Lauko taktikos pratybose „Geležinis Vilkas“ teikti pagalbą sužeistiesiems kartu su karo medikais treniravosi ir civiliai gydytojai, slaugytojai. Imituojant evakuaciją iš mūšio lauko sužeistieji vežti į Kaišiadorių, Jonavos, Kauno ligonines. Ligoninių vadovai sako, rengiantis ekstremaliosioms situacijoms mažesnių ligoninių pajėgumus reikėtų stiprinti.
Pagal pratybų scenarijų į Kaišiadorių ligoninę vienu metu kariniu transportu atvežama 13 sužeistų karių, 3 iš jų – sunkiai sužeisti. Ligoninės koridoriuje akimirksniu tampa ankšta ir triukšminga. Medikų užduotis – nustatyti prioritetus ir suteikti pirmąją pagalbą.
„Rajono ligoninei šitas iššūkis yra gana didelis, nes chirurgijos skyriaus operacinės turėtų būti įveiklintos, dėl to čia reikės maksimalios viso personalo pagalbos“, – teigia Kaišiadorių ligoninės gydytojas Tomas Mickevičius.
Pagalbos galimybės ribotos. Stacionarus chirurgijos skyrius, kuris leistų atlikti sudėtingesnes operacijas, ligoninėje panaikintas jau daugiau kaip 10 metų. Teikiamos tik dienos chirurgijos paslaugos.
„Kyla klausimų, iš kur gauti chirurginių instrumentų, iš kur atvažiuotų chirurgų komanda, jei atsitiktų X diena. Kaip minėjau, civiliniame gyvenime esant rimtesnių sužeidimų gabenam į centrus“, – sako Kaišiadorių ligoninės direktorius Linas Vitkus.
Perkėlimas į centrus imituojamas ir per pratybas. Sužeistieji pervežami ne tik dėl itin sunkių traumų, bet ir dėl vietos trūkumo.
Bendrose karo medikų ir civilių medikų pratybose pasitelktas ir sraigtasparnis, jis nutupia netoli Kaišiadorių ligoninės. Iš čia pergabenami šeši sunkiausiai sužeisti pacientai. Jie skraidinami į Kauno ligoninę.
Skrydis trunka iki pusvalandžio. Apie tai, kad atskraidinami sunkiai sužeisti žmonės, jau informuoti Kauno ligoninės medikai, Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Kartu su 200 karo medikų pratybose dalyvavo trys ligoninės: Kaišiadorių, Jonavos ir Kauno.
„Visos ligoninės gaus daug pacientų ir turės pasitikrinti savo procedūras, kaip geba pacientus pagydyti, surūšiuoti, evakuoti ir atlaisvinti vietas tolimesniems įvykiams“, – sako Karo medicinos tarnybos vadovė Inga Jancevičienė.
Esant masinei nelaimei, anot specialistų, svarbi ne tik gydytojų kompetencija, bet ir jų vadybiniai gebėjimai koordinuoti darbą ir paskirstyti pacientus.
„Kaip kuo greičiau didesniam skaičiui pacientų suteikti pagalbą, kaip atidėti pagalbos poreikį pacientui ir stabilizuoti jo būklę, jei visiems iš karto negalima suteikti pagalbos“, – sako Kauno ligoninės ekstremaliųjų situacijų grupės atstovas Edgaras Diržius.
Anot Kauno ligoninės vadovės, dabartinės grėsmės reikalauja ne tik infrastruktūros pokyčių, bet ir praktiškai tikrinti pasirengimą.
„Turime būti greiti, greitai orientuotis situacijoje, kad chirurgija, pirmoji pagalba pacientams bus visiškai kitokia, kad reikės greitai priimti sprendimus, greitai užtikrinti didelį kiekį vaistų, priemonių ir kitų dalykų“, – teigia Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė.
Sveikatos apsaugos ministerija yra atrinkusi 23 ligonines, kurios veiktų karo atveju. Ligoninių vadovai sako, ruošiantis grėsmėms išskaidyti sveikatos priežiūros paslaugas būtina.
„Valstybinė politika – viską sukaupti centruose, tai jeigu jie keli, priešui labai patogu – kelis centrus sutvarkai ir problema išspręsta“, – komentuoja L. Vitkus.
Rengiantis ekstremaliosioms situacijoms jau 60 Lietuvos medikų vyko į stažuotes Ukrainoje, per artimiausius dvejus metus į komandiruotes ketinama išsiųsti dar apie 120 medikų.
