuomenės dalis mano, jog vis dėlto gali tekti prašyti šalpos pensijos. „Todėl būtina ir toliau didinti gyventojų finansinio raštingumo žinias“, – įsitikinęs A. Bakšinskas.