Japonijos ir Pietų Korėjos nesutarimai dėl tarpusavio istorijos toliau trukdo šalims galutinai susitaikyti. Sekmadienį ir pirmadienį Japonijos Sado saloje rengtos ceremonijos – pagerbti žuvusieji aukso kasyklose per Antrąjį pasaulinį karą. Čia dirbo ne tik japonai, bet ir priversti korėjiečiai. Tačiau Seulas liko nepatenkintas Tokijo rengta ceremonija ir, ją boikotavęs, surengė atskirą minėjimą.
Baltos gėlės – tamsiose kasyklose žuvusiems darbininkams pagerbti. Į atminimo ceremoniją Japonijos Sado saloje kviesta ir Pietų Korėjos delegacija. Tačiau jai skirtos kėdės liko tuščios.
Vystydamos bendradarbiavimą, ypač gynybos srityje, šalys geba nustumti istorinius nesutarimus į šalį, bet jie vis prisimenami iš naujo.
„Man, kaip vietos gyventojui, labai apmaudu – nors atlikti parengiamieji darbai, rezultatas toks. Taip nuoširdžiai jaučiuosi“, – teigia Sado meras Riugo Vatanabe.
Kasyklose per Antrąjį pasaulinį karą priverstinai dirbo iki pusantro tūkstančio korėjiečių. Tačiau per Japonijos rengtą ceremoniją prisiminti visi darbininkai, ir priverstinis korėjiečių darbas neišskirtas. Aiškindamas boikoto priežastis, Seulas teigė nenorintis leistis į kompromisus su Japonija dėl istorinės atminties. Tokijas žingsnį pavadino „nuviliančiu”.
„Darbininkai iš Korėjos pusiasalio dirbo pavojingomis ir atšiauriomis sąlygomis čia, šachtose, toli nuo tėvynės, ir galvojo apie mylimas šeimas. Jie negalėjo grįžti į tėvynę iki pat karo pabaigos ir, deja, kai kurie iš jų čia mirė“, – aiškina Japonijos parlamentarė Akiko Ikuina.
Praeityje šalys parodė, kad geba susitarti. Japonijai pripažinus tamsią kasyklų praeitį ir pažadėjus kasmet rengti atminimo ceremonijas, Pietų Korėja sutiko neprieštarauti, kad keturis šimtmečius veikusios kasyklos būtų paskelbtos UNESCO paveldu.
„Dabar, kai kasyklos įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą, privalome apmąstyti salos istoriją ir iš naujo pasiryžti perduoti ją ateities kartoms“, – teigia Japonijos parlamentarė Akiko Ikuina.
Tačiau Pietų Korėja įsitikinusi – Japonija atgailauja neužtektinai. Vengia vartoti tikslius terminus karo siaubams apibūdinti, muziejuose neatskleidžia korėjiečių darbininkų istorijos.
Kritikos strėlės – ir dėl švietimo, patys japonai teigia apie karo siaubus žinantys nedaug.
„Nieko apie tai nežinojau. Maniau, kad japonai atliko visą sunkų darbą. Negerai, kad jie privertė dirbti sunkius darbus tuos, kurie gyveno už Japonijos ribų“, – sako lankytojas Hidedži Jamagami.
Nusprendusi nedalyvauti Japonijos organizuotame renginyje, Pietų Korėjos delegacija žuvusiuosius pagerbė atskirai.
„Tikiuosi, kad ir Korėja, ir Japonija nuoširdžiai stengsis užtikrinti, kad ir toliau būtų prisimenama skaudi 80 metų istorija“, – viliasi Pietų Korėjos ambasadorius Japonijoje Park Čeol hi.
Tačiau iki visiško susitaikymo gali prireikti daugiau. Japonija darbininkams padėkojo, bet už priverstinį darbą neatsiprašė.
