Sveikata

2020.12.14 22:26

Liūdnos žinios dėl pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso Lietuvai – jų neužteks nė 5 tūkst. žmonių

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2020.12.14 22:26

Naujojo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio situacija ministerijoje nedžiugina. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ sakė ministras, į Lietuvą atvykti vėluoja greitieji antigenų testai, kurie leistų greičiau ir patogiau atlikti tyrimus, o pirmųjų vakcinų gausime 9 tūkst. 750 dozių. Tam, kad žmogus įgytų imunitetą, tokių vakcinų reikia dviejų, reiškia, jų neužteks nė 5 tūkst. žmonių.

Pagal COVID-19 užsikrėtimų skaičių 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites Lietuva – Europoje viena iš lyderių, antra po Kroatijos. Sekmadienį Vyriausybė paskelbė apie karantino pratęsimą iki sausio 31 dienos ir ribojimų griežtinimą, kurių tikslas – sumažinti žmonių judėjimą ir atgauti koronaviruso plitimo kontrolę.

LRT forumas. Ligoninės atstovė apie įtemptą situaciją darbe: garbingo amžiaus pacientų būsena – labai slogi

Nevaldomas virusas tapo itin grėsmingas sveikatos sistemai, kai ligoninės pritrūksta lovų COVID-19 pacientams, yra priverstos stabdyti paslaugas, katastrofiškai pradeda trūkti medicinos darbuotojų. Pokalbis apie situaciją šalyje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“.

Gydytojų kasdienybė – netylantis telefonas ir mirtys

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų reanimacijos ir priėmimo skyriaus vedėja Goda Cibulskienė pažymėjo, kad liga yra labai klastinga. Jei kitų ligų atveju gali ką nors planuoti ir žiūrėti, kas bus, dabar tai sudėtinga, sakė ji.

„Aš išeinu kiekvieną dieną iš darbo ir nežinau, ką rasiu rytoj. Ligonių emocinė būklė taip pat labai bloga, nes jie yra uždaryti, pagrinde pakankamai garbingo amžiaus žmonės, jie tikrai blogai jaučiasi, kad jų niekas negali lankyti, kad jie prarado ryšį su aplinka. (...) Tas bendravimas su mumis, tokiais, kurie ateiname kaip ufonautai, kosmonautai su skafandrais, mes jiems esame visi vienodi. (...) Jų būsena tikrai slogi“, – kalbėjo G. Cibulskienė.

Anot jos, gydytojų būklė taip pat sudėtinga, o itin sunku matyti jaunas gydytojas iš Antakalnio poliklinikos, kurios nėra pripratusios prie tokių dažnų mirčių.

„Būna budėjimų, kai atveža 12 ligonių ir iš jų trys miršta. Turi skubėti, suktis, žiūrėti, šalia to tvarkytis su pacientų emocijomis, savo emocijomis. Galų gale – netylantis telefonas, nes artimieji skambina nuolatos. Tai yra ugnikalnio viršūnė, karo laukas. Tai yra baisi situacija, tikrai“, – apgailestavo G. Cibulskienė.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, nerimą jaučia visi, kadangi niekas nežino, kokia forma susirgs. Nors didžioji dalis serga lengvai, bet galime patekti ir į rizikos grupę, kur ligos eiga sudėtinga – 10 proc. žmonių, patekusių į ligoninę, miršta, o tai yra tikrai didelis procentas, taip pat pabrėžė V. Kasiulevičius.

Per 48 valandas atvejai turi būti atsekami, izoliuojami, priimami sprendimai

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sakė, kad kol naujų atvejų skaičius per dieną siekė 200–300, specialistai dar pajėgdavo atsekti užsikrėtimus. Tačiau kai užsikrėtimų skaičiai pradėjo kilti, kai tapome lyderiai visoje Europoje ir mušame naujų atvejų rekordus, jau esame paleidę tą valdymą, apgailestavo ministras.

Vienas uždavinių, kuriuos kelia ministerija, yra siekis, kad per 48 valandas būtų atsekami, izoliuojami kontaktai ir priimami atitinkami sprendimai. Šiuo metu, pridūrė A. Dulkys, daugeliu atveju praeina ir trys, ir keturios ar daugiau dienų. Ministras akcentuoja – tai labai paslaptingas virusas, kadangi šiuo atveju nematome priešininko, todėl ne visiems norisi tuo patikėti.

„Man atrodo, kad tam tikras gilesnes ir tikslesnes išvadas galėsime padaryti, kai baigsis procesas, nes mūšio lauke kaltų ieškoti būtų gana sunku, bet faktas yra toks, kad turime pasiekti 48 valandų limitą“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jis taip pat teigė, kad dabar žmones testuojame, izoliuojame ir tada priimame sprendimus. Vis tik, sakė ministras, turėtume pradėti nuo žmonių izoliavimo.

„Jei vis tik žmogus jau kreipiasi atitinkamu numeriu, fiksuotas faktas, kad yra rizika... (...) Iš karto aišku, kad daugeliu atveju tai ir bus viruso pasekmė. Reikia iš karto izoliuotis, per 24 valandas priimti sprendimą ir tada jau galime per likusį laiką žmogų atpalaiduoti, jei tai nepasitvirtino, arba ieškoti likusių kontaktų per 24 valandas“, – tvirtino A. Dulkys.

Vyksta gaisro gesinimas, už kurį brangiai mokame

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sutinka, kad šiuo metu, kol neturime vakcinos, greitesnis izoliavimas yra raktas į sėkmę.

NVSC atstovė pažymėjo, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras dar lapkričio 18 dieną savo rekomendacijose nurodė, jog gali būti taikomas sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas dar prieš nustatant užsikrėtimo atvejį.

Vienas variantų – tada, kai žmogus registruojasi testui, jis jau galėtų nurodyti sąlytį turėjusius žmones, sakė G. Megelinskienė. Jei gaunamas teigiamas testo atsakymas, tuos žmones jau būtų galima nedelsiant izoliuoti. Vis dėlto, pridūrė specialistė, proceso optimizavimas taip pat labai svarbus, o be žmogiškųjų išteklių neapseisime, tad jų didinimas kritiškai svarbus ir reikalingas.

Nors izoliavimas šiuo metu yra veiksmingiausia priemonė stabdant virusą, NVSC turi ne visų patvirtintų atvejų kontaktinę informaciją, dėl to negali su kai kuriais koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis susisiekti.

„Lapkričio analizėje buvo nurodyta, kad 10 proc. atvejų tiesiog buvo neapklausta. 90 proc. iš jų dėl tos priežasties, kad nebuvo gauta atvejų kontaktinė informacija. Šioje vietoje tikrai reikėtų suklusti“, – sakė G. Megelinskienė.

NVSC specialistė svarstė, kad testavimo apimtis dar būtų galima išplėsti, kadangi šiuo metu kai kuriuose mobiliuose punktuose net tris paras negalima užsiregistruoti testui. Pasak jos, tokio dalyko negali būti, o testavimų prieinamumas turėtų būti didinamas kuo labiau. G. Megelinskienė taip pat pažymėjo, kad turėtų būti svarstomi ir kiti būdai, kaip išplėsti testavimo apimtis.

Kritikos NVSC išreiškė ir V. Kasiulevičius. Anot jo, skiriamas nepakankamas finansavimas NVSC, o tokiame centre pagal Europos rekomendacijas su kontakto atsekimu turėtų dirbti daug didesnis skaičius žmonių nei buvo iki šiol. Profesoriui pritrūko ir kai kurių procesų automatizavimo, tačiau jis akcentavo, kad šiuos sprendimus reikėjo priimti dar pavasarį.

„Per vasarą [NVSC] reikėjo paversti labai stipriu centru, sugebančiu atlikti visas funkcijas. Dabar vyksta gaisro gesinimas, daugelis prarastų dalykų, deja, už tai mes brangiai mokame“, – apgailestavo V. Kasiulevičius.

Nebematome nei kelio, nei jo ženklų

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkė, profesorė Aurelija Žvirblienė sakė, kad šiuo metu jau yra beveik išsemti laboratorijų limitai ir buvo gerokai uždelsta su greitųjų antigeno testų įsigijimu, kas būtų labai palengvinę situaciją nustatant užsikrėtusius žmones.

Mokslininkė taip pat pabrėžė visuomenės sąmoningumo svarbą. Anot jos, prie situacijos gerinimo gali prisidėti ir darbovietės – nelaukti signalų iš NVSC, o iš karto patarti izoliuotis tiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

„Nuo žmonių labai priklauso, mes patys galime stengtis padėti valdyti situaciją“, – įsitikinusi A. Žvirblienė.

Pasak jos, šiuo metu pasiekėme koronaviruso plitimą populiacijoje – Lietuva vasarą ir rudens pradžioje buvo tarp šalių, kur virusas plito židiniuose, todėl buvo kontroliuojamas. Dabar situacija yra visiškai kitokia, pabrėžė A. Žvirblienė.

Su tokia situacija sutinka ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys – kai kiekvieną parą fiksuojame daugiau nei 1000 naujų užsikrėtimo atvejų, nebegali padėti jokie metodai, sakė jis. Ministro teigimu, paprasta, elementari, bet labai veiksminga priemonė būtų iš karto skirti žmogui izoliaciją, tada aiškintis kontaktus, o galiausiai – atpalaidavimas.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat svarstė, kad per pavasario ir vasaros etapą mes tikriausiai nesupratome, jog Lietuvoje yra ir privačių gydymo įstaigų, ir privačių laboratorijų, su kuriomis buvo galima labiau bendradarbiauti.

Pasak A. Dulkio, į Lietuvą atvykti vėluoja ir greitieji antigenų testai, kurie leistų greičiau ir patogiau atlikti tyrimus.

„Jei būtume pasirūpinę arba dėję pastangas, aš dabar nieko nekaltinu, nežinau, dėl kokių tikrų priežasčių, tačiau faktas tai, kad greitieji [antigenų] testai vėluoja į Lietuvą. Iš to, ką aš sužinojau pirmą darbo dieną, jų nebus dar nei gruodį, nei sausį tikriausiai“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, dabar itin reikia visų susitelkimo ir pastangų, kad sugrįžtume į ankstesnę situaciją ir „matytume kelio ženklus“. Šiuo metu, sakė A. Dulkys, nei kelio ženklų, nei pačio kelio jau nematome.

Pirmųjų vakcinų neužteks nė 5 tūkst. žmonių

Paklausus, kada turėtume sulaukti pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys atviravo, kad šiuo metu didžiausia pagarba žmogui yra sakyti kad ir nemalonią, bet tiesą.

„Pirmosios vakcinos į Lietuvą atvažiuos tris ar keturias dienas po gruodžio 29 dienos. Jei kažkas dar nepasikeis. Jų bus 9 tūkst. 750 dozių. Vien medikų bendruomenės mes turime virš 40 tūkst. gal. Dar tada slaugos namai, senyvo amžiaus žmonės... (...)

Turime pasirūpinti visų pirma, kad gydymo sistema veiktų. Bet pirmosios vakcinos reikia du kartus, tad dar padalinkime [jų skaičių] iš dviejų kartų, tada supraskime, kad visą laiką bus žmogiškoji klaida, suklys, kažkam nesuveiks...

Kada ateis kita partija, šiandien dar nežinome. (...) Nusiteikime, kad bus sunku ir tas procesas užims tam tikrą laiko tarpą“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak V. Kasiulevičiaus, situacija priklausys nuo to, kaip visuomenė reaguos į ribojimus – jei didžioji dauguma žmonių supras, kad tai svarbu kovojant su „viruso tironija“, tada situacija gerės ir pradės stabilizuotis, o naujų atvejų augimas nebus toks intensyvus.

Profesoriaus teigimu, tai itin svarbu, kadangi ligoninių griūtis yra jau čia pat, dviejų savaičių etape. Jei toliau vyks toks augimas, žmonės pradės mirti priėmimo skyriuose ar pakeliui į ligoninę – viskas priklauso nuo mūsų elgesio, turime suprasti, nes nesame vieni kitiems priešai, o priešas yra virusas, pabrėžė V. Kasiulevičius.

Kiek įmanoma likti namuose, izoliuotis

Psichologas Paulius Skruibis laidoje kalbėjo, kad įvesti apribojimai sukelia sunkumų – šventes švęsime be artimųjų, tėvai rūpinasi vaikų priežiūra tuo metu, kai dirba nuotoliniu būdu... Galima suprasti, kad žmonės nepatenkinti ir pyksta, nes tai apriboja gyvenimą, o per šį laiką daug kas keitėsi, teigė P. Skruibis.

Anot jo, šiuo metu norėtųsi, kad kalbantieji labai aiškiai sakytų, ką žmonėms reikia daryti. Žinutė aiški – mums kiek įmanoma reikia likti namuose, neturėti kontaktų, o jei pajuntame simptomus, izoliuotis, dėvėti kaukes, vardijo P. Skruibis ir pabrėžė, kad šias žinutes svarbu nuolat kartoti.

Psichologas taip pat svarstė, kad neteisingas pasakymas, jog didžioji dalis žmonių nesilaiko reikalavimų. Jo teigimu, tokių žmonių yra, bet didžioji dalis reikalavimų laikosi, tik šių žmonių mes nematome, nes jie yra ne prekybos centruose, o namuose.

„Jei mes siunčiame vieną žinutę, kad burgerinė ar prekybos centras atidarytas, žmogus galvoja: „Jei tai atidaryta, tai gal yra saugu, gal galime tai daryti?“ Kas dabar priimta, yra žiauriai nepatogu. (...) Bet o kokia kita išeitis? Dabar situacija tokia, (...) kai nėra kito varianto“, – tikino P. Skruibis.

Parengė Domantė Platūkytė.

Populiariausi