Atvėrus galimybes valstybinės reikšmės kelius perduoti laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tarptautinės bendrovės jau domisi galimybėmis prisidėti prie kelių remonto ir tiesimo projektų Lietuvoje.
„Tai yra brangūs, dideli projektai, ilgalaikiai projektai. Ir tai yra projektai, kurie domina tarptautines kompanijas, kurios iš esmės į mažos apimties projektus tikrai nėjo ir niekada neis“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį sakė J. Taminskas.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, dėl konkrečių projektų, kurių sąrašas jau sudarytas, finansavimo pokalbiai pasistūmėję su Europos ir Šiaurės investiciniais bankais.
„Iš pirminių pokalbių, kas dabar vyksta – pokalbiai su Europos investicijų banku, su Šiaurės investicijų banku – matome susidomėjimo ženklus. Yra tas pirminis susidomėjimas iš tarptautinių kitų šalių kompanijų, kurios užsiima kelių remontu ir tiesimu. Žinoma, tai yra pirminiai dalykai, detalių atskleisti dar negaliu, bet susidomėjimas jau dabar šiek tiek yra jaučiamas“, – žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.
Platesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio (PPP – angl. public private partnership) panaudojimą rūpinantis keliais pirmadienį įtvirtino prezidentas Gitanas Nausėda, pasirašęs savo paties inicijuotus bei Seimo priimtus Kelių įstatymo pakeitimus.
Pasak J. Taminsko, kelių tinklo atnaujinimo programoje yra apie šimtas kelių, tiltų ir viadukų, kurie būtų tvarkomi 2026–2033 metais.
„Per visą PPP vykdymo laikotarpį rangovai ne tik sukurs, pastatys ir atstatys, tačiau taip pat ir prižiūrės, kas leis taupyti lėšas, kurios būtent skiriamos priežiūrai“, – teigė J. Taminskas.
„Konkurencija visada sudaro sąlygas pigiau nupirkti, kad nenukentėtų kokybė“, – pridūrė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad pataisomis sudaroma galimybė įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ne tik naujoje kelių infrastruktūroje, bet ir jau esamoje.
„Šita iniciatyva atveria galimybę pritraukti papildomas investicijas į būtent esamą kelių infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Dilba.
Jis pabrėžė, kad viena prioritetinių sričių yra prastėjanti tiltų ir viadukų infrastruktūra.
„Nefinansuojant šitos infrastruktūros tektų riboti eismą, arba net uždaryti kelius, o tai tikrai būtų didelė žala ir gyventojams, ir verslams. Tai viena iš prioritetinių sričių, į kurias galima būtų nukreipti viešo ir privataus sektoriaus partnerystės tokius projektus, pritraukiant papildomą finansavimą, yra ši infrastruktūra“, – teigė R. Dilba.
„Šitas finansavimo būdas ir įgyvendinimo būdas, jis tikrai turi daug privalumų, jis yra taikomas jau ir daugelyje Vakarų valstybių“, – pridūrė prezidento patarėjas.
K. Vaitiekūnas kalbėjo, kad pakeitimai suteikia daugiau galimybių, leis pritraukti privatų kapitalą, privačią ekspertizę ir patirtį.
„Ir aišku, jeigu pavyksta pritraukti investicinius bankus, ypač Europos investicinį banką, Šiaurės investicinį banką ir kitus, tai aišku, kad tokie projektai ne tiktai tampa pigesni, nes tada finansavimo sąnaudos gali būti apie kelis procentus palūkanų, priešingai negu komercinių bankų, kurios yra gerokai didesnės, bet taip pat ateina ir tų bankų patirtis, ekspertizė, kokybės ženklas ant tokių projektų dedamas“, – spaudos konferencijoje teigė K. Vaitiekūnas.
Ministro teigimu, dėl konkrečių projektų vyksta susitikimai, matomas susidomėjimas.
„Tai Zarasų aplinkkelis, kuris yra tikrai jau labai seniai matomas kaip trūkumas to regiono, to miestelio trūkumas, kelias Kaunas-Prienai irgi skaudulys, labai duobėtas, su mažais leistinais greičiais, be lenkimo jokių galimybių. Na ir pietinis Klaipėdos aplinkkelis“, – teigė K. Vaitiekūnas.
