Saldumynai dažnai laikomi pagrindine dantų ėduonies priežastimi, tačiau dantims kenkia ne tik jie – svarbų vaidmenį atlieka ir maisto valgymo įpročiai bei kasdienė burnos higiena, rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Vaistininkė Judita Voverė pabrėžia, kad svarbu yra suprasti, kas vyksta burnoje po maisto vartojimo ir laikytis nuoseklios burnos higienos rutinos.
„Mūsų burnoje natūraliai gyvena šimtai skirtingų bakterijų, kurios, susimaišiusios su seilėmis ir maisto likučiais, ant dantų paviršiaus sudaro apnašas. Būtent šiose apnašose esančios bakterijos aktyviausiai skaido cukrų, išskiria rūgštis ir mažina burnos pH, todėl pradeda irti dantų emalis. Ilgainiui, jei apnašos nėra tinkamai pašalinamos, jos kietėja ir virsta dantų akmenimis, kurie siejami su ėduonies, dantenų uždegimo ar kitų burnos ligų atsiradimu“, – sako J. Voverė.
Cukrus slypi ne tik saldumynuose
Pasak vaistininkės, didžiausia problema kyla tada, kai rūgšties lygis burnoje nekinta ilgą laiką, pavyzdžiui, dažnai užkandžiaujant ar gurkšnojant saldžius gėrimus. Nereikėtų pamiršti, kad cukrus į burną patenka ne tik su desertais ar saldainiais. Dalis jo slypi produktuose, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo saldūs, todėl dažnai nėra vertinami kaip rizikos veiksnys dantims.
„Cukraus galima rasti įvairiuose padažuose, pavyzdžiui, pomidorų ar salotų užpiluose, taip pat saldintuose pieno produktuose, jogurtuose, varškės desertuose, pusryčių dribsniuose ar net duonos gaminiuose. Be to, daug greitai pasisavinamų paprastųjų angliavandenių yra miltiniuose kepiniuose, kurie jau burnoje pradedami skaidyti į cukrus. Šio proceso metu burnos bakterijos išskiria rūgštis, kurios ardo dantų emalį“, – sako vaistininkė J. Voverė.
Papildomą riziką gali kelti ir tam tikros maisto savybės. Prie dantų paviršiaus prilimpantys produktai, tokie kaip karamelė, džiovinti vaisiai ar saldūs kepiniai burnoje išlieka ilgiau, todėl rūgščių poveikis gali tapti intensyvesnis. Panašiai veikia ir saldinti gėrimai – net ir nedideliais kiekiais vartojami dažnai, jie palaiko rūgščią aplinką, kuri ilgainiui silpnina emalį.
Tinkama burnos higiena – daugiau nei dantų valymas
Vaistininkė pabrėžia, kad siekiant apsaugoti dantis nuo ėduonies būtina laikytis nuoseklios ir visapusiškos burnos higienos rutinos bei tinkamai pasirinkti reikalingas priemones. Žinoma, taip pat svarbus ir dantų valymo dažnis – juos rekomenduojama valyti bent du kartus per dieną, skiriant tam ne mažiau kaip 2 minutes.
„Renkantis dantų pastą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į fluoro kiekį – ši medžiaga stiprina dantų emalį ir padeda apsaugoti jį nuo rūgščių poveikio. Vaikams iki 6 metų amžiaus fluoro kiekis dantų pastoje turėtų neviršyti 1000 ppm, o suaugusiems gali siekti 1450 ppm. Taip pat svarbus pastos abrazyvumas, RDA rodiklis neturėtų viršyti 70-ies, kad nepažeistų emalio. Jei naudojama balinamoji dantų pasta, ją reikėtų rinktis atsargiai – dažniausiai pakanka naudoti kartą per dieną, o kitam valymui pasirinkti švelnesnę, kasdieniam naudojimui skirtą pastą“, – sako J. Voverė.
Visgi ji pabrėžia, kad daugelis jau supranta, kad vien dantų valymo nepakanka – svarbi ir tarpdančių priežiūra, naudojant siūlą ar specialius šepetėlius. Nors papildomai gali būti naudojamas irigatorius, vaistininkė primena, kad jis nepakeičia dantų siūlo, nes nepašalina apnašų mechaniškai. Tarpdančius rekomenduojama valyti bent kartą per dieną, geriausia – vakare prieš miegą.
„Taip pat reikėtų nepamiršti liežuvio priežiūros – tam gali būti naudojami specialūs liežuvio valikliai ar grandikliai. Esant poreikiui, galima naudoti ir burnos skalavimo skystį, padedantį sumažinti bakterijų kiekį, tačiau jį naudoti reikėtų tarp valgių, o ne po dantų valymo, kaip dažnas mėgsta. Iš esmės dantų priežiūros rutina turėtų atrodyti taip: išsivalome tarpdančius siūlu, nuvalome liežuvį, išvalome dantis, išskalaujame nedideliu kiekiu vandens“, – sako vaistininkė ir priduria, kad tinkamai suformuoti kasdieniai įpročiai leidžia sumažinti bakterijų poveikį ir padeda ilgiau išsaugoti dantų bei dantenų sveikatą.
Kada vien įprastos dantų valymo rutinos nepakanka?
J. Voverė pabrėžia, kad gebėti laikytis tinkamos burnos ir dantų higienos yra puiku, tačiau net ir tai nepakeičia reguliarių vizitų pas odontologą, mat dalis dantų ir dantenų pažeidimų ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Jei atsiranda dantų jautrumas, kraujuoja dantenos, jaučiamas nemalonus kvapas ar pastebimi dantų spalvos pokyčiai, tai ženklas, kad reikėtų neatidėliotinai kreiptis į specialistą.
„Taip pat reikėtų nepamiršti profesionalios burnos higienos, kuri leidžia pašalinti sukietėjusias apnašas ir dantų akmenis, kurių namuose pašalinti neįmanoma. Ją atlikti rekomenduojama kas 6 mėnesius. Tačiau žmonėms, turintiems dantenų ligų, nešiojantiems breketus, rūkantiems ar linkusiems į gausesnį apnašų kaupimąsi, procedūrą reikėtų kartoti dažniau, kas 3–4 mėnesius“, – sako vaistininkė.
Ji įspėja, kad dantų ir burnos priežiūra yra svarbi ir vaikams. Pirmąjį vizitą rekomenduojama planuoti susiformavus pieninių dantų sąkandžiui, maždaug nuo 2–3 metų amžiaus, o vėliau reguliariai lankytis pas burnos higienistą. Tokia profilaktika leidžia formuoti tinkamus įpročius nuo ankstyvo amžiaus ir padeda išvengti sudėtingesnių problemų ateityje.
