Analitikas apie Trumpo taikos plano punktus: metė kaip spagečius ir žiūri, kas prilips

Ukraina išgyvena „vieną iš sunkiausių momentų mūsų istorijoje“ – taip šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į netikėtai paskelbtą vadinamąjį 28 punktų taikos planą. Visgi sekmadienį surengtos derybos tarp JAV ir Ukrainos atstovų kiek sumažino įtampą, o ankstesnis terminas Kyjivui apsispręsti dėl plano iki Padėkos dienos, panašu, atidėtas. 

„Rusų norų sąrašas“

Ketvirtadienį žiniasklaidoje ėmė plaukti detalės apie JAV vadinamąjį 28 punktų taikos planą. Neįtraukiant Kyjivo ar Europos, planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, sukurpė JAV specialusis pasiuntinys Steve`as Witkoffas, kuris anksčiau buvo nekilnojamojo turto vystytojas, ir Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui. Žiniasklaida juos praminė „diplomatijos pradinukais“.

Nėra visai aišku, iš kur kilo ir pati plano iniciatyva – grupė JAV senatorių šeštadienį pareiškė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio jiems patvirtino, jog dokumentas „nėra administracijos planas“, o „rusų norų sąrašas“, visgi pats M. Rubio vėliau paskelbė, kad „taikos pasiūlymą parengė JAV“. Ukrainą ir Europą šokiravo tai, kaip stipriai šio plano punktai atliepė Rusijos karo tikslus, o netrukus buvo pastebėta, kad bent dalis plano iš pradžių galėjo būti parašyta rusų kalba.

Ukrainos politikos analitikas Oleksandras Kraievas LRT.lt komentuoja, kad pirminis planas rodo JAV prezidento Donaldo Trumpo norą kuo greičiau ir bet kokiomis sąlygomis pasiekti paliaubas, bet ne iš tiesų užbaigti karą. Jis priminė JAV prezidento seną norą gauti Nobelio taikos premiją.

„Tai yra ne apie visišką karo sustabdymą, ne apie konflikto priežasčių pašalinimą, ne apie stabilesnę ir saugesnę padėtį tarp valstybių. Taip jis tik siekia apsiskelbti didžiu diplomatu, didžiu taikos kūrėju ir žmogumi, kuris gali sustabdyti konfliktą vien pirštų spragtelėjimu“, – teigia Kyjive įsikūrusio Užsienio politikos tarybos „Ukrainian Prism“ Šiaurės Amerikos programos direktorius.

Pirminiame plane nurodoma, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis būtų apribotas iki 600 000 karių; kad Ukraina savo Konstitucijoje įtvirtintų įsipareigojimą nestoti į NATO; kad Krymas, Luhanskas ir Doneckas būtų pripažinti kaip de facto priklausantys Rusijai.

„Mes iš esmės atsisakytume daugumos raudonųjų linijų, kurios padėjo išlaikyti taiką Europoje per pastaruosius 30 metų“, – LRT.lt planą įvertino viena iš Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) Europos saugumo programos direktorių Jana Kobzova.

Šios raudonosios linijos – tai sienų neliečiamumas, jėga užgrobtų teritorijų nepripažinimas ir kitų šalių sąjungų pasirinkimo laisvės gerbimas.

ECFR vyresnioji politikos ekspertė perspėja ir dėl pirminiame plane numatyto Donbaso demilitarizavimo.

„Tai yra gynybinė linija, kuri 11 metų sulaikė Rusiją – nuo tada, kai ji pirmą kartą įsiveržė į Donbasą. Jei ši linija būtų demilitarizuota, tai reikštų, kad Rusija turėtų idealias sąlygas po kelerių metų surengti dar vieną puolimą per Donbasą“, – pažymi J. Kobzova.

Jei ši linija būtų demilitarizuota, tai reikštų, kad Rusija turėtų idealias sąlygas po kelerių metų surengti dar vieną puolimą per Donbasą.

J. Kobzova

Tuo metu pagal planą agresorė sulauktų didelių nuolaidų – Rusija būtų grąžinta į pasaulinę ekonomiką; pakviesta vėl prisijungti prie G8; gautų 50 proc. Zaporižios atominės elektrinės pagamintos elektros energijos. Vienas kritinių punktų taip pat numato, kad „visos šio konflikto šalys gaus visišką amnestiją už savo veiksmus karo metu“ ir ateityje neteiktų jokių pretenzijų. Kitaip tariant, Rusijos įvykdyti karo nusikaltimai nebūtų tiriami.

„Pirmoji plano versija, kuri buvo paskelbta, būtų palanki Rusijai, o ne Ukrainai. Ji tam tikra prasme paverstų Ukrainą tarsi protektoratu, nes šalis neturėtų suverenių sprendimų galios“, – šio plano versijos reikšmę Ukrainai apibendrina ECFR vyresnioji politikos ekspertė.

„Neišvirusi“ Trumpo diplomatija

Svarbu ir tai, kad šis už uždarų durų suregztas planas turėtų egzistencinių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir Europai. Ypač pažeidžiamas galėtų tapti NATO rytinis flangas.

Pirmiausia, Rusija kelia sąlygą, kad NATO nebesiplės, o tai reiškia, kad trečioji šalis įsitvirtintų teisę spręsti, kas įstoja į Aljansą, o kas ne. Be to, tai reikštų ribojimą prisijungti prie NATO ne tik Ukrainai, bet ir, pavyzdžiui, Moldovai ar Austrijai.

ECFR ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad itin pavojingas yra antrasis plano punktas: „Bus sudaryta išsami nepuolimo sutartis tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos. Visi paskutinių 30 metų neaiškumai bus laikomi išspręstais.“

Ji pažymi, kad po šiuo punktu slepiasi seniai išsakytos Maskvos pretenzijos – NATO infrastruktūros ir karių buvimas Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Šis pasiūlymas iš tiesų yra gana pavojingas – ne tik pačiai Ukrainai, bet ir todėl, kad jis leidžia manyti, jog JAV būtų atviros diskutuoti apie NATO infrastruktūros mažinimą Baltijos šalyse ir kitose Rytų flange esančiose teritorijose“, – nurodo J. Kobzova.

„Šis 28 punktų planas man primena garsų pokštą apie tai, kaip galima patikrinti, ar spagečiai jau tinkamai išvirti – tiesiog paimi lėkštę spagečių ir meti juos į sieną. Jei jie prilimpa prie sienos, vadinasi, išvirti tinkamai, – JAV prezidento naujausią bandymą užbaigti karą apibūdina O. Kraievas. – Šiuo atveju aš tikrai tikiu, kad Trumpas tiesiog paėmė visas pasiūlytas idėjas, kurias išgirdo iš Dmitrijevo, kai jis buvo JAV, visas idėjas, kurias pats sugalvojo, ir tiesiog „metė jas į sieną“, kad pamatytų, kas prilips Ukrainai, kas – Rusijai, o kas – europiečiams.“

Pasak jo, tiek ukrainiečiai, tiek europiečiai privalėjo įrodyti, kad niekas taip lengvai „neprilips“.

„Kad jo diplomatijos spagečiai net nėra al dente. Jie tiesiog nėra tinkamai išvirti. Tai nėra tas patiekalas, kurį užsisakėme Trumpo diplomatijos restorane“, – sako Ukrainos politikos analitikas.

Tai nėra tas patiekalas, kurį užsisakėme Trumpo diplomatijos restorane.

O. Kraievas

Posūkis Ženevoje

Dėl to jau sekmadienį Ženevoje prasidėjo derybos tarp JAV ir Ukrainos atstovų, siekiant derybų svarstykles palenkti į Ukrainos pusę. Šalių atstovai nagrinėjo atskirai kiekvieną plano punktą ir nors nepaskelbta, kas tiksliai buvo sutarta, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pareiškė, kad peržiūrėtas naujas dokumentas atitinka Kyjivo „pagrindinius prioritetus“.

„Tai yra gyvas, nuolat kintantis dokumentas. Kiekvieną dieną, gavus naujos informacijos, jis keičiasi“, – sekmadienį po derybų Ženevoje su Ukrainos delegacija taip pat pažymėjo JAV valstybės sekretorius.

Nors anksčiau D. Trumpas nurodė, kad Kyjivui duoda laiko apsispręsti iki Padėkos dienos šį ketvirtadienį, sekmadienį M. Rubio visgi pažymėjo, kad naujas terminas yra „kiek įmanoma greičiau“.

Abi šalys susitarė artimiausiomis dienomis tęsti darbą.

Pirmadienį D. Trumpas taip pat pakomentavo derybas, pareikšdamas, kad „galbūt vyksta kažkas gero“.

„Vertinu tai kaip nedidelę pažangą gerinant tai, kas iš pradžių atrodė kaip Ukrainos kapituliacijos planas, – sako J. Kobzova. – Manau, kad ne tik ukrainiečiai, bet ir europiečiai labai aiškiai pasakė, jog yra dalykų, kurių jie tiesiog netoleruos. Gerai, kad dialogas su amerikiečių puse tęsiasi.“

Gerai, kad dialogas su amerikiečių puse tęsiasi.

J. Kobzova

Ji pripažįsta, kad nors atrodė, kad Europos lyderiai buvo prigauti nepasiruošę, jie visgi sugebėjo rasti bendrą atsaką kartu su Ukraina. J. Kobzova teigiamai vertina tai, kad Europa iš karto neatmetė plano, kas, anot jos, leido išlaikyti amerikiečių dėmesį ir nepriimtinus punktus paversti diskusijų objektu.

Europa taip pat paskelbė savo taikos planą, pagal kurį Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat neturėtų pripažinti okupuotų teritorijų kaip de facto priklausančių Rusijai. Pasiūlymuose numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį iki 800 tūkst.

Pasak ECFR ekspertės, tikėtina, kad ukrainiečiai siekia pakeisti punktus, kuriuos jie akcentavo ir anksčiau, t. y. kad Ukraina de jure nepripažins okupuotų teritorijų; kad neatiduos neužgrobtų teritorijų Luhansko ir Donecko srityse; kad pati spręs, ką įrašyti į savo Konstituciją bei kokio dydžio kariuomenę turėti.

„Financial Times“ pirmadienį pranešė, kad parengtas naujas 19 punktų planas, tačiau politiniu požiūriu jautriausi klausimai palikti spręsti šalių prezidentams.

„Iš pradinės versijos liko labai nedaug“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia.

„Aš tikrai tikiu, kad šis dokumentas bus pakeistas. Mes judėsime su juo pirmyn. Jis bus labiau proeuropietiškas, proukrainietiškas. Galbūt esu šiek tiek optimistiškas dėl to, bet mano pagrindinė mintis ta, kad ne tik amerikiečių diplomatijai ar tarptautinei darbotvarkei, bet ir pačiam Trumpui daryti sandorius pagal Ukrainos sąlygas yra daug, daug pelningiau nei pagal Rusijos“, – vertina O. Kraievas.

„Pats Trumpas sakė, kad Putinas visada kalba labai sklandžiai, labai gerai, bet po to nieko neįvyksta“, – priduria jis.

Todėl nors dabar visas dėmesys sutelktas į spaudžiamą Ukrainą ir jos reakciją, taip pat iki galo išlieka neaiškūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino planai. Jis iki šiol atmetė visas geranoriškas derybas. Anot ECFR ekspertės, jau net itin palankus pirminis taikos planas neatitiko Rusijos prezidento ilgalaikių tikslų ne tik Ukrainoje, bet ir Europoje.

„Paskelbtame plane daug dėmesio skiriama ekonominei naudai, kuri yra svarbi Rusijai, tačiau, kaip žinome iš daugelio paties prezidento Putino pareiškimų, tai nėra vieninteliai jo motyvai. Jam rūpi – ir jis tai labai aiškiai pasakė – kad Europoje nebūtų NATO infrastruktūros; jis nori visiškai kitokios Ukrainos ir kaimyninių šalių vizijos“, – akcentuoja J. Kobzova.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija negavo jokios oficialios informacijos apie Ženevos derybų rezultatus. Jis nurodė, kad Kremlius palauks, kol baigsis JAV ir Ukrainos derybos, bei nekomentuos žiniasklaidos pranešimų apie tokį „rimtą ir sudėtingą klausimą“.