Rusija šių metų pabaigoje dislokuos naująją tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, kurią po atlikto bandymo Vladimiras Putinas pavadino galingiausia pasaulyje. Rusijos branduolinio atgrasymo programą Kremlius pavertė viešosios retorikos priemone, kuri, analitikų vertinimu, naudojama kaip šantažas siekiant atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai.
Rusijos gynybos ministerijos įraše – naujosios tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ paleidimas. Raketą, skirtą branduoliniams užtaisams gabenti ir taikiniams už tūkstančių kilometrų kituose žemynuose smogti, planuojama dislokuoti metų pabaigoje. V. Putinas kalba, kad naujoji raketa gali įveikti visas esamas ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas.
„Tai yra galingiausia raketų sistema pasaulyje, savo galimybėmis prilygstanti šiuo metu mūsų arsenale esančiai raketų sistemai „Vojevoda“, kuri buvo sukurta dar Sovietų Sąjungos laikais. Bendras pristatomo kovinio svoris daugiau nei keturis kartus viršija bet kurį egzistuojantį Vakarų atitikmenį“, – kalba Rusijos prezidentas V. Putinas.
Ekspertų vertinimu, V. Putinas linkęs perdėti naujosios raketos galimybes, anot jų, „Sarmat“ veikimo nuotolis siekia apie 18 tūkstančių kilometrų, o raketa gali gabenti iki 10 tonų sveriantį kovinį krovinį – gerokai mažiau, nei tvirtina V. Putinas.
„Sarmat“ pirmą kartą turėjo būti dislokuota dar 2018 metais, bet projektą lydėjo daugybė nesėkmingų bandymų ir trikdžių. Viena bandomoji raketa, stebėtojų vertinimu, pernai sprogo praėjus vos kelioms sekundėms po paleidimo.
„Rusija ir Jungtinės Valstijos turi maždaug po 7 tūkstančius branduolinių ginklų, nors Rusija jų tikriausiai turi šiek tiek daugiau. Daug jų laikomi rezerve ir nėra parengti aktyviai naudoti“, – sako Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro direktorius Johnas Erathas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios V. Putinas ne kartą priminė pasauliui apie Rusijos branduolinio arsenalo dydį ir galią.
„Siekiama pasiųsti žinią Ukrainą remiančioms šalims, kad egzistuoja tam tikra riba. Jie nesako, kur ji yra, tačiau tam tikru momentu, jei ši riba būtų peržengta, galėtų būti pasitelkti branduoliniai ginklai. Todėl aišku, kad Rusija šiuos ginklus naudoja kaip šantažo priemonę. Branduolinis ginklas naudojamas diplomatijoje“, – teigia centro vadovas.
V. Putinas atnaujino branduolinę doktriną prieš dvejus metus, Ukrainai pirmą kartą kare panaudojus amerikiečių ilgojo nuotolio ATACMS raketas Rusijos teritorijoje. Atnaujintoje doktrinoje teigiama, kad bet kokia nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusiją, vykdoma dalyvaujant branduolinei valstybei ar jai remiant, bus laikoma bendru išpuoliu.
Rusija oficialiai įtraukė Baltarusiją į savo branduolinį „skėtį“, kai V. Putinas pernai paskelbė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą šalyje.
Maskva naujoje doktrinoje teigia, kad gali panaudoti branduolinius ginklus konvencinės atakos prieš Rusiją ar Baltarusiją atveju, jei tokia ataka sukeltų „rimtą grėsmę jų suverenitetui ar teritoriniam vientisumui“. Ankstesnėje doktrinos versijoje buvo kalbama apie grėsmę „pačiam valstybės egzistavimui“.
„Rusijos branduolinė doktrina numato, kad ji turi branduolinius ginklus savo šalies gynybai, kaip ir visos branduolinį arsenalą turinčios valstybės. Įdomu, kad doktrina buvo šiek tiek pakeista – joje pridėta, kad branduoliniai ginklai gali būti naudojami ir Rusijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui ginti, o tai yra tam tikra nauja detalė“, – kalba J. Erathas.
Vakarų valstybės nesirengia keisti savo branduolinės laikysenos, tokius V. Putino pareiškimus vadindamos neatsakinga retorika.
