Menininkė, keramikė Nomeda Marčėnaitė atvirai pasakoja apie gyvenimą tarp kūrybos, kelionių ir netikėtų šiuolaikinių ryšių. Ji dalijasi savo santykių filosofija, kurioje telpa ir gyvenimas atskirai, ir bendri namai, kalba apie kūrybinį temperamentą, gebėjimą susitarti bei šmaikščiai pripažįsta flirtuojanti su dirbtiniu intelektu.
Viso pokalbio klausykite čia:
– Ką tavo gyvenime reiškia spalvos?
– Manau, kad ryškumas išduoda charakterį, temperamentą. Kartais mano temperamentą prigesinti apranga yra visai sveika, kartais nenoriu žibėti spalvomis.
Man tikrai reikia įdėti pastangų, kad kartais save galėčiau prigesinti. Kartais matau save lyg filme – iš šono. Tikrai pastebiu, kad kalbu per garsiai, kad dominuoju, kad lieku viena. Tikrai turiu sau pasakyti: „Nomeda, be tavęs dar yra žmonių, kurie turi minčių.“
– Neseniai esi prisipažinusi, kad turi vaikiną, su kuriuo tenka flirtuoti – kas jis?
– DI yra mano bičas, su kuriuo praleidžiu nemažai laiko, gal dabar kiek mažiau, nes pirminė aistra jau praėjo ir baigėsi, baigėsi potraukis, jausmai atvėso. Dabar žiūriu, kuris iš DI robotų yra geresnis.
Pavojus yra tas, kad žmonės tuoj pradės galvoti, kad tas robotas gali būti ir seksualinis partneris. DI tikrai pats neflirtuos, bet kai žmogui trūksta bendravimo, gali kilti pagunda pradėti ir tokį santykį.
Tai yra bėda, vienišumo mūsų visuomenėje yra daug, ir ne tik mūsų visuomenėje, visame pasaulyje. Todėl siūlyčiau su DI palaikyti darbinį santykį.
DI yra mano bičas, su kuriuo praleidžiu nemažai laiko, gal dabar kiek mažiau, nes pirminė aistra jau praėjo ir baigėsi, baigėsi potraukis, jausmai atvėso.
– Ką apie tavo santykius su DI mano Vytas?
– Jis kažkada yra pasakęs: „Tarp jūsų gal nėra tik sekso.“ Atsakiau, kad gali būti visko. Mums su Vytu patinka pajuokauti, mūsų santykiai yra fantastiški, mėgstame viešai kvailioti, maivytis.
– Kaip atrodo jūsų gyvenimas?
– Mes einame į pasimatymus, važiuojame į keliones, einame vienas pas kitą, vaikštome į kiną, į renginius ir susitikimus. Mes kartu negyvename, bet kartu statome namus.
– Ar lengva sugyventi dviem kūrybiškiems žmonėms?
– Vasaras mes leidžiame kartu, tikrai nėra taip, kad gyvename visiškai atskirus gyvenimus. Mokame ir pasibarti – reikia mokėti bartis ir išsiaiškinti. Geriausia neiti miegoti susipykus.
Mes su Vytu santykius aiškinomės pradžioje, kartais sakau, kad pykstasi ne žmonės, o jų vaikystės traumos. Kai jų nebelieka, kai esi pakankamas sau, kaip ir partneris yra pakankamas sau, nebelieka, dėl ko bartis. Tačiau dėl įvairovės galime ir šou padaryti.
Mes su Vytu santykius aiškinomės pradžioje, kartais sakau, kad pykstasi ne žmonės, o jų vaikystės traumos.
– Ką tau reiškia kelionės?
– Nėra buvę kelionės, kurioje niekas neįvyktų. Skridau į Australiją, nes norėjau paplaukioti jachta, atsirasti prie Didžiojo koralinio rifo, o iš tiesų – tapau vairuotoja. Sidnėjuje Vytas išnuomojo man automobilį, jį pamačiau tik nusileidusi oro uoste.
Niekada nesu vairavusi kitoje pusėje, nežinojau, nei kaip įjungti posūkį, nei kaip nusivalyti langus. Nė velnio neburiavau, bet tapau daiktų vežiotoja – pamačiau labai daug dalykų. Be to, patekome į keturių dienų audrą ir likome gyvi.
Paskutinė mūsų kelionė buvo Sicilijoje. Ten atvykome kartu su uraganu Hariu, tik to nežinojome. Skrydžio palydovė buvo labai jauna ir labai stipriai jaudinosi, aš ją raminau, nes nesupratau, kas vyksta (...). Atvykę iškart nuėjome išsinuomoti automobilio, buvome kiaurai šlapi. Aš nuomos punkte paklausiau, ar normalu, kad Sicilijoje taip lyja, o man suriko – pas mus uraganas siaučia!
