Žinomo ledo ritulininko Mindaugo Kiero mirtis sukrėtė daugelį. Paaiškėjo galimos mirties aplinkybės – sportininkas žuvo šokęs nuo lieptelio į vandenį. LRT.lt kalbintas ortopedas traumatologas Andrius Sadauskas įspėja visus, mėgstančius šokinėti į menkai žinomus vandens telkinius žemyn galva: pasekmės gali būti labai liūdnos. Vieni lieka visiškai paralyžiuoti visam gyvenimui, kitų patirtos galvos traumos nesuderinamos su gyvybe.
Buvo matyti pramušta galva
LRT.lt artimas M. Kiero draugas ir bendražygis ledo ritulio pasaulyje Šarūnas Kuliešius sakė: „Man jo žmona sakė, kad jis nuo lieptelio šoko į vandenį ir jau per atpažinimą buvo matyti pramušta galva ir kaklas. Aš spėju, kad ten turbūt upėje buvo kažkokie kuolai ar dar kažkas [į ką jis trenkėsi]. Mindaugas tuo metu laisvalaikį leido su šeima.“
Lūžus ketvirtam ar penktam kaklo slanksteliams, žmogus lieka paralyžiuotas
Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro skyriaus vedėjas ortopedas traumatologas Andrius Sadauskas sako, kad šokantys žemyn galva į vandens telkinį rizikuoja patirti itin sunkių traumų, o kartais ir žūtį.
„Dažniausia trauma atsitrenkus į kietą objektą po vandeniu: akmenį, rąstą, kuolą, yra kaklo slankstelių nuo ketvirto iki septinto lūžis. Dažniausiai lūžta penktas, šeštas slanksteliai. Tokia trauma reiškia, kad žmogus liks paralyžiuotas. Tikėtina, kad paralyžius bus visiškas, t. y. žmogus negalės judinti ne tik apatinės, bet ir viršutinės kūno dalies“, – kuo gali baigtis iš pirmo žvilgsnio nekaltas šuolis į vandenį, paaiškina gydytojas.
A. Sadauskas sako, kad šuoliai į vandenį žemyn galva kartais baigiasi ir mirtimi. Žmogus, patyręs galvos traumą atsitrenkęs į kietą daiktą po vandeniu, gali netekti sąmonės ir nuskęsti. Tačiau yra ir tokių galvos traumų, kurios iš karto po šuolio yra nesuderinamos su gyvybe.
Net patyrę šuolininkai ne visada įvertina rizikas
„Šuolius žemyn galva menkai žinomuose vandens telkiniuose atliekantys žmonės patiria ir rimtų raktikaulio, pilvo, kojų traumų. Kartais ir minkštas dugnas gali sukelti sužalojimų, jei vandens gylis yra nepakankamas.
Tačiau noriu pabrėžti, kad net šokimo žemyn galva techniką įvaldęs žmogus taip pat gali patirti traumą, jeigu jis neįvertina rizikos. Pavyzdžiui, buvo mažai lietinga vasara ir žmogus neįvertino, kad jo žinomoje maudymosi vietoje gylis sumažėjo. Todėl visada reikia įvertinti vandens gylį. Jis turi būti mažiausiai trijų metrų. Aišku, gylis priklauso ir nuo žmogaus ūgio, ir nuo aukščio, iš kurio šokama.
Kartais po smarkaus lietaus ar potvynio po vandeniu gali atsirasti naujų kietų objektų. Pavyzdžiui, srovės atneštų rąstų“, – prieš šuolį į vandenį kritiškai įvertinti telkinį pataria medikas.
Noras pasirodyti prieš aplinkinius, alkoholis padidina riziką
Paklaustas, ar šokinėjimas į vandenį sulenkus kojas laikomas nerizikingu, medikas atsako:
„Priklauso nuo aukščio. Kuo didesnis aukštis, tuo labiau išauga rizika patirti blauzdikaulio, čiurnos lūžius. Todėl sakyti, kad šokant žemyn kojomis į vandenį yra visada saugu, tikrai negalime.
Juolab jeigu jūs nežinote, kas slypi ežero dugne. Net šokant ant užpakalio galima stipriai susižaloti, jei po vandeniu slepiasi koks kuolas, ypač aštresnis. Žmogus gali susižaloti pilvo organus, turėti kitų labai liūdnų pasekmių“, – sako A. Sadauskas.
Gydytojas sako, kad tiek neurochirurgai, tiek kitų sričių gydytojai sunkiai susižalojusių šuolininkų žemyn galvą turi kiekvienais metais.
„Dažniausiai tai jauno amžiaus vyrai. Kokios traumos aplinkybės? Neretai noras pasirodyti prieš aplinkinius. O jeigu žmogus dar būna ir alkoholio pavartojęs, rizikos dažnu atveju neįvertina“, – saugoti save pataria gydytojas.
