Pasaulyje

2018.04.01 22:41

Vengrija rinkimų išvakarėse. V. Orbano kelias į trečią kadenciją

Viktoras Orbanas kitą savaitę vyksiantiems Vengrijos parlamento rinkimams ruošiasi jau dvi kadencijas. Nepatogias istorijas atskleisti galinčių institucijų vadovai pakeisti, žiniasklaidai uždėtas apynasris, visuomenei prikurta priešų, kuriuos nugalėti esą gali tik valdančioji „Fidesz“ partija.  

Tik štai Briuselis vis nesileidžia prijaukinamas, vis apie kažkokias Europos vertybes Budapeštui užsimena. Ir dar visuomenininkai – kalba apie demokratiją ir žodžio laisvę, lyg jie, o ne V. Orbanas geriausiai suprastų, ko reikia Vengrijai.

Apklausų rezultatai žada, kad prie Vengrijos vairo V. Orbanas stos ir trečiajai iš eilės kadencijai, kurios metu, kas žino, gal sekdamas Rytų, į kuriuos atsigręžė, patirtimi, ir vieną kitą konstitucinį pakeitimą inicijuos – kad kadencijų galėtų nebeskaičiuoti.

Sena pasaka. Drakoną nugali didvyris, tauta juo tiki ir šlovina. Kad tai nesiliautų, jam tenka sukurti vis naujų drakonų, kuriuos galėtų nukauti. Tokia taktika V. Orbanas Vengriją savo rankose laiko jau 8 metus. Briuselis, migrantai, visuomeninės organizacijos, galiausiai filantropas George`as Sorosas.

V. Orbanas, antikomunistinio studentų judėjimo lyderis 80-aisiais, kartu su universiteto bičiuliais įkūrė „Fidesz“ – anuomet Jaunųjų demokratų partiją.

„Jei tikime savo stiprybe, galime nugalėti komunistinę diktatūrą. Turime priversti valdančiąją partiją paskelbti laisvus rinkimus. Jei nesame praradę 1956-ųjų revoliucijos idealų, galime išrinkti vyriausybę, kuri nedelsdama pradėtų derybas dėl rusų karių išvedimo iš Vengrijos“, – kalbėjo V. Orbanas 1989 m. birželio 16 d.

Anuomet jis buvo liberalių ir europietiškų pažiūrų, net antinacionalistinių, o „Fidesz“ buvo Europos Liberalaus Aljanso narė. „Fidesz“ ir kitas kylančias naujas Vengrijos partijas, rėmė filantropas milijardierius G. Sorosas.

1994 m. V. Orbanas ir jo partija pasikeitė. Jie apleido liberalias pozicijas ir visa „Fidesz“ tapo centro dešinės partija. Dar po 4 metų jis pirmąkart tapo Vengrijos premjeru ir valdė iki 2002 m.

Po ekonomikos krizės 2008 m. ir kairiųjų vyriausybės taikytų taupymo priemonių bei korupcijos skandalų „Fidesz“ nesunkiai laimėjo rinkimus 2010 m.

Pirmasis darbas buvo pertvarkyti konstitucinę sistemą. Konstitucinio Teismo teisėjais tapo partijai palankūs, ir institucija liovėsi vetavusi vyriausybės įstatymus. Reikšmingų valstybės institucijų, tokių kaip Konkurencijos tarnyba ir Nacionalinis bankas, vadovais tapo partijos nariai. Generaliniu prokuroru tapo buvęs partijos narys Peteris Poltas.

Reuters/Scanpix nuotr.

2010 m. vienas pirmųjų V. Orbano vyriausybės darbų buvo pakeisti žiniasklaidos įstatymus. Įkurta kontroliuojanti institucija, galinti skirti nepalankiai žiniasklaidai didžiules baudas. Dabar „Fidesz“ ir jai artimi asmenys valdo apie 60 proc. žiniasklaidos.

„Siekiama užvaldyti nuomonių rinką ir panaudoti rinkimų tikslais. Tokia situacija yra Vengrijoje, prasidėjo ir Lenkijoje“, – sakė Buvęs ESBO atstovas, atsakingas už žiniasklaidos laisvę Miklosas Harasztis.

Būdamas opozicijoje, V. Orbanas buvo griežtai antirusiškas. Tvirtino, kad Vengrija priklauso Vakarams, o Rytai yra korumpuoti ir sugedę. Tačiau 2010 m. grįžęs į premjero kėdę, jis staiga nusprendė „atsiverti Rytams“. Nuo tada Vladimiro Putino vizitai į Vengriją tapo dažni, praėjusiais metais jis Vengrijoje viešėjo dukart.

Bičiulystė įtvirtinta sandoriu. V. Orbanas nusprendė išplėsti  vienintelę Vengrijoje Paks atominę elektrinę, pasinaudodamas Rusijos finansine parama. Vengrija beveik visada palaiko Rusijos užsienio politikos sprendimus, kartoja, kad derėtų nutraukti sankcijas Rusijai.

„Paks atominės elektrinės projektas kainuos 12 mlrd., 80 proc. sumos planuota padengti iš Rusijos suteikiamo kredito. Bet kaip aš sakiau jūsų premjerui, mes esame pasirengę finansuoti ją 100 proc.“,  – kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas 2017 vasario 2 d.

Transparens International sąraše pernai Vengrija buvo antra, didesnė korupcija – tik Bulgarijoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba atskleidė, kad V. Orbano žentas Istvanas Tiborczas, padedamas valstybinių institucijų, pasisavino didžiulę sumą Europos Sąjungos paramos. Ši istorija tapo viena rinkimų kampanijos ašių, dėl kurios „Jobbik“, didžiausia opozicijos partija, ragina V. Orbaną trauktis.

Nors nacionalistinė retorika V. Orbanui buvo būdinga dar iki 2010 m., tačiau 2014 m. rinkimus jis laimėjo pasitelkęs geras žinias – teigė, kad pavyko sumažinti kainas. Tačiau praėjus metams po rinkimų partijos populiarumas susvyravo dėl korupcijos skandalų. Pabėgėlių krizė suteikė progą nukreipti dėmesį. Pradėta neregėto masto baimės ir neapykantos kurstymo kampanija. Visuomenei pieštas apokalipsės paveikslas: Vakarų civilizacija pavojuje, veržiasi musulmonai, kurie nori Vengriją paversti kalifatu.

„Masinė migracija kelia grėsmę mūsų įprastam gyvenimo būdui. Turime jį išsaugoti, antraip viskas praras prasmę ir mūsų šalis daugiau nebebus Vengrija“, – sakė V. Orbanas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kad ši neapykantos kampanija veikia, byloja nuotaikos Budapeštos gatvėse.

„Niekas neturėtų čia atvykti. Pakanka ir mūsų, nereikia jokių migrantų“, – sakė „Fidesz“ rėmėja Maria Pulai. Paklausta, ar yra kada nors mačiusi migrantų, ji atkerta: „Ne, bet mačiau per televizorių ir viską apie juos žinau“.

Svarbiausia neapykantos kampanijos figūra tapo iš Vengrijos kilęs milijardierius filantropas G. Sorosas.

„Mums reikia kovoti ne prieš opozicijos partijas, bet prieš tarptautinį tinklą, kurį organizuoja tarptautinio verslo ir žiniasklaidos imperija bei remia vietiniai oligarchai, fanatikai aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos, remiamos užsienio spekuliantų, kurie susiję su G. Sorosu“, – ragino Vengrijos premjeras V. Orbanas.

Aršios propagandos kampanijos aukomis tapo ir G. Soroso remiamas Vidurio Europos universitetas. Iš Rusijos Vengrija pasiskolino būdą tildyti kritikuojančias visuomenines organizacijas. Tarptautinių fondų paramą gaunančios organizacijos ir asmenys, turi viešai deklaruoti, kad juos remia užsienio jėgos.

Demokratijos vertybės tapo ir nesantaikos su Briuseliu priežastimi. Nors Vengrija gauna vieną didžiausių finansinių ES injekcijų, iškart po praėjusių rinkimų „Fidesz“ pradėjo stiprią retoriką prieš Briuselį, kuri pernai išaugo į ištisą kampaniją „STOP Briuseliui“.

AFP/Scanpix nuotr.

Skandalai „Fidesz“ ir V. Orbano populiarumui kenkia nedaug – jie vis dar turi beveik pusės rinkėjų simpatijas. Tai lėmė V. Orbano asmenybė ir profesionalumas, su kuriuo jis studentų grupę pavertė politine galia su armija klusnių politikų. Jis perprato politikos meną – lengvai keičia ideologinius įsitikinimus tam, kad kalbėtų tai, ką visuomenė nori girdėti.

Kad rinkimus V. Orbanas laimės, ekspertai beveik neabejoja. Prieš kokius susikurtus drakonus jis užsimos naujoje „Fidesz“ eroje? Ir ar pergalės tikrai bus naudingos Vengrijos žmonėms, ar tik ties kelius į naują kadenciją?