Seimo sprendimą pritarti Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui ketvirtadienį stebėję keliolika šio miestelio apylinkių bendruomenės atstovų po balsavimo įsivėlė į aštrią diskusiją su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.
Posėdžių salę dėl komentaro žiniasklaidai palikęs ministras daugiausiai klausimų sulaukė iš asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovo Tomo Ramanausko.
Šis, be kita ko, tikino, jog buvo neatliepti bendruomenės poreikiai, ignoruoti aktualūs klausimai.
T. Ramanauskas jau anksčiau yra sakęs, kad įstatymo, numatančio žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams, rengėjai elgiasi drastiškiau negu okupantai. Panašų argumentą jis pakartojo ir ketvirtadienį.
„Šimtmečius mūsų kartos gyveno čia (...) praėjo Pirmasis pasaulinis, Antrasis pasaulinis karas, po kurio okupantai atėmė žemes, tačiau nesunaikino archyvų, dėl to per nepriklausomybę mes jas atsiėmėme. Dabar jūs ateinate ir (...) nesuteikiat galimybės išnuomoti, bet atimat ir sunaikinat mūsų istoriją. Išraunat mano protėvių istoriją su šaknim, paniekinat ir sunaikinat“, – kalbėjo jis.
Dar viena iš bendruomenės narių piktu tonu pabrėžė, kad Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą rengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM) neįsiklausė į suinteresuotus asmenis, su jais nesiderėjo.
Pasipiktinusių bendruomenės narių ministras klausė, ar pastarieji kreipėsi į Baltarusiją dėl šioje šalyje netoli sienos įkurto poligono panaikinimo.
Ministras kelis kartus pabrėžė, kad į visus klausimus bendruomenei ne kartą raštu ir žodžiu buvo atsakyta.
„Gerai, kad tie klausimai buvo. Džiaugiuosi, jog mes nepasirinkome siūlymų kažką daryti slapta, eiti tartis kažkaip individualiai su kiekvienu. Mes važiavome į bendruomenę, mes važiavome ir atsakinėjome į nepatogius klausimus, mes girdėjome poreikius bendruomenės ir stengėmės atliepti tai įstatyme“, – aiškino R. Kaunas.
T. Ramanauskas taip pat pabrėžė, jog nebuvo atlikta triukšmo taršos analizė. Atsakydamas R. Kaunas tikino, kad triukšmo žemėlapis bus sukurtas.
KAM teigimu, po įstatymo priėmimo bus išsiunčiami pranešimai teritorijoje turto turintiems savininkams. Kompensacijų siūlymus tikimasi pateikti iki kitų metų pradžios, o pinigus pervesti iki 2027-ųjų vidurio.
Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.
Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, bei kitus turto savininko neturtinius praradimus.
Už gyvenamosios paskirties statinius, esančius gyvenamojoje teritorijoje, savininkams ketinama išmokėti po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją, o už žemės ūkio, miškų ūkio paskirties sklypą ar komercinį statinį – per 5 tūkst. eurų išmoką.
Teise savarankiškai turtą valstybei perduoti lengvatinėmis sąlygomis gyventojai galės pasinaudoti dešimt metų.
