Vilniaus gyventojų atlyginimai „į rankas“ nuo 2024 m. augo lėčiausiai Baltijos šalyse. Tiesa, būtinosioms išlaidoms – maistui ir komunalinėms – vilniečiai išleidžia mažesnę dalį pajamų nei kaimynai. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Vilniaus, Rygos ir Talino namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.
„Keturių asmenų šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, vidutinės pajamos Vilniuje siekia 3159 eurus atskaičius mokesčius. Tai – 16 proc. didesnė suma nei 2024 m. Rygoje keturių asmenų šeimos vidutinės pajamos atskaičius mokesčius nuo 2024 m. augo 21 proc. ir siekia beveik 3090 eurų. Didžiausiu augimu – 22 proc. – pasižymėjo Talino namų ūkių pajamos. Suma, kurią po mokesčių gauna vidutinis namų ūkis Estijos sostinėje siekia beveik 4 tūkst. eurų“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Nors Vilniuje pajamos augo mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių, šeimos su dviem vaikais situaciją iš dalies kompensuoja išaugusi valstybės parama. Vaiko pinigai Vilniuje nuo 2024 m. padidėjo daugiau nei trečdaliu – iki 259 eurų per mėnesį, kai Rygoje jie siekia 100 eurų, o Taline – 160 eurų.
„Sujungus darbo pajamas ir valstybės paramą, keturių asmenų šeimos bendros disponuojamos pajamos Vilniuje siekia 3,4 tūkst. eurų per mėnesį, Rygoje – 3,2 tūkst. eurų, o Taline – 4,2 tūkst. eurų“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Būtinosios išlaidos Vilniuje – mažiausios
Darant prielaidą, kad keturių asmenų šeima gyvena nuosavame būste, o jos būtinąsias išlaidas sudaro būtiniausių maisto prekių krepšelis, komunaliniai mokesčiai ir viešasis transportas, mažiausiai šioms reikmėms išleidžia vilniečiai. Ši suma siekia 900 eurų per mėnesį ir sudaro apie 26 proc. namų ūkio pajamų.
Estijoje būtinosios namų ūkio išlaidos siekia daugiau nei 1200 eurų ir „suvalgo“ apie 30 proc. disponuojamųjų pajamų, Latvijoje – 1 tūkst. eurų, sudarydamos beveik 31 proc. šeimos pajamų.
„Kuo mažesnę gaunamų pajamų dalį tenka skirti būtinosioms išlaidoms, tuo didesnę pajamų dalį gyventojai gali nukreipti finansinio rezervo kaupimui, lėšų auginimui investuojant, savo buities gerinimui ar tiesiog nukreipti juos nebūtiniems poreikiams. Tai reiškia ir didesnį finansinį komfortą bei ilgalaikį finansinį saugumą“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Ji pastebi, kad „liūto dalį“ būtinųjų išlaidų visose trijose Baltijos šalių sostinėse sudaro išlaidos maistui. Didžiausios jos – Estijoje. Čia vidutinis keturių asmenų namų ūkis per mėnesį maistui išleidžia beveik 950 eurų – 28 proc. daugiau nei 2024 m. Rygoje toks pat namų ūkis „pravalgo“ bemaž 640 eurų – praktiškai tiek pat, kiek ir 2024 m. Tuo metu Vilniuje gyvenančio namų ūkio išlaidos maistui per mėnesį sudaro kiek daugiau nei 577 eurų sumą ir yra 6 proc. didesnės nei 2024 m.
Didžiausios šeimos išlaidos komunaliniams mokesčiams fiksuotos Rygoje – 306 eurai per mėnesį. Taline šios išlaidos siekia 282 eurų, o Vilniuje jos sudaro 243 eurus per mėnesį.
Darant prielaidą, kad šeima keliauja tik viešuoju transportu, vilniečių transporto išlaidos išlieka kiek didesnės, nes viešojo transporto kainos per pastarąjį laikotarpį padidėjo maždaug trečdaliu. Vilniuje keturių asmenų šeima tam išleidžia kiek daugiau nei 83 eurus, Latvijos sostinės gyventojai – 60 eurų. Tuo metu Talino gyventojai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, ir tai yra reikšmingas palengvinimas šeimos biudžetui.
Daugiau galimybių kaupti ir įdarbinti lėšas
Kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Vilniaus, Rygos ir Talino namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas, atskaičius būtinąsias išlaidas, vidutinį atlyginimą uždirbančiai vilniečių šeimai lieka 2,5 tūkst. eurų suma – 1,5 proc. daugiau nei 2024 m.
Rygoje ši suma sudaro 2,2 tūkst. eurų ir yra 5,7 proc. didesnė nei prieš dvejus metus, Taline gyvenančiai šeimai, atskaičius būtinąsias išlaidas, lieka nežymiai (0,5 proc.) mažesnė suma nei 2024 m. – 2,9 tūkst. eurų.
„Nors pastaraisiais metais infliacija reikšmingai didino kasdienių išlaidų naštą, augusios gaunamos pajamos, įskaitant vaiko pinigus, padėjo vilniečių namų ūkiams šį spaudimą amortizuoti. Dėl to jų finansinė situacija ne tik išliko stabili, bet ir pagerėjo – gyventojams lieka daugiau erdvės ne tik būtinoms išlaidoms padengti, bet ir taupymui ar investavimui“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
„Swedbank“ Finansų instituto tyrimas atliktas darant prielaidą, kad šeimos su dviem vaikais abu tėvai uždirba vidutinį darbo užmokestį sostinėje, gyvena nuosavame 70 kv. m. bute ir naudojasi tik viešuoju transportu.
