Lietuva iš Jungtinių Valstijų sulaukė patikinimo, kad amerikiečių karių buvimas Lietuvoje, anksčiau žadėtas iki 2025-ųjų pabaigos, pratęsiamas neterminuotai: galutinės datos amerikiečių karių rotacija Lietuvoje nebeturi. Tai LRT patvirtino Vašingtone viešintis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto, nežinomybės dėl Amerikos vaidmens regiono saugume įneša Donaldo Trumpo sugrįžimo tikimybė. Lietuvos atstovai Vašingtone susitiko ir su pareigūnais, minimais tarp kandidatų eiti svarbias pareigas D. Trumpo administracijoje, jei jis būtų išrinktas.
Lietuvos atstovams Vašingtone tarp svarbiausių klausimų – amerikiečių karių rotacijos Lietuvoje likimas. Amerikiečiai buvo įsipareigoję Lietuvoje laikyti šiuos karius iki 2025-ųjų pabaigos. Buvo likęs klausimas – kas po to.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuva, kol kas neviešai, gavo ilgai lauktą patikinimą: amerikiečių karių buvimas Lietuvoje pabaigos datos nebeturi, Vašingtone patvirtina krašto apsaugos ministras.
„Sprendimas dislokuoti JAV kovinę grupę Lietuvoje atgrasymui, jis šiuo metu yra neterminuotas“, – LRT TELEVIZIJAI sako L. Kasčiūnas.
Yra tik vienas nežinomasis: artėjantys Amerikos prezidento rinkimai ir kaip Amerikos požiūrį keistų Donaldo Trumpo išrinkimas. Todėl pas D. Trumpą ir rikiuojasi Amerikos sąjungininkai: nuo Lenkijos prezidento, iki Didžiosios Britanijos ir Japonijos valdžios atstovų, o diplomatai spėlioja, ką D. Trumpas pasikviestų į valdžią.
Dabar ir Lietuva Vašingtone ruošiasi galimam D. Trumpo sugrįžimui į Baltuosius rūmus. Kongrese krašto apsaugos ministras ir Lietuvos delegacija susitinka su galimu Donaldo Trumpo viceprezidentu.
Senatoriaus Marko Rubio pavardė minima kaip vienas iš D. Trumpo svarstomų pasirinkimų į šį postą. Senatorius, palaikydavęs griežtą politiką Rusijos atžvilgiu, dabar balsavo prieš paramą Ukrainai.
„Mes turėtume palaikyti labai atidų dėmesį tam, kas vyksta Vašingtone: tai yra laukti ne tik konkretaus prezidento pergalės, bet ir stebėti, ką jis kviečiasi į savo komandą. Kartais dirbti su tais žmonėmis yra svarbiau negu tiesiogiai su vienu ar kitu prezidentu, nes iki prezidento prieiti yra sunku“, – teigia Hudsono institute vizituojantis mokslininkas Tomas Janeliūnas.
Susitikimas ir su atsargos generolu Kyfu Kelogu, galinčiu tapti svarbiausiu D. Trumpo užsienio politikos patarėju, jis siūlo neginti sąjungininkų, kurie neišleidžia dviejų procentų gynybai.
Per susitikimus su D. Trumpo orbita siekiama pabrėžti, kad Lietuva į gynybą investuoja pakankamai, perka amerikietišką ginkluotę ir Amerikos pusėje stovi prieš Kiniją: kad Lietuva nėra tik saugumo vartotoja. Trumpas apie aljansus mąsto ne per vertybinę, o naudos prizmę.
„Mums reikia Amerikos Europoje, ir jeigu tai jau nebebus toks vertybinis ryšys, o bus toks labiau išskaičiavimais ir realpolitik grįstas ryšys, jį reikia vis tiek kurti, reikia adaptuot save prie naujos situacijos“, – aiškina L. Kasčiūnas.
Diplomatai sutaria tik dėl vienos D. Trumpo savybės – nenuspėjamumo. Bet dėl to, ar tai sąjungininkams privalumas – aštrus ginčas.
„Nėra tokios visatos, kurioje Trumpo perrinkimas yra geresnis variantas NATO rytiniam flangui. Jo nenuspėjamumas pasireikštų tuo, ar jis gerbtų NATO, Šiaurės Atlanto sutartį ir penktąjį straipsnį.
Manau, ryšio su Trumpu palaikymas – kaip apsidraudimas, ar bandymas tiesti tiltus – kad Trumpą išrinkus, blogojo scenarijaus tikimybė mažėtų – tai išmintinga politika“, – svarsto buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Danas Friedas.
Per 2016-ųjų rinkimus ambasados Vašingtone buvo užkluptos nepasiruošusios – D. Trumpo išrinkimu niekas netikėjo, todėl ryšių užmegzti nesistengė, pastebi Amerikos žiniasklaida. Šįkart, artėjant rinkimams, D. Trumpo užsienio svečių sąrašas tik ilgės.
