Jau savaitę 29-iose Europos šalyse veikia Atvykimo ir išvykimo sistema (Entry/Exit System (EES), skirta ne Europos Sąjungos piliečiams, norintiems atvykti į Bendriją. Nuskaitomi tokių atvykstančiųjų pirštų atspaudai ir veidai. Taip siekiama stiprinti ir Bendrijos saugumą – nuo sistemos diegimo pradžios rudenį į Bendriją neįleista beveik 30 tūkstančių asmenų, iš kurių beveik 1000 pripažinti galintys kelti grėsmę šalių narių saugumui.
Nuo lapkričio į Lietuvą per Medininkų pasienio punktą patekti norintiems ne Europos Sąjungos piliečiams vien paso nebeužtenka.
Nauja Atvykimo ir išvykimo sistema tikrina biometrinius duomenis, tai yra nuskenuoja veidą bei pirštų atspaudus. Šioje sistemoje keleivis gali užsiregistruoti pats, naudodamasis tam skirtais aparatais, arba jį gali užregistruoti pasienio pareigūnas.
„Kadangi tai yra nauja, naujovės visus baugina, tai, kiek pastebime, didžioji dauguma pasirenka eiti tiesiai pas pareigūną ir jau jis atlieka ta išankstinę asmens registraciją“, – sako Padvarionių pasienio užkardos specialistė Gintarė Miknevičienė.
Pasak pareigūnės, nauja sistema leidžia tiksliai žinoti, ar atvykusieji neviršijo leistino būti Europoje termino.
„Visgi datos spaudų yra atsisakyta pasienio kontrolės punktuose ir dienų skaičiavimas visoje Šengeno erdvėje turėtų būti sistemos problema, ne pasieniečių“, – teigia specialistė.
Tokia Atvykimo ir išvykimo sistema jau savaitę veikia 29-iose Europos šalyse. Etapais diegta nuo spalio, dabar sistema taikoma visuose šalių pasienio punktuose – nesvarbu, ar atvykstama oru, jūra, ar sausuma. Ir visur principas tas pats – nuskaitomas pasas bei biometriniai duomenys.
„Pagrindinis sistemos tikslas – supaprastinti iki šiol galiojusią atvykstančiųjų patikrą. Bet ne mažiau svarbus ir kitas – didesnė sienų kontrolė. Reikia užtikrinti, kad sieną kertantys asmenys iš tiesų atitiktų asmens dokumentuose nurodytą tapatybę, kad ji nebūtų klastojama“, – sako Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėja turizmui Anita Mendiratta.
Atvykstantieji turi užpildyti ir klausimyną, kuriame teiraujamasi, pavyzdžiui, ar asmuo turi grįžimo bilietą? sveikatos draudimą? Kokiu adresu Europoje gyvens? ar turi lėšų pragyvenimui, kol bus užsienyje? Ar yra padaręs nusikaltimų ir panašiai.
Naują tvarką keliautojai Briuselio oro uoste vertina skirtingai.
„Nemanau, kad reikalinga vėl atsakinėti į tuos pačius klausimus, nes pateikiame daug informacijos prašydami vizos. Tai dabar bus tarsi dubliavimas... Eilės ir taip ilgos“, – sako viena oro uoste LRT kalbinta moteris.
„Nežinau, kodėl reikėtų neklausti. Manau, kad jei žmonės nenori atsakyti į klausimus – tam yra priežastis“, – teigia kitas pašnekovas oro uoste.
Nuo sistemos diegimo pradžios rudenį fiksuota per 50 milijonų sienos kirtimų. Beveik 30-čiai tūkstančių asmenų neleista atvykti, iš jų beveik tūkstantis nurodyti kaip galintys kelti grėsmę Europos Sąjungos šalių saugumui.
„Nežinau, kiek tai prisidės prie saugumo. Ir iki šiol buvo vizų sistema ir kitokie tikrinimai – reikėtų tuo naudotis. Nemanau, kad papildomos taisyklės – idealu, jei iki galo nesupranti, ką jau turi“, – mano kitas oro uoste kalbintas vyras.
Visi atvykimai ir išvykimai arba atsisakymai įleisti elektroniniu būdu registruojami bendroje sistemoje.
