Sveikata

2021.11.28 10:20

Ar Lietuvoje bus įmanoma eutanazija? Pasigirsta kalbų apie tobulėjančią „skausmo mediciną“, Bažnyčia – griežta

Dovilė Lisauskaitė , LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.11.28 10:20

Pasirinkti eutanaziją gali belgai, šveicarai, olandai, ispanai, kanadiečiai, kai kurių Australijos, Amerikos valstijų gyventojai. Pasyvią eutanaziją, kai žmogus nejungiamas prie gyvybę palaikančių aparatų, leidžia dar daugiau valstybių. Lietuvoje – jokia eutanazijos forma negali būti taikoma, o iki šiol bandymai tokį įstatymą priimti liko stalčiuose.

„Laisvi iki pat galo“ – tokiais šūkiais spalį italai pasitiko žinią, kad bus surengtas referendumas dėl eutanazijos įteisinimo Italijoje. Iniciatyvai pritarė daugiau kaip milijonas žmonių, dvigubai daugiau, nei reikia referendumui inicijuoti, todėl eutanaziją palaikančios asociacijos nariai neabejoja – tik laiko klausimas, kada italams iš gyvenimo pasitraukti su kitų pagalba bus galima ir jų šalyje.

„Daug žmonių su mumis susisiekia, kad padėtume jiems pasirinkti gyvenimo pabaigą. Manau, tai turėtų būti žmogaus sprendimas, bet tai nereiškia, kad apsispręsti jis turi vienas. Pirmiausia turėtų gauti visą reikiamą pagalbą iš gydytojų, psichologų, psichiatrų, tačiau paskutinį žodį turi tarti pacientas. Mes neieškome valdžios palaikymo, surinkę milijoną 200 tūkstančių parašų, sprendimą atiduodame italams, ir jei laimėsime – įteisinsime eutanaziją. Žinoma, Bažnyčia ir Vatikanas priešinasi, bet daug katalikų palaiko mus ir tai rodo apklausų rezultatai“, – tikina peticijos iniciatorius Marco Cappato.

Laba diena, Lietuva. Varėnos rajone fiksuotas pirmasis koncertinos pažeidimo atvejis

Jei Italija referendume palaikytų eutanazijos idėją, jie taptų devintąja valstybe pasaulyje, kur tokia išėjimo forma leidžiama visoje šalyje. Lietuvoje šiuo klausimu net diskusijos sunkiai kyla, o Seime tokios iniciatyvos palaikymo nesulaukia.
Santaros klinikų Reanimacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Šerpytis sako, kad toks pasirinkimas turėtų būti.

„Lietuviai turi posakį „staigi mirtis Dievo dovana“ ir mes suprantam, kad nenorim kančios, bet kai iškeliam tą į viešą diskusiją, kad turime turėti teisinius svertus ir eigą, kaip žmogus gali tai pasakyti iš anksto, ką reikia padaryti, jei man tas ar anas nutiktų... <...> Ta dilema, kai dar eskaluoti gydymą ar jau kalbėti su artimaisiais, kad jau viskas padaryta ir jau nebereikia tęsti žmogaus kančių.<...> Dažniausiai ta našta pradėti pokalbį tenka gydytojui ir visada, beveik 90 procentų artimųjų pasako taip, nebedarykite nieko, bet teisiškai mes neturime aiškių dalykų, kaip tai galima būtų padaryti“, – sako Santaros klinikų Reanimacijos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Šerpytis.

Pagal dabar Lietuvoje galiojančius įstatymus net ir nusprendus atjungti gyvybę palaikančius aparatus medikai vis tiek turėtų pirmiausia atlikti gaivinimo veiksmus. Mediko nuomone, eutanaziją žmogus turėtų pasirinkti tikrai ne tada, kai kovojama dėl jo gyvybės, o gerokai anksčiau, nejausdamas skausmo, neturėdamas jokių psichologinių problemų.

„Kai žmogus patenka į reanimaciją, jis dažniausiai jau nesugeba priimti adekvačių sprendimų, ir visa našta tenka artimiesiems. Artimiesiems sunku priimti sprendimą, nes nebuvo pakalbėję. Medikų vaidmuo labai svarbus, nes jie turi pasakyti, kada reikia sustoti. COVID pandemija daug ką parodė. Belgijoje 70 proc. senų mirusių žmonių užgeso namuose. <...> Pagrindinis dalykas, kuris palengvintų, – išankstinė valios forma, kai žmogus tai parašo, pažymi, kad nenori kvėpavimo aparato ar nenori kad gaivintų, defibriliacija – tai susirašom tuos dalykus, kurių nereikėtų daryti“, – sako M. Šerpytis.

Katalikų bažnyčia dėl eutanazijos pasisako griežtai – Dievas gyvybę suteikė, Dievas ją ir turi pasiimti.

„Daug dalykų gali būti priimta referendumu, kurie prieštarauja bažnyčios mokymui. Bažnyčia turi savo moralinę teisę kalbėti apie savo įsitikinimus, svarbiausia, kad tai nevestų į susiskaldymą ir mes turime išmokti gyventi pasaulyje, kuris kinta, bet Bažnyčios nuomonė išliks tokia, kokia yra“, – teigia pranciškonų vienuolis Evaldas Darulis.

Tačiau dvasininkas primena, kad atsisakyti gydymo ar jį nutraukti, esant beviltiškai situacijai, – nėra nuodėmė, o artimieji tiesiog privalo išmokti atsisveikinti.

„Jeigu ta pasyvi eutanazija pasirenkama artimųjų arba paties sąmoningo žmogaus, kad nebūtų to užsispyrėliško noro, kad žmogus gulėtų po aparatais, kas nieko nekeičia – jis laikomas morališkai teisingas, bet turi būti suteiktas mirties orumas, negalim nutraukti gyvybės, jį reikia palaikyti medikamentais, kad žmogus nekentėtų skausmo ir tai neturi būti mirties išprovokavimas. Juk kai nutrauki gydymą, žmogus gyvena ir išeina pas viešpatį. Bet jei gydymo nutraukimas iškart nutraukia gyvybę – tai laikoma nemoraliu dalyku“, – sako E. Darulis.

Atsisakyti paskirto gydymo ir eutanazija – nėra tapatu, nes pastarajai reikalinga intervencija. Pasirinkti išeiti su pagalba galima Belgijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Naujojoje Zelandijoje, Portugalijoje, kai kuriose Australijos, Amerikos valstijose. Pirmieji eutanaziją 2002 metais įteisino olandai, o nuo 2004-ųjų išeiti su pagalba čia gali ir vaikai. Skaičiuojama, kad per metus tą pasirenka maždaug 6 tūkstančiai šios šalies piliečių.

„Dauguma šalių turi skirtingas teisines sistemas ir dabar eutanazija įtvirtinta ten, kur pagal Konstituciją žmogus turėjo aukštesnę teisinę vertybę negu visuomenės interesas. Lietuvoje ji pagrįsta visuomeninėmis vertybėmis pirmoje vietoje, o asmeninėmis vertybėmis – antroje vietoje. Tam, kad priimtume eutanazijos įstatymą, galbūt net ne klausimas, kaip susitarti dėl tos doktrinos kilmės taikymo, o kaip apibrėžti būkles, kaip išspręsti techninį dalyką – kas ir kodėl, kada gali priimti sprendimą dėl eutanazijos taikymo ar asmens negaivinimo“, – teigia Medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.

Teisininko teigimu, net jei Lietuva pasirinktų Italijos kelią ir būtų surengtas referendumas, tai pats eutanazijos įstatymas dar ilgai gali neveikti, nes diskusijos, kas, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis pasirinkti ir atlikti – gali tęstis metų metus. Bandymų inicijuoti eutanazijos įstatymą Lietuvoje tikrai buvo. Štai 2014-aisiais tokį įstatymo projektą registravo Marija Aušrinė Pavilionienė, tačiau, sulaukęs didelio visuomenės, Bažnyčios ir politikų pasipriešinimo, jis taip ir nepasiekė Seimo salės. Tikėtina, ir šiandien politikų, be kurių sprendimo toks įstatymas niekaip negali atsirasti, palaikymo nesulauktų.

„Tai nėra dabar mūsų Vyriausybės prioritetas. Mes savo prioritetu esame pasirinkę būtent gydymo slaugos ir socialinių klausimų kokybės kėlimo prioritetą, nes kokybiškoms diskusijoms eutanazijos klausimu tai viena pagrindinių sąlygų“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį į tobulėjančią vadinamąją skausmo mediciną.

„Negaliu kalbėti už visą opoziciją ir nežinau, ar neatsirastų tokių, kurie palaikytų. Bet aš nepalaikyčiau, nes yra du svarbūs aspektai: pirmiausia – žmonės, kurie save laiko krikščionimis, jie žino Dievo įsakymą „nežudyk“. Čia toks vertybinis, o kitas dalykas – šiuo metu yra aktualumą praradinėjantis poreikis, nes skausmo medicina taip greitai eina į priekį, kad, manau, absoliučiai daugumai žmonių galima padėti nekentėti“, – sako A. Veryga.

Skaičiuojama, kad šalyse, kur įteisinta eutanazija, tokį kelią išeiti pasirenka maždaug 4 procentai visų mirusiųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt