Bulgarijos rinkėjai ruošiasi naujiems pirmalaikiams rinkimams, galintiems sugrąžinti į valdžią kairiosios pakraipos buvusį prezidentą Rumeną Radevą.
Bulgarijos rinkimai vyks sekmadienį, netrukus po to, kai Vengrijos rinkėjai atmetė autoritarinę Viktoro Orbano politiką ir pasaulinį kraštutinių dešiniųjų judėjimą.
Prognozuojama, kad naujoji R. Radevo koalicija surinks daugiausia balsų. Kai kurie rinkėjai tikisi, kad tai padės užbaigti šalyje įsigalėjusią oligarchinę korupciją, o kiti palaiko R. Radevo euroskeptiškas ir prorusiškas pažiūras.
R. Radevas sausį atsistatydino iš daugiausia reprezentacinio prezidento posto, likus keliems mėnesiams iki savo antrosios kadencijos pabaigos, kad galėtų siekti ministro pirmininko pareigų.
62 metų buvęs naikintuvo pilotas ir karinių oro pajėgų vadas laikomas populiariausiu Bulgarijos politiku. Jis pažadėjo šaliai naują pradžią, jei jo centro kairės koalicija „Progresyvi Bulgarija“ laimės rinkimus.
Pirmalaikis balsavimas rengiamas po to, kai 2025 metų gruodį, vykstant masiniams antikorupciniams protestams, kai į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, atsistatydino konservatorių vadovaujama vyriausybė.
Bulgarija, 6,5 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos ir NATO narė, šių metų sausio 1-ąją prisijungė prie euro zonos, netrukus po to, kai tapo bevizės Šengeno erdvės dalimi. Tačiau šalį nuo 2021-ųjų krečia politinis nestabilumas, kai po masinių protestų dėl paplitusios korupcijos ir neteisybės atsistatydino tris kartus premjero pareigas ėjęs konservatorius Boiko Borisovas.
Nuo to laiko nė viena vyriausybė neišsilaikė ilgiau nei metus – jas nuversdavo gatvių protestai arba užkulisiniai susitarimai parlamente. Per penkerius metus tai lėmė septynis aiškaus nugalėtojo neiškėlusius pirmalaikius rinkimus, dėl kurių išaugo nepasitikėjimas institucijomis, rinkėjų apatija ir sumažėjo aktyvumas.
Praėjusį mėnesį Bulgarija paprašė ES diplomatinės tarnybos pagalbos kovojant su Rusijos bandymais daryti įtaką viešajai nuomonei per socialinius tinklus ir propagandines svetaines. Prašymas buvo pagrįstas ekspertų įspėjimais apie aktyvius Rusijos įtakos agentų tinklus, siekiančius kelti susipriešinimą.
Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas šoktelės nuo vidutiniškai 35 proc. – toks jis buvo per kelerius praėjusius rinkimus – iki daugiau nei 50 procentų. Tai siejama su naujo politinio žaidėjo atsiradimu bei laikinosios vyriausybės pastangomis didinti pasitikėjimą balsavimu, įskaitant policijos reidus, sulaikymus ir ikiteisminius tyrimus dėl balsų pirkimo.
Dauguma apklausų rodo, kad R. Radevo koalicija gali gauti daugiau nei 30 proc. balsų ir beveik 10 proc. aplenkti artimiausią varžovą – B. Borisovą, centro dešinės partijos GERB lyderį, kurio paskutinė premjero kadencija baigėsi po 2025 metų gruodžio protestų. Daugumos apklausų paklaidos riba yra nuo 3 iki 3,5 procento.
R. Radevas save pristato kaip kovotoją prieš šalyje įsišaknijusią mafiją ir jos ryšius su aukšto rango politikais. Vėliausiame priešrinkiminiame mitinge trečiadienį jis pažadėjo „pašalinti korumpuotą, oligarchinį valdymo modelį iš politinės valdžios“.
Nors apklausos rodo, kad R. Radevas greičiausiai užims pirmą vietą, jam reikės partnerio stabiliai valdančiajai koalicijai suformuoti. Jis atmetė galimybę jungtis su B. Borisovo GERB arba su „Judėjimu už teises ir laisves“ (MRF), kurio lyderiui Delianui Pejevskiui JAV ir Didžioji Britanija pritaikė sankcijas dėl korupcijos.
Tyrimų centro „Trend“ ekspertė Evelina Slavkova nemano, kad R. Radevas dės rimtas pastangas Bulgariją labiau perorientuoti Rusijos link.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kampanijos metu R. Radevas vengė pateikti vienareikšmiškus atsakymus, ieškodamas pusiausvyros tarp dviejų pozicijų.
„Tai gali būti priimtina per kampaniją, tačiau vadovaujant šaliai tikrai teks pateikti aiškius, galutinius atsakymus“, – sakė E. Slavkova.
