Estijos parlamentaras Marko Mihkelsonas teigia, kad Estija yra sunerimusi dėl Ispanijos veiksmų, nes ši prieštarauja didesnėms gynybos išlaidoms, neleidžia JAV naudotis karinėmis bazėmis Ispanijoje, siekia draugauti su Kinija ir perka rusišką naftą ir dujas. Visa tai, pasak jo, kenkia santykiams su NATO sąjungininkėmis, rašo estų visuomeninis transliuotojas ERR.
Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas M. Mihkelsonas pabrėžia, kad pernai vykusio NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu Ispanija paprieštaravo tam, kad iki 2035 m. būtų pasiektas 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimas. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas tuo metu teigė, kad didesnės išlaidos gynybai būtų nepagrįstas ir neproduktyvus sprendimas. Tokia NATO sąjungininkės Ispanijos pozicija, M. Mihkelsono teigimu, neramina Taliną.
„Aišku, kad tai neparodo akivaizdaus noro solidarizuotis su visomis sąjungininkėmis“, – pareiškė Estijos partiją „Reform“ atstovaujantis politikas.
Pastarąjį mėnesį Ispanija taip pat uždraudė JAV naudotis savo bazėmis ir oro erdve rengiant smūgius prieš Iraną. Tai kelia susirūpinimą M. Mihkelsonui, kaip ir Ispanijos parama Kubos vyriausybei.
„Kita problema yra tai, kad dabartinė Ispanijos kairiųjų pažiūrų vyriausybė yra viena didžiausių Kubos teroristinio režimo rėmėjų“, – pareiškė jis.
ERR primena kad, Ispanijos ministras pirmininkas P. Sanchezas taip pat pasisako už artimesnius ryšius su Kinija ir norėtų, kad Pekinas tarpininkautų siekiant išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
„Per pastaruosius ketverius metus jis ten (Pekine – ELTA) lankėsi keturis kartus. Per paskutinį vizitą jis pabrėžė arba akcentavo, kad Kinija privalo imtis lyderės vaidmens pasaulyje. Tai skamba, švelniai tariant, labai keistai, kai tai sako vienos didžiausių Europos valstybių lyderis“, – sakė M. Mihkelsonas.
Galiausiai jis priminė, kad Ispanija ir toliau perka iškastinį kurą iš Rusijos.
„Kovo mėnesį Ispanija iš Rusijos nusipirko naftos ir dujų už 350 mln. eurų. Tai didžiausia suma, kurią pastaruoju metu sumokėjo bet kuri Europos šalis. Labai liūdna tai matyti. Iš esmės kiekvienas ispanų Rusijai sumokėtas euras – ir visų kitų Europoje, kurie toliau perka rusiškas dujas – panaudojamas Ukrainos naikinimui ir ruošiantis dideliam karui prieš Europą“, – teigia Estijos parlamentaras.
Todėl jis įsitikinęs, kad tiek JAV, tiek kitoms NATO sąjungininkėms gali kilti pagrįstų klausimų dėl Ispanijos pozicijos Aljansui svarbiais klausimai.
„Iš mano apibūdintų veiksmų tikrai nematyti, kad viena didžiausių Europos valstybių pati demonstruotų ar kurtų vienybę Aljanse“, – pridūrė jis.
Politikas sutinka, kad nei Estija, nei kitos Europos Sąjungos šalys neturi daug svertų, kad galėtų paveikti Ispanijos politiką, nes didelį vaidmenį šiuo požiūriu vaidina JAV.
Jis teigia, kad JAV administracija gali paveikti Ispaniją ir, jo nuomone, dabar svarsto įmanomus variantus, ypač atsižvelgiant į Madrido poziciją pastarąjį mėnesį dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Anot M. Mihkelsono, Estijos interesas yra tas, kad NATO ir toliau egzistuotų, o atgrasymo priemonės būtų patikimos. Jis perspėja, kad Rusijos tikslas yra skatinti vidinius nesutarimus Aljanse tam, jog būtų pakirstas pasitikėjimas kolektyvinės gynybos principu.
Tuo metu Estijos tikslas, pasak politiko, yra tolimesnis Europos ir JAV bendradarbiavimas NATO.
„Negalime tapti Vladimiro Putino sąjungininkais šioje užkulisinėje kovoje ar neakivaizdžiame kare, padėdami jam sunaikinti Aljansą“, – pabrėžė Estijos parlamento narys.
ELTA primena, kad kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino stabdyti prekybą su Ispanija po to, kai Madridas uždraudė JAV lėktuvams naudotis šalies karinėmis bazėmis rengiant operacijas prieš Iraną.
Ispanija yra vienintelė iš 32 NATO valstybių, nesutinkant įgyvendinti naujo Aljanso išlaidų tikslo. Ministras pirmininkas P. Sanchezas yra pareiškęs, kad jo šaliai užtenka 2 proc. BVP išlaidų gynybos tikslams pasiekti.
