Su Europos lyderiais Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) vadovų iniciatyva nuotoliniu būdu penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino Lietuvos pasirengimą prisidėti užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje.
Kaip pranešė prezidentūra, susitikime aptartas galimas daugiašalės misijos formavimas siekiant užtikrinti saugią laivybą šiame strateginiame koridoriuje. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti įvairias paramos formas.
„Iraną laikome grėsme saugumui ir stabilumui, kaip Rusiją ir Baltarusiją. Tikiu, kad visos koalicijos šalys sutinka, kad Irano branduoliniai pajėgumai kelia grėsmę transatlantiniam saugumui. Taip pat Irano režimas prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą. Todėl turime būti pasirengę nedelsdami svarstyti galimybes, kaip remti Jungtines Valstijas, prisidedant prie Hormuzo sąsiaurio stabilumo užtikrinimo“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Susitikime šalių lyderiai aptarė saugumo padėtį Hormuzo sąsiauryje, laivybos laisvės užtikrinimo klausimus, tarptautinės bendruomenės veiksmų koordinavimą, daug dėmesio skirta ekonominiams laivybos iššūkiams, pagalbai įstrigusiems laivams bei jų įguloms.
Lietuvos vadovas sveikino Prancūzijos ir JK aktyvius veiksmus siekiant stiprinti regiono saugumą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę išlaikyti glaudų transatlantinį bendradarbiavimą ir dialogą su JAV.
Ši G. Nausėdos pozicija paskelbta po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir JK premjero Keiro Starmerio inicijuoto virtualaus valstybių vadovų susitikimo dėl Hormuzo sąsiaurio saugumo iniciatyvos.
Iranas šį laivybos koridorių pradėjo blokuoti, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje ėmė atakuoti Islamo Respubliką, o tai lėmė pasaulinių energijos kainų šuolį. Nepaisant trapių paliaubų, JAV dabar blokuoja Irano uostus.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris išliks „visiškai atviras“, kol tęsis karą Artimuosiuose Rytuose sustabdžiusios paliaubos.
Tačiau neaišku, ar jis turėjo galvoje dešimties dienų paliaubas, dėl kurių susitarė Libanas ir Izraelis, ir kurios įsigaliojo penktadienį, ar ankstesnes dviejų savaičių paliaubas tarp Irano ir JAV, prasidėjusias balandžio 8-ąją.
Savo ruožtu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada bus tęsiama iki taikos susitarimo su Teheranu sudarymo.
Europos lyderiai nerimauja, kad jei blokada tęsis, vartotojai pajus jos padarinius dėl didesnės infliacijos, maisto trūkumo ir skrydžių atšaukimų, nes baigsis reaktyviniai degalai.
Kovo antroje pusėje JK inicijavo bendrą pareiškimą, smerkiantį atakas prieš neginkluotą komercinę laivybą ir raginantį užtikrinti saugų judėjimą Hormuzo sąsiauriu. Pareiškimą parėmė apie 40 valstybių, tarp jų – Lietuva.
