„Darbinantis sveikatos priežiūros įstaigoje žmogiškųjų išteklių (HR) darbuotojas su pasididžiavimu pasako, kad darbo atrankoje taikoma veidoskaita ir tai efektyvu bei naudinga pacientams. N-asis gydytojas nusižvengia ir eina namo“, – pasakoja šeimos gydytoja, į kurios darbo pokalbį buvo pakviesta veidoskaitininkė. Tai viena iš Lietuvos skeptikų draugijos paviešintų istorijų, kuri paskatino pradėti veidoskaitos, arba, kaip draugijos vadovas Algimantas Kvecys įvardijo, šarlatanizmo, taikymo darbuotojų atrankoje tyrimą.
„Reikėtų užduoti klausimą, ar tie teiginiai, apie, pavyzdžiui, veido atitiktį charakteriui, yra patikimi. Kol kas patikimų duomenų apie tai nėra. Kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo ta patikimumo kreivė krenta žemyn veidoskaitos nenaudai“, – LRT.lt sako A. Kvecys.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje veikia maždaug 15 aktyvių veidoskaitininkų, kurie jau turi savo vardą, tinklapius, veda mokymus tiek suaugusiems, tiek ir jaunimui.
- Veidoskaita nėra vien tik mažų verslų, vakarėlių ir pramogų dalis. Veidoskaitininkų paslaugas užsakinėja ir didelės organizacijos, Lietuvos valstybinės įmonės.
- Daugėjant veidoskaitą analizuojančių mokslinių tyrimų skaičiui, argumentai, palaikantys veido bruožų ir charakterio sąsajas, tik vis labiau silpnėja. Specialistai veidoskaitą įvardija kaip pseudomokslą.
- Veidoskaitininkai atgaivina archajiškas idėjas, skatina stereotipais paremtą žmonių rūšiavimą.
- Nors sutiko, kad yra problema, temą komentuoti atsisakė daug žmogiškųjų išteklių įmonių, specialistų ir juos vienijančių bendruomenių.
Nelaukinis 10-asis dešimtmetis
Pašnekovas pasakoja, kad pratęsti anksčiau pradėtą tyrimą „Veidoskaita ir veidotyra – nei skaito, nei tiria“ ir antrojoje jo dalyje kalbėti konkrečiai apie veidoskaitos taikymą darbuotojų atrankos srityje, paskatino keli su tuo susidūrusių žmonių liudijimai – prieš tai minėtos gydytojos ir mokytojos. Taip pat šių metų vasario 9 d. vykusi konferencija „Žmogaus kodas 360“, kurioje iš keturių pranešimų du buvo veidoskaitininkų.
„Būtent tie du liudijimai, dar ta nauja konferencija, kuri jau ne šiaip, kad pašėltų, padūktų, pasikaučintų, pasikonsultuotų, bet skirta konkrečiai karjeros specialistams. Tai yra žmogiškųjų HR konferencija, kuri skirta tos srities, to segmento profesionalams, vadovams, dirbantiems su žmonių paieška, atranka, pokalbiais, vertinimu ir taip toliau. Jau tada buvo kaip perpildyta taurė, ir priėmėme sprendimą, kad reikia kažką dėl to daryti, jog žmonės žinotų, kad tai vyksta“, – sako A. Kvecys.
Anot jo, tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad Lietuvoje veikia maždaug 15 aktyvių veidoskaitininkų, kurie jau turi užsitarnavę vardą, sukūrę tinklalapius, veda mokymus.
„Jie yra atėję dėl labai skirtingų priežasčių: kai kurie nuolat kalba apie genetiką, kai kurie žiūri į tai kaip į pramogą, kai kas įsivaizduoja, kad turi specialių galių, – jų mąstymas labai lakus, kiti tiesiog užsidirbti nori ir, garantuoju, net netiki tais dalykais.“
A. Kvecys pasakoja, kad veidoskaitininkai yra „užmetę“ labai platų tinklą ir užsidirba užsiimdami įvairiausiomis veiklomis skirtinguose sektoriuose: „Pirmadienį jie [veda mokymus] mokykloje, antradienį – verslo pusryčiuose, trečiadienį – konferencijoje, ketvirtadienį – tiesioginiai mokymai internetu, penktadienį kažką ten feisbuko grupėse daro, ir taip toliau.“
Viena iš svarbių veidoskaitininkų darbo sričių, pašnekovo teigimu, – mokymai žmonėms, kurie nori užsiimti žmogaus išvaizdos „skaitymu“, todėl iš veido skaitymo besipelnančių ar planuojančių tai daryti žmonių daugėja.
„Didelė problema yra ta, kad jie „gamina“ naujus veidoskaitininkus. Dalis jų rengia mokymus, skirtus išmokti šios praktikos, pakelti savo ale kvalifikaciją, kitaip sakant, tapti šarlatanu ir teikti paslaugas. Jie indoktrinuoja vis daugiau žmonių, šie naudoja tokias praktikas tik kaip veidoskaitininkai arba derina su kokiu nors kitu verslu, pavyzdžiui, vadovus moko, kaip valdyti personalą, ir šalia atsiranda darbuotojų atranka su veidoskaita“, – teigia Skeptiktų draugijos vadovas.
Kviečiasi žinomos įstaigos
A. Kvecys pasakoja, kad, atliekant tyrimą, paaiškėjo, jog veidoskaita nėra tik „mažų verslų, vakarėlių ir pramogų dalis, kur pasikviečiamas veidoskaitininkas ir darbuotojai pašėlsta, pažaidžia su kažkokiomis kortelėmis, prie lentų papaišo ausis, nosis, pasijuokia iš savo vadovo, kad, pavyzdžiui, va, aukšta kakta – tai jis labai valdingas, ir panašiai“.
Anot pašnekovo, iš tiesų veidoskaitininkų paslaugas užsako ir valstybinės įmonės: „Sodra“, Bendrasis pagalbos centras, švietimo įstaigos (mokyklos, universitetai, kolegijos). Be to, vyksta renginiai viešosiose bibliotekose, jaunimo centruose.
„Taip pat skaitomi pranešimai verslo, rinkodaros bendruomenėse, pavyzdžiui, Lietuvos marketingo asociacijoje vyko renginys. Verslai rengia konferencijas, į kurias kviečiami ir veidoskaitininkai“, – sako A. Kvecys.
Prie veidoskaitos sklaidos prisideda ir naujienų portalai. Vienas iš naujausių pavyzdžių – tv3.lt portale paviešinta nužudyto paramediko buvusios sutuoktinės veido analizė, kurioje teigiama, kad žvairuojanti akis yra itin didelio dvilypumo ženklas. „Iš tikrųjų šios moters viduje yra ir velnių, ir dievų. Tai yra arba paveldėta iš giminės, arba stipriai traumuotos vaikystės požymis“, – teigė veidoskaitininkas Armandas Kažerskas.
„Ta prasme baisu, tragedija“, – pasipiktinimą tokiomis publikacijomis reiškia A. Kvecys
„Kaip kokius astrologus, taip ir veidoskaitininkus [žiniasklaidos portalai] pakviečia įvertinti tam tikro įvykio remiantis prezumpcija: štai galima pasižiūrėti į to žmogaus veidą ir pasakyti, kad jis atrodo taip, todėl jo kažkoks poelgis yra toks, ir čia galima daryti kažkokias sąsajas, kad galbūt ir kiti taip atrodantys žmonės ateity gali taip pasielgti“, – priduria A. Kvecys.
Ne mokslas, o šarlatanizmas
Bandydami sukurti pasitikėjimą, veidoskaita besiverčiantys asmenys vartoja mokslinį žodyną, kuriame kai kada atsiranda ir sąvoka „genetika“.
„Yra keletas veidoskaitininkų, kurie apsimeta, kad kažką ten genetikoje supranta ir, pavyzdžiui, pateikia tam tikras klišes apie tai, kaip tarp įvairių veislių šunų reiškiasi tam tikro agresyvumo, nuolankumo ir panašūs bruožai, ir juos taiko žmonėms“, – sako A. Kvecys.
„Šiuolaikinė psichologija ir genetika patvirtina, kad žmogaus elgsena ir bruožai yra veikiami sudėtingo genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, kurios negalima iššifruoti tiesiog žiūrint į veido struktūrą“, – teigė „Skeptoid Media“ vykdomasis vadovas Brianas Dunningas
Be to, didžioji dalis veidoskaitininkų sako, kad veido skaitymo praktika yra mokslas. Anot pašnekovo, veidoskaitoje iš tiesų gali būti ne daugiau kaip 5 proc. tiesos. Šie atvejai įprastai susiję su žmogaus veido pakitimais dėl ligos, tačiau dažniausiai veidoskaitininkų tai nedomina.
„Yra ir tam tikrų ligų, patologijų arba psichinių ligų, kurios turi tam tikras motorikos, fizionomijos, odos spalvos, akių išraiškas. Čia kaip savaime suprantami dalykai, kad kai kada matosi, bet kiek matosi, kaip detaliai matosi, ką galima pamatyti, o ko ne, ir koks tas spektras, veidoskaitininkams dažniausiai nerūpi, – sako A. Kvecys. – Jų pateikiamų išvadų horizontas visada būna daug platesnis, negu jie galėtų iš tikrųjų jį apginti arba bet bandytų tai apginti.“
Ką sako moksliniai tyrimai? Anot pašnekovo, daugėjant veidoskaitą analizuojančių mokslinių tyrimų skaičiui, argumentai, palaikantys veido bruožų ir charakterio sąsajas, vis labiau silpnėja.
Metaanalizės (duomenų iš skirtingų tyrimų apžvalga) rodo tik kuklias veido ir realaus matuoto patikimumo (kai iš veido bruožų vieni žmonės vertina kitų patikimumą) koreliacijas, tokias mažas, kad jas reikėtų vertinti kaip praktiškai nepritaikomas ir nepatikimas.
Kalbant apie vadovavimo gebėjimus, vaizdas panašus. Veido požymiai koreliuoja su atrankos rezultatais į vadovaujamas pozicijas ir atrankos sėkme, tačiau efektas didesnis suvokimu grįstiems įspūdžiams nei pamatuojamiems vadovavimo pasiekimams ir rezultatams. Patrauklumo aspekto analizė veidoskaitininkams duoda dar prastesnes išvadas. Patrauklūs žmonės vertinami kaip geresni daugeliu požiūriu, tačiau publikacijos parodo stereotipo ir šališkumo galią, o ne raktą per veido bruožus tiksliai įvertinti motyvaciją, kompetenciją ar pasiektus darbo rezultatus.
Be to, literatūra, nagrinėjanti veido morfologiją, rodo silpną ryšį tarp veido bruožų ir žmogaus polinkio į agresyvų elgesį, kurio daugelis tyrimų negalėjo patvirtinti.
„Veidoskaita geriausiu atveju yra pseudomokslas, o jos praktikų taikymas – šarlatanizmas. Taip ir reikėtų įvardyti“, – įsitikinęs A. Kvecys.
Jei kažkas yra sena, nebūtinai gerai
Veidoskaitininkai dažnai mini, kad jų praktika yra ilgaamžė, naudota Kinijos imperijose. Be to, kalbama ir apie tai, kad Graikijoje Aristotelis vadovavosi panašiomis idėjomis apie tai, kaip, pavyzdžiui, žmogaus fizionomija reflektuoja jo drąsą, lyderystę ir pan.
„Tai apeliacija į tai kaip į tradiciją – kažkas kažką darė ir daro ilgą laiką, todėl tai [veidoskaita] turėtų būti gerai“, – sako A. Kvecys. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į tai, kad nors kažkas sako, kad tam tikrą metodą praktikuoja ilgą laiką ar kad jo ištakos siekia istorinius laikus, tai dar nereiškia, kad minimas metodas yra veiksmingas.
„Kaip ir su kitais dalykais, taip ir čia: nereikėtų kliautis tik šiuo teiginiu, kad kažkas yra daroma seniai. Gal kažkokia žolelė tūkstančius metų naudinga, bet pasirodo, kad joje yra medžiagos, kuri kenkia kepenims, nors pati žolelė gydo nuo slogos. Tai čia [kad kažkas daroma seniai] yra prastas argumentas“, – pavyzdį pateikia Skeptikų draugijos vadovas.
Įdomu ir tai, kad veidoskaitininkai niekada iki galo neatskleidžia savo metodų, tad tampa labai sudėtinga patikrinti jų hipotezes, teiginius, išvadas.
„Tai yra pusiau kaip ezoterinis, pusiau slaptas dalykas. Neišviešindami savo metodų, jie nežengia žingsnio mokslinio metodo kryptimi“, – teigia A. Kvecys.
Tiesa, kai kurie veidoskaitininkai rašo knygas. Tačiau A. Kvecio teigimu, įprastai jose būna pateikta tiek daug informacijos, kad lengva įklimpti, o ją patikrinti taip pat labai sudėtinga.
„Neaišku, nuo kurio galo pradėti, teiginių yra labai įvairių, daugybė – tokia košė teiginių. Prie kiekvieno jų negali prieiti ir patikrinti. Dalis jų tikrinama mokslinėje literatūroje, yra atliekami tyrimai, bet dažniausiai jie būna kažkokie siauri, o veidoskaita kalba plačiai apie sveikatą, apie karjerą, ir taip toliau. Ten visų dalykų tiesiog nespėsi patikrinti ir nebus tyrimo, kuris paneigtų visus jų teiginius.“
Grįžtame prie senų stereotipais paremtų praktikų
Algimantas Kvecys pabrėžia, kad pagal Darbo kodeksą veidoskaita gali būti aiškinama kaip diskriminuojanti praktika.
Apibendrindama Darbo kodekso nuostatas, Valstybinė darbo inspekcija Skeptikų draugijai pateikė tokią išvadą: „Informuojame, kad bet kokios formos diskriminacija (tiesioginė ar netiesioginė) darbo teisiniuose santykiuose yra draudžiama. Darbdavys, priimdamas darbuotojus į darbą, privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas. Tiesa, asmenims kurti tokio pobūdžio mokymus ir (ar) darbdaviams tokiuose mokymuose dalyvauti, Darbo kodeksas nenumato draudimo. Tačiau, jeigu atrankos vykdymo metu darbdaviai, atsirinkdami kandidatus į darbo pareigas, atsižvelgtų į darbuotojų veido bruožus, kandidatai, manydami, jog buvo taikyti diskriminaciniai atrankos kriterijai jų atžvilgiu, turėtų teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.“
Atlikdama tyrimą Lietuvos skeptikų draugija pakalbino daugiau nei 20 ekspertų, tarp kurių žmogiškųjų išteklių specialistai, psichologai, psichiatrai, filosofai, endokrinologai, teisininkai. Visi jie teigia, kad veidoskaita yra pseudomokslas, diskriminuojantis žmones.
„Mano supratimu, paprasta veidoskaita yra jokio tikslumo neturintis dalykas ir net kelia grėsmę. Dažniausiai veidoskaitos teiginiai yra grįsti stereotipais ar panašiais įsitikinimais. Kai sugrupuojame didelę grupę žmonių ir sakome, kad jiems būdingi tie patys bruožai, mes automatiškai darome klaidą, nes žmonės yra daug įvairesni“, – teigė Vilniaus universiteto Taikomosios psichologijos laboratorijos vadovas Antanas Kairys.
„Veidotyra, kaip pseudomokslinė praktika, daro tiesioginę žalą visuomenės psichinei sveikatai, nes skatina klaidingus stereotipus apie fizinių bruožų ryšį su žmogaus asmenybe ar gyvenimo patirtimi. Tokios idėjos menkina ir patologizuoja žmones, kurių veidas neatitinka tariamų „standartų“, – kalbėjo „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė Karilė Levickaitė.
„Fizionomija – konkretaus žmogaus psichologinių savybių nustatymas pagal veido bruožus – yra klasikinis pseudomokslas, grindžiamas subjektyviomis interpretacijomis, o ne moksliniais duomenimis. Tai žingsnis atgal nuo kritinio mąstymo link senų prietarų“, – sakė filososfas Vilius Dranseika.
A. Kvecys pastebi, kad galvojant apie žmonių darbinimo procesą, dalis rinkos šiuo metu eina link to, kad atisakytų nuotraukų naudojimo gyvenimo aprašyme, o žmogus būtų vertinamas vien tik pagal įgūdžius. Tačiau veidoskaitininkai tarsi grąžina mus atgal, teigdami, kad veidas yra patikimas aspektas, o žmones rūšiuoti pagal išvaizdą yra greičiau ir patogiau, nei taikant įprastus atrankos procesus, sako pašnekovas.
„Tai gaunasi taip, kad jie šias archajiškas idėjas iš naujo atgaivina, įneša į visuomenę. Jie indoktrinuoja naujus žmones ir skatina juos rūšiuoti vienas kitą, bei mokinti kitus rūšiuoti pagal tam tikrus veido bruožus. Tai vyksta, nors jie patys [veidoskaitininkai] iš tikrųjų net negalėtų to [kad specifiniai veido bruožai nulemia tam tikras charakterio savybes] nei patikrinti, nei pagrįsti, – LRT.lt komentuoja A. Kvecys. – Tuomet jeigu mes sutinkame su šia praktika, mes toliau murkdomės tuose stereotipinius įvaizdžiuose, kokie žmonės kokias charakterio savybes turi ir neartėjame prie tikrovės, prie realybės; tai čia yra ir tokių rasistinių, ir diskriminacinių užuomazgų šitoje praktikoje.“
Ypač didelė žala jaunimui
Veidoskaitininkai daro neigiamą įtaką suaugusiesiems: skatina stereotipus, gali mažinti žmonių pasitikėjimą savimi ir lemti kitas psichologines problemas, privesti prie netinkamų darbuotojų pasirinkimo, tačiau jaunimas visiems šiems žalingiems poveikiams yra dar jautresnis. A. Kvecys atkreipia dėmesį į tai, kad veidoskaitininkai mokymus veda mokytojams, tėvams ir patiems moksleiviams.
Veidoskaitininkai organizuoja susitikimus bibliotekose, mokyklose, veda privačias konsultacijas nuotoliu. Štai pavyzdžiui, už 79 eurus yra siūloma išsami vaiko charakterio analizė iš veido bruožų ir gimimo datos, o taip pat patarimai, „pagerinsiantys“ santykį su vaiku.
Lietuvos skeptikų draugija pateikia vienos veidoskaitininkų mokymuose dalyvavusios mokytojos įspūdžius:
„Kartą valstybinėje mokykloje buvau pakviesta į mokymus, kurie buvo pristatomi kaip susiję su suomišku ugdymu. Mano nuostaba buvo didžiulė, kai vietoje to patekau į veidotyros paskaitą. (...) Buvo remiamasi ir tariamais tyrimais, tačiau paprašius aiškesnio pagrindimo, tyrimų patikimumas ar jų tikslumas nebuvo argumentuotai paaiškinti. Vis dėlto pati kalbėjimo maniera buvo labai įtaigi. Būtent tai ir buvo baisiausia: pseudomokslinės idėjos buvo pateikiamos taip, lyg būtų patikimas profesinis įrankis. Iš esmės buvo teigiama, kad tam tikra veido forma ar bruožai leidžia spręsti apie žmogų. Pažodžiui visko nebeatkartosiu, tačiau pats įspūdis liko labai slogus. Man, kaip edukologei, tai atrodė ne tik neprofesionalu, bet ir pavojinga, nes tokie dalykai švietime lengvai virsta išankstiniais vertinimais, klijuojamomis etiketėmis ir labai realia grėsme vaikui.“
Ne visi HR mato problemą
Kalbėdamas apie tai, kas patį labiausiai nustebino atliekant tyriną, A. Kvecys, pažymi veidoskaitos kaip profesinio įgūdžio viešinimą „Linkedin“.
„Galbūt „Linkedine“ aš nebuvau atkreipęs tiek dėmesio, kad žmonės, pasirodo, viešina baigtus veidoskaitos kursus ir gautus sertifikatus. Jie veidoskaitą mini savo profilio aprašyme, prie įgūdžių ar net išsilavinimo“, – teigia pašnekovas.
Visgi kitas aspektas Skeptiktų draugijos vadovą ne tik nustebino, bet ir nuliūdino. Pasak jo, temą komentuoti atsisakė daug žmogiškųjų išteklių įmonių, specialistų ir juos vienijančių bendruomenių.
„Kai kurie taip ir parašo, kad aš suprantu, jog čia toks pilkos zonos dalykas, bet aš neduosiu komentaro, nepasisakysiu, nes esame visi šitoje srityje susiję ir niekas nenori judinti to dalyko. Man galbūt labiausiai apmaudu buvo, kad tos didžiosios bendruomenės būtent ir nepateikė komentaro, atsisakė – tos, kurios vienija tuos specialistus, į kurių renginius kartais būna pakviesti veidoskaitininkai arba tiesiog jų asociacijos ar klubo nariai yra tie, kurie taiko veidoskaitą.“
Visgi A. Kvecys tikisi, kad tyrimas paskatins bendruomenes priimti atitinkamus sprendimus: ar savo konferencijose nebedaryti tokių pranešimų, ar užduoti klausimą nariams dėl tokių praktikų, ar nariams išsiųsti laišką, atkreipiantį dėmesį į tokias praktikas.
„Svarbu priimti kažkokį sprendimą. Kol kas jo yra vengiama, nuo to išsisukinėjimas, nors nemaža dalis pasakė, kad žino, jog čia yra problema“, – užbaigia A. Kvecys.
