Ukrainos vaikų deportacija yra sisteminga ir sąmoninga Rusijos Federacijos politika, kurią bandoma pateisinti kaip „evakuaciją dėl grėsmių saugumui“. Tačiau, kaip rodo konflikto eiga, pati Rusija sukūrė ir toliau kuria tas grėsmes. Neteisėtai vaikai išvežami jau ne vienus metus. Po Krymo okupacijos Rusija ėmėsi įgyvendinti programas, kurių tikslas – neteisėtas vaikų iš Ukrainos įvaikinimas rusų šeimose, tačiau masinį lygį deportacijos pasiekė 2022 m. vasarį, dar prieš prasidedant plataus masto invazijai.
Vaikų deportacija ir priverstinis perkėlimas yra karo nusikaltimas ir tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Ženevos konvencijų, pažeidimas. Tikslų pagrobtų vaikų skaičių žino tik Rusija, kuri atsisako teikti informaciją ir blokuoja prieigą prie duomenų tarptautinėms humanitarinėms misijoms. Ukrainos žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Rusijos žinioje šiuo metu gali būti iki 1,6 milijono iš Ukrainos išvežtų vaikų.
Šiame etape kyla praktinis klausimas: kaip atrodo vaiko reabilitacijos procesas po grįžimo, kalbant apie medicininę priežiūrą, psichosocialinę paramą ir tolesnę pagalbą? Lietuva, puikiai suprasdama, ką reiškia traumuojančios patirtys sovietinės okupacijos metais, tapo viena iš pirmųjų šalių, pasiūliusių reguliarų ir struktūruotą tokios reabilitacijos mechanizmą, kurį kitos šalys galėtų imti kaip pavyzdį.
2025 m. pabaigoje pirmieji septyni Ukrainos vaikai, grįžę iš deportacijos ir priverstinio perkėlimo į Rusijos Federaciją, atvyko į Lietuvos Respubliką dalyvauti ilgalaikėje medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos programoje. Lietuva oficialiai tapo pirmąja šalimi, atvėrusia sistemingą tarptautinį reabilitacijos kanalą nuo deportacijos, kaip karo nusikaltimo, nukentėjusiems vaikams.
Ši programa buvo inicijuota reaguojant į problemos mastą. Esant tokioms aplinkybėms, reabilitacija tampa praktine priemone, padedančia atkurti iš deportacijos grįžusių vaikų sveikatą, suteikti jiems stabilumo. Praktikoje reabilitacija yra integruota į nacionalinę reintegracijos sistemą, todėl programoje dalyvavęs vaikas ir jo šeima gauna aiškų tolesnių veiksmų planą bei nuolatinę paramą Ukrainoje.
Medicininė ir psichosocialinė reabilitacijos programa įgyvendinama bendradarbiaujant su Ukrainos pirmosios ponios biuru, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir kitais partneriais, taip pat remiantis Ukrainos prezidento iniciatyva „Bring Kids Back UA“. Ši iniciatyva vienija valstybines institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir tarptautinius partnerius, siekiančius sugrąžinti visus Ukrainos vaikus, kuriuos Rusija deportavo arba prievarta perkėlė.
Amžiaus riba, nuo kurios Lietuva imasi globoti deportaciją patyrusius vaikus, yra 10 metų, tačiau buvo padarytos išimtys jaunesniems vaikams, įskaitant keturmečius ir septynmečius.
Iki 2026 m. balandžio programą jau buvo baigę 36 vaikai ir 16 globėjų. Programa apima 22 dienas trunkančią medicininę reabilitaciją, vaikų psichiatrų konsultacijas, specializuotus tyrimus bei fizinių negalavimų, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimų gydymą.
Vaikai ir juos lydintys suaugusieji gauna pagal jų poreikius bei patirtus trauminius išgyvenimus pritaikytą gydymą ir dalyvauja Lietuvos savivaldybių organizuojamoje kultūrinėje programoje. Okupaciją ir priverstinį perkėlimą patyrusiam vaikui medicininių ir psichosocialinių aspektų integravimas į vieną gydymo planą yra pagrindinė saugaus sveikimo sąlyga.
Iki 2026 m. balandžio 7 d., įgyvendinant iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, Ukrainai pavyko susigrąžinti 2 083 vaikus, kurie buvo deportuoti ir prievarta perkelti arba kuriems grėsė deportacija. Daugumai jų sugrįžimas reiškia ilgo atsigavimo proceso pradžią.
Koordinavimo centro atlikta analizė rodo, kad dauguma vaikų okupacijos metu negavo medicininės pagalbos. Ilgalaikis stresas sukėlė kvėpavimo ir neurologinių sutrikimų, regos problemų, virškinimo trakto bei raumenų ir kaulų sistemos ligų, taip pat ryškių psichologinio išsekimo simptomų.
Šios medicininės pasekmės yra tiesiogiai susijusios su psichosocialine patirtimi, kurią lemia gyvenimas okupacijos sąlygomis: pagrobėjų daromas spaudimas, priverstinis Rusijos pilietybės suteikimas, indoktrinacija ir militarizacija, izoliacija, tėvų netektis ir atskyrimas nuo šeimos. Daugeliu atvejų vaikai buvo išvežti tūkstančius kilometrų nuo namų, prarado bet kokį ryšį su gimtine, o visa jų praeitis buvo ištrinta ir slepiama.
Atskirų vaikų patirtys iliustruoja šių traumų mastą. Kai kurie iš jų anksti neteko vieno ar abiejų tėvų, ilgą laiką gyveno okupacijos sąlygomis be nuolatinės priežiūros ir nuolat jautė grėsmę, kad bus apgyvendinti globos įstaigose. Jų grįžimas į Vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir vėlesnis apgyvendinimas šeimose tapo pirmuoju žingsniu siekiant atkurti saugumo ir stabilumo pojūtį.
Reabilitacijos programa Lietuvoje yra vienas iš platesnės Tarptautinės koalicijos už Ukrainos vaikų sugrįžimą veiklos komponentų. 2025 m. spalio mėnesio duomenimis, šią koaliciją sudaro 44 šalys, Europos Taryba, Europos Sąjunga ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė asamblėja. Tai rodo, kad tarptautinė parama gali būti ilgalaikė, sisteminga ir integruota į nacionalines reintegracijos sistemas. Ji yra pavyzdys kitoms vyriausybėms: pagalba turi būti reguliari, grindžiama aiškiais kriterijais ir suderintomis procedūromis, kad Ukrainos pusė galėtų planuoti paramą, o šeimos suprastų, kokie bus tolesni žingsniai.
Šia programa kuriamas modelis, kurį gali perimti kitos valstybės. Toks požiūris stiprina Ukrainos gebėjimus spręsti didžiulę problemą, nes bendras Rusijos žinioje esančių vaikų skaičius siekia šimtus tūkstančių. Jei kitos valstybės pradės įgyvendinti panašias programas, remdamosi sutartais standartais ir skaidriai bendradarbiaudamos su Ukrainos institucijomis, atsiras galimybė sukurti į ilgalaikius rezultatus orientuotą tarptautinių reabilitacijos kanalų tinklą.
Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikai už lyderystę, nuoseklumą ir pasiryžimą skirti išteklių bei dalytis patirtimi, siekiant padėti Ukrainos vaikams atsigauti. Lietuvos patirtis yra praktinis pavyzdys Ukrainos partneriams, kaip solidarumą paversti veiksmingais ir pritaikomais valstybės lygmens sprendimais.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
