Rusijos parlamente braunasi įstatymo projektas dėl karinės jėgos panaudojimo užsienio šalyse, kuriose yra kalinami arba teisiami Rusijos piliečiai.
Sklindant teorijoms, kad teisės aktas gali būti susijęs su siekiu įteisinti karinę palydą sankcionuotiems šešėlinio laivyno laivams, surengti ribotą išpuolį dar vienoje Europos valstybėje ar išlaisvinti konkrečius užsienyje kalinamus asmenis, Rusijos politikos ekspertai teigia, jog pagrindinis Kremliaus tikslas – bauginti Vakarų šalių visuomenes.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė įstatymą, leidžiantį panaudoti kariuomenę užsienio valstybėse.
- Jis būtų taikomas „ginti“ užsienio šalyse sulaikytus ar teisiamus Rusijos piliečius.
- Įstatymo projektas dar turi būti patvirtintas dviem papildomais svarstymais parlamente.
- Svarstoma, kad įstatymas susijęs su siekiu įteisinti šešėlinio laivyno laivų apsaugą karinėmis priemonėmis.
- Ekspertai mano, kad pagrindinis tikslas – didinti psichologinį spaudimą Vakarams.
Rusijos Valstybės Dūma balandžio 14 d. pirmuoju svarstymu pritarė įstatymo projektui, kuris leistų Rusijos kariuomenei vykdyti „ekstrateritorines“ operacijas, siekiant apsaugoti užsienyje esančius Rusijos piliečius tuo atveju, jei jie „būtų sulaikyti, suimti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Įstatymas apima tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teismus.
Įstatymo projektas dar turi būti patvirtintas dviem papildomais svarstymais parlamente, tačiau beveik neabejojama, kad jis bus patvirtintas. Juo siekiama sustiprinti jau galiojantį įstatymą, leidžiantį V. Putinui naudoti karinę jėgą „Rusijos nacionaliniams interesams ginti“.
„Vakarų teisingumas faktiškai tapo represijų įrankiu, – komentuodamas įstatymą sakė Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, kurį cituoja dienraštis „The Times“. – Tokiomis aplinkybėmis svarbu padaryti viską, kas įmanoma, siekiant apsaugoti mūsų piliečius.“
Įstatymo projektas, pavyzdžiui, leistų Kremliui dislokuoti karius, kad būtų išlaisvinti rusai, sulaikyti pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nurodymus.
2023 m. TBT išdavė arešto orderį V. Putinui ir Kremliaus vaiko teisių įgaliotinei Mariai Lvovai-Belovai dėl priverstinio tūkstančių ukrainiečių vaikų deportavimo.
Šešėlinio laivyno apsauga
Rusijos verslo dienraščio „Kommersant“ apklausti teisės ekspertai teigė, kad naujasis įstatymas taip pat galėtų būti būdas „teisiškai įforminti“ sankcijų sąrašuose esančių „šešėlinio laivyno“ laivų palydą ar apsaugą.
Europos šalys pastaraisiais mėnesiais sustiprino pastangas, siekdamos sulaikyti ir nubausti senstančius, dažnai saugumo reikalavimų neatitinkančius tanklaivius, kuriuos Maskva naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas savo naftos eksportui.
Pastarąjį mėnesį su Rusija siejamus tanklaivius, kuriems taikomos ES sankcijos, sulaikė tokios šalys kaip Prancūzija, Belgija, Švedija.
Jungtinės Karalystės (JK) karinėms pajėgoms praėjusį mėnesį taip pat buvo suteikti įgaliojimai įsilaipinti ir sulaikyti laivus, kurie prisideda prie Kremliaus karo mašinos finansavimo.
Tačiau, kaip pranešė „The Telegraph“, praėjusią savaitę Rusijos karo laivas palydėjo du sankcionuotus naftos tanklaivius per Lamanšo sąsiaurį, o tai nesulaukė jokios JK karinio laivyno reakcijos.
Tuo metu Estijos karinių jūrų pajėgų vadas komandoras Ivo Varkas pareiškė, kad Estija nebandys sulaikyti Rusijos šešėlinio laivyno laivų, išmetusių inkarą jos teritoriniuose vandenyse, nes baiminasi galimos eskalacijos.
Praėjusių metų gegužę, kai Estija bandė sustabdyti be vėliavos plaukiojantį šešėlinio laivyno naftos tanklaivį, Rusija pasiuntė naikintuvą į NATO oro erdvę virš Baltijos jūros, o vėliau palydėjo tanklaivį į Rusijos vandenis.
Psichologinis spaudimas
V. Putinas dažnai siekia bent jau Rusijos viduje sukurti teisinį pagrindą savo veiksmams. Pavyzdžiui, 2014 m. jis paprašė ir gavo parlamento leidimą siųsti kariuomenę į Ukrainą, po to pradėjo karines operacijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.
2020 m. V. Putinas taip pat pasirašė įstatymą, leidusį jam pratęsti savo valdymą bent iki 2036 m. Tai parlamente esą inicijavo parlamentarė ir buvusi sovietų kosmonautė Valentina Tereškova, pasiūliusi arba panaikinti prezidento kadencijų ribojimą, arba anuliuoti ankstesnes V. Putino kadencijas. V. Putinas pritarė pastarajam pasiūlymui, vėliau jis buvo patvirtintas surengus fiktyvų referendumą ir pasirašius Konstituciniam Teismui.
Vis dėlto dalis Rusijos politikos ekspertų abejoja, ar Kremliui apskritai reikia papildomų teisinių instrumentų, jei ji nuspręstų vykdyti karinius veiksmus užsienio šalyje.
„Galiu įsivaizduoti, kad Baltijos valstybėms tai kelia didelį susirūpinimą, nes tai suteikia Rusijai dar vieną pretekstą „ginti“ tai, ką ji vadina savo žmonėmis – o tai jau savaime yra problema“, – LRT.lt sakė Vokietijos užsienio reikalų tarybos ekspertas Stefanas Meisteris.
„Manau, kad tai nebūtinai yra tik apie teisėkūrą ar pasirengimą konkretiems veiksmams, bet ir apie tam tikros žinutės siuntimą – kad Rusija yra dar labiau pasirengusi veikti užsienyje, grasinti mums ir daryti spaudimą“, – pridūrė Rusijos politikos ekspertas.
Šiai nuomonei pritaria ir Rusijos žurnalistė, nepriklausomo leidinio „Vlast“, rašančio apie Rusijos politiką ir ekonomiką, įkūrėja Farida Rustamova.
„Atrodo, kad šio dokumento tikslas nėra suteikti V. Putinui papildomų galių (jų jis ir taip turi pakankamai), o veikiau įbauginti nedraugiškas valstybes galimomis Rusijos žvalgybos tarnybų ir kariuomenės operacijomis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė ji.
